Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Z. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovei R. S. dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovai ir atsakovė yra bendraturčiai 35,5362 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Atsakovei R. S. priklauso 656/10521 dalys žemės sklypo, ieškovams K. Z. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 8194/10521 dalys žemės sklypo, K. Z. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 557/3507 dalys žemės sklypo. Ieškovai pageidauja naudotis atskirai jiems priklausančia 9865/10521 dalimi žemės sklypo. Su atsakove juos sieja tik labai tolimi giminystės ryšiai. Atidalijus žemės sklypą ir suformuojant du atskirus sklypus, galėtų netrukdomai naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi. 2020 m. vasario 24 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. D1-197, kuriuo nusprendė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Nacionalinė žemė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priėmė žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas visų žemės sklypo savininkų raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nurodyto žemės sklypo bendraturčiai yra K. Z. Š., J. Š., A. B. ir R. S.. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jam priklausantį turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo brolis K. B., sesuo R. B. ir sesuo R. S.. R. B. ir K. B. paveldėjo turto dalį, ją registravo ir perleido. B. R. S. yra A. B. turto paveldėtoja, tačiau neįregistravusi savo vardu turto paveldėtos brolio A. B. dalies. Su bendraturte R. S. nepavyksta susitarti, ji nebendradarbiauja, nepriima siunčiamos korespondencijos.

Atsakovė R. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą byloje nepateikė, prašymų teisme negauta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą byloje nepateikė, prašymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 35,5362 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams K. Z. Š., J. Š. ir R. S., t. y. K. Z. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 8194/10521 dalys žemės sklypo, K. Z. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 557/3507 dalys žemės sklypo, R. S. nuosavybės teise priklauso 164/3507 dalys žemės sklypo, A. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso 164/10521 dalys žemės sklypo, kurio turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo brolis K. B., sesuo R. B. ir sesuo R. S., kuri neįregistravo savo vardu turto paveldėtos brolio A. B. dalies. Ieškovai siekia naudotis atskirai jiems priklausančia 9865/10521 dalimi žemės sklypo, kad galėtų netrukdomai naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi. 2020 m. vasario 24 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. D1-197 nuspręsta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Projekto rengėjas P. M. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba parengė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kurio 6 punkte nurodė, kad projektas galės būti tvirtindamas tik tada, kai bus gautas visų žemės sklypo savininku raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal toki projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. vasario 3 d. raštu Nr. (3.19)K26-398 K. Z. Š. informavo, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus visus pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiu raštiškus pritarimus arba teismo sprendimą. Ieškovų atstovas advokatas E. J. su 2021 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę R. S., prašydamas iki 2021 m. balandžio 1 d. pateikti pasirašytą derinimo raštą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)k., formavimo ir pertvarkymo sprendinių bei nurodė, kad iki 2021 m. kovo 10 d. negavę iš atsakovės raštiško pritarimo, bus laikoma, kad atsisakoma jį duoti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams su atsakove būtų pavykę susitarti dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo sprendinių. Atsakovei nepateikus sutikimo, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčių sutikimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija teisme atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pateikto ieškovų reikalavimo neturi nei materialiojo, nei procesinio teisinio intereso.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo natūra reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys siekia, kad būtų pripažinti ieškovams teisę vykdyti 35,5362 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-71046), rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovės sutikimo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės sklypui suformuoti turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo–pertvarkymo projektas, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau –Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Suderintą projektą organizatorius teikia Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris nustato projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams. Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas įgyvendinant formavimo– pertvarkymo projektą, atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus parengiamos jų kadastro duomenų bylos, kurios teikiamos tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, todėl įgyvendinat projektą taip pat reikalingas atsakovės derinimas.

Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, laisva valia derindami savo interesus, tačiau bendraturčiams nesusitarus, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nesutikimas turi būti grindžiamas atsakovų kaip bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimais. Atsakovų formalus atsisakymas duoti sutikimą nėra objektyviai pagrįstas ir sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui, t. y. ieškovams įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, todėl laikytina, kad toks atsisakymas pažeidžia ieškovų teises. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo bendras plotas 35,5362 ha. Atsakovei išskirta sklypo dalis Nr. 2 pietinėje sklypo dalyje, prie sklypo Nr. 2 numatytas privažiavimas servitutiniu keliu, ieškovams taip pat prie suprojektuoto sklypo Nr. 1 numatytas privažiavimas servitutiniu keliu, todėl atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeistų nei vienos iš šalių interesų. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte, dalyje „planuojamos teritorijos sprendiniai“ nurodyta, kad šio projekto rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus – sklypą Nr. 1, kurio plotas 33,3204 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, šis sklypas atitektų ieškovams K. Z. Š. ir J. Š., o projekto plane sklypas Nr. 2, kurio plotas 2,2158 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypas atitektų atsakovei R. S.. Galimybė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį –ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą, t. y. atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teise valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei įstatymines nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal pareikštus ginčo ieškovų reikalavimus dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų išdėstyta jos pozicija dėl ieškovų pateiktų reikalavimų, neginčijo jų, ieškovų pateiktas ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Tokiu būdu, ieškinys tenkintinas visiškai, pripažįstant ieškovams teisę vykdyti 35,5362 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)k., formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-71046), rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovės R. S. sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai nurodė, kad patyrė 1595,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 75,00 Eur žyminį mokestį, 1520,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (advokatas E. J.). Pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus: 2021 m. birželio 3 d. mokėjimo dokumentas Nr. 4, 2021 m. vasario 6 d. sąskaitos išrašas, 2021 m. liepos 13 d. sąskaitos išrašas, 2021 m. rugsėjo 27 d. Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1337. Abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto šalims ir atsiskaitymo už jas, nekyla, kadangi pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Tokiu, būdu ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkinamos visiškai 100 proc. Ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1520,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 75,00 Eur žyminį mokestį, viso 1595,00 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,08 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovės R. S. (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškininį visiškai.

Pripažinti ieškovams K. Z. Š., gimusiam(duomenys neskelbtini) , ir J. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), teisę vykdyti 35,5362 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)k., formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-71046), rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovams K. Z. Š. ir J. Š. iš atsakovės R. S. 1 595,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovės R. S. priteisti valstybei 10,08 Eur (dešimt eurų aštuoni centai) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.