Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-122-831/2024

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-19
Bylos Nr.: 2-122-831/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01175-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalijus Krivičius
Ieškovas: D. Ž.
Atsakovas: V. D.
Advokatai: Vilija Kavaliauskienė, Edita Gaubienė

Civilinė byla Nr. 2-122-831/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01175-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 19 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,dalyvaujant ieškovui D. Ž. ir jo atstovei advokatei Editai Gaubienei,atsakovei V. D. ir jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei V. D. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Ieškovas D. Ž. patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės V. D., jo naudai 11 273,50 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. (b. l. 116).

Šalies argumentai

Ieškovas savo ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nurodė, kad 2023 m. balandžio 30 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15544-23 dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal jo pareiškimą, kadangi 2023 m. balandžio 30 d. nakties metu, apie 02.00 val., V. D. be jo žinios paėmė jam priklausantį automobilį AUDI A6 C7 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo sukėlė eismo įvykį, kurio metu nepataisomai sugadino šį jam priklausantį automobilį. Kadangi atsakovė V. D. autoįvykio metu buvo neblaivi (jai nustatytas 0,18 promilių girtumas), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, tai 2023 m. gegužės 22 d. jos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15544-23 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, prokurorės priimtame nutarime yra nurodyta, kad dėl jam padarytos žalos, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Atsakovės V. D. kaltę dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis įrodo jos atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju yra nustatytos visos atsakovės V. D. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis) - pagrindiniu eismo įvykį sąlygojusiu šaltiniu laikytini atsakovės veiksmai. Akivaizdu ir tai, jog tarp atsakovės veiksmų ir kilusio eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei V. D. kyla prievolė atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą (CK 6.249 straipsnis). Dėl atsakovės V. D. neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 11 273, 50 Eur turtinę žalą, kuri turėtų būti priteista iš atsakovės V. D., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti - ją turėtų atlyginti jos tėvai. Kadangi atsakovė V. D. 2023 m. gruodžio 4 d. tapo pilnamete ir sutinkamai su CK 6.276 straipsnio 1 dalimi ji už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tai reikalauti priteisti subsidiariai iš atsakovų O. R. ir M. D. V. D. ieškovui padarytą žalą nebeliko teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai atsakovai O. R. ir M. D. iš šios bylos turėtų būti pašalinti. Ieškinio reikalavimo dalyje dėl jo dydžio jis nekeičia, kadangi laikosi pozicijos, jog jo gauta už automobilio AUDI A6 C7 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą 1800 Eur suma yra išskaičiuotina iš transporto priemonės likutinės vertės, o ne iš jo patirtų nuostolių dydžio. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Turto vertinimo išvados, jam priklausančios transporto priemonės AUDI A6 C7 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liktinė vertė po autoįvykio buvo nustatyta 2980 Eur, t.y. tikėtina, jog tokią sumą jis galėjo gauti parduodamas jam priklausančią transporto priemonę. Deja, bet pirkėjo, kuris pirktų šį automobilį už tokią sumą jis nerado, todėl pardavė jį už 1800 Eur, tokiu būdu prisiimdamas sau 1180 Eur nuotolį. Dėl atsakovės V. D. neteisėtų veiksmų jam padaryta žala yra 11 273, 50 Eur ir ją sudaro: 10 700 Eur nuostolis, t.y. skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės pagal UAB “Nepriklausomas vertinimas” Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2023NV133. Vertinimas atliktas 2023 m. birželio l d.; 141 Eur už jam priklausančio automobilio techninės pagalbos paslaugas pagal UAB Goldas 2023 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GOL 010470 (automobilio nugabenimas į saugojimo aikštelę įvykio dieną); 40 Eur už jam priklausančio automobilio pakrovimą nugabenimui į saugojimo aikštelę pagal 2023 m. gegužės 10 d. UAB Goldas PVM sąskaitą faktūrą Nr. GOL 010471; 90 Eur už jam priklausančio automobilio pervežimą iš saugojimo aikštelės pagal 2023 m. gegužės 10 d. S. K. sąskaitą faktūrą serija SK Nr. 0065; 302,50 Eur už automobilio vertinimo paslaugą pagal 2023 m. birželio 1 d. UAB “Nepriklausomas vertinimas” PVM sąskaitą faktūrą serija NV Nr. 000975. Tai, jog jam priklausantis automobilis po autoįvykio priverstinai buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę patvirtina Nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiame nutarime taip pat yra nurodyta, jog 2023 m. gegužės 5 d. jam buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę. Gavęs leidimą aš transporto priemonę atsiėmė 2023m. gegužės 10 d., tačiau kad ją atsiimti turėjo UAB Goldas susimokėti už automobilio pakrovimą ir techninės pagalbos paslaugas. Jam padarytą žalą turėtų atlyginti atsakovė V. D., kadangi tarp atsakovės V. D. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be jo patirtos turtinės žalos, atsakovė V. D. turėtų jam atlyginti ir jo turėtas šios bylos proceso išlaidas, t.y. išlaidas, kurias jis patyrė už advokato teisinę pagalbą šioje byloje (b. l. 1-3, 116).

Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad kai grižo draugas iš užsienio jie nusprendė švęsti gimtadienį. Gimtadienį pradėjo švęsti pas jį namuose. Bešvenčiant vaikinai nusprendė pasikviesti V. D.. V. D. jis nuvažiavo atsivežti. Grįžę pradėjo išgėrinėti. Po poros valandų V. D. pasakė draugui, kad eina į lauką parūkyti. Po 10-15 min. paklausu, kur panelė, draugas pasakė, kad ji išėjo parūkyti. Po kokio pusvalandžio apie 3 val. nakties jie išėjo į lauką jos paieškoti, tačiau pašaukus ją vardu niekas neatsiliepė. Tuo metu dėmesio ar automobilis lauke neatkreipė, nes lauke buvo tamsu. Tikrai nepagalvojo, kad ji išvažiavo su mašina. Po kokių 3 val. draugas išėjo namo, o D. Ž. nuėjo miegoti. Kitą dieną rado daug praleistų skambučių, tačiau neatkreipė dėmesio, kol nepakėlė ragelio kaimynei, kuri pasakė, kad Virablyje jo automobilis sudaužytas. Tuomet nuvyko į įvykio vietą, kur jau buvo nuvykęs jo tėtis. Policija automobilį jau buvo užplombavus. Vėliau pradėjo gilintis kas įvyko. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. D.. Kartu su ja važiavo vaikinas, kuris grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Jis jam ir parašė, kad V. D. namo parvežė mama. Jis tą vakarą tikrai jos neprašė, kad V. D. nuvežtų juos į Marijampolę. Jo automobilį V. D. yra vairavusi tik vieną kartą kartu su juo. Su V. D. jie draugavo prieš eismo įvykį prieš pusę metų apie du mėnesius, paskui išsiskyrė, tačiau pabendraudavo, susirašinėdavo. Jis jos vairuoti niekada nemokino. Kaip jau minėjo jai davė pavairuoti kai draugavo, ji pavairavo apie 7 km. link Padovinio. Į Druskininkus niekada ji jo nevežė. Automobilį pirko už maždaug 14 000 Eur. Sąskaitoje faktūra buvo nurodyta 12 000 Eur. Už 2000 Eur pardavėjas jam pridėjo ratus. Bet tebūnie 12000 Eur. Jis ją pardavė ir pigiau ir investavo į automobilį, nes keitė grandinę už 1500 Eur, naujai keistas siurblys už 500 Eur. Tačiau vertinime tai nebuvo įskaičiuota. Vertinime tai neatsispindėjo. Vertinimas padarytas pagal tos dienos rinkos kainą. Per tris metus automobili negalėjo nusidėvėti, nes jis pusė metų dirba jūroje, pusė metų būna grįžęs. Automobilis buvo ir taip pirktas pigiau, šiuo metu automobilių kainos ir taip yra pakilę. Jos dabar kaina 14 000- 15 000 Eur. Su V. D. daug kartų buvo kalbėta gražiai, ji buvo prižadėjus jam sumokėti, tačiau iš jos jis nėra gavęs nei tūkstančio. Savo kaltės jis neįžvelgia, nes jis neleido jai imti automobilio (2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 19 min. 32 sek. – 32 min. 01 sek., 55 min. 19 sek. – 55 min. 34 sek. ).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokatė Edita Gaubienė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai parodė, kad specialistas automobilio turto vertinimą atliko po eismo įvykio, pagal nustatytą metodiką, kuria specialistas ir vadovavosi. Pagal pirkimo pardavimo sutartį ieškovas automobilį nusipirko už 12 000 Eur. Bet į jį dar buvo investuota. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl ieškinys turtėtų būti tenkintinas pilna apimtimi. Pagrindinis dokumentas, kuriuo grindžiama didžioji ieškinio piniginė suma yra specialisto turto vertinimo išvada, kuria abejoti ar ginčyti neturime jokio pagrindo. Atsakovės tariami prieštaravimai negali būti pagrindu abejoti specialisto išvada. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į kitą specialistą. Tam nėra prie bylos nėra pateikta jokių įrodymų. Specialistas savo išvadoje yra nurodęs, kokia metodika vadovavosi, kokiu pagrindu įvertino šį automobilį. Iškilus abejonėms dėl to, kad automobilis buvo pirktas už 12 000 Eur, apie jo nusidėvėjimą nėra jokio ryšio tarp už kokią sumą ieškovas buvo pirkęs automobilį ir kokia specialisto nustatyta jo vidutinė vertė. Akivaizdu, kad automobilį buvo galima nusipirkti turbūt ir už 5000 Eur, bet į jį investavus 15 000 Eur jis būtų buvęs 20 000 Eur vertės. Taigi šiuo atveju automobilio pradinė kaina yra atskaitos taškas specialisto nurodyta vertė prieš eismo įvykį. Todėl, už tiek kiek ieškovas jį pirko reikšmės neturi. Kalbant apie automobilio nusidėvėjimą, automobilio rinka yra labai kintamas dalykas, todėl automobilių vertė yra rinkos dalykas, tas kas prieš keletą metų viena verte, išaugus automobilių kainoms, vertė paauga nepaisant automobilio nusidėvėjimo. Taigi šiuo atveju didelės reikšmės automobilio įsigijimo kaina, negali ir neturi ir jos susidėvėjimas taip pat nevertinamas. Pagrindas yra specialisto išvada, kadangi jokių kitų abejonių dėl kitų į bylą pateiktų dokumentų (automobilio gabenimo, specialisto išvados kvitų) atsakovė prieštaravimų neišsakė. Šiuo atveju pagrindinis ginčas ir abejonės buvo dėl automobilio vertės iki įvykio ir po įvykio. Atsakovė sutikdama su 6000-7000 Eur ir paneigdama specialisto išvadą išsakyti argumentų negalėjo. Ieškinio suma neturėtų būti mažinama už tokią kainą už kurią ieškovas automobilį pardavė, kadangi ta suma išsiminusavo iš automobilio likutinės vertės nurodytos specialisto išvadoje. Ieškovas automobilį parduodamas už mažesnę nei likutinė specialisto nustatyta vertė pats prisiėmė sau nuostolį. Todėl turėtų būti atsižvelgiant į bylos medžiagą, į atsakovės tam tikrą vengimą nuo pat įvykio pradžios, į prieštaringą atsakovės parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu ir posėdžio metu. Nesutinka, kad bauda atsakovei būtų išdėstyta, kadangi atsakovė nuo pat įvykio pradžios neparodė jokio geranoriškumo dėl žalos atlygimo ieškovui, neatlygino nei dalies žalos, neparodė nei simboliškai geros valio, todėl vėl tikėtis, kad per kažkokį laiko tarpą ji žalą atlygins nėra pagrindo. Ieškovui nesuteikia pagrindo, todėl ieškinį prašo tenkinti pilnai pagal ieškinio reikalavimus. Pagrindinis įrodymas byloje yra specialisto išvada. Kalbant apie kažkokį automobilio nusidėvėjimą kaip nurodo atsakovės atstovė, jis negali būti skaičiuojamas. Byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, kad specialisto išvada yra neteisinga. Todėl ja nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgti į tai, kad kompanijoje yra nepilnametis asmuo ir jis yra atsakingas už jo priežiūrą, globą ir elgesį būtų neteisinga, nes ir civilinis kodeksas nurodo, kad asmuo nuo 16 metų yra atsakingas už savo elgesį. Be to, atsakovė pati nemato ieškovo kaltės šioje situacijoje (2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 06 min. 48 sek. – 18 min. 21 sek., 47 min. 5 sek. – 55 min. 14 sek., 1 val. 4 min. 9 sek. – 1 val. 6 min. 2 sek. ).

Atsiliepimas

Atsakovė V. D. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad visų pirma pažymėtina, kad ieškovas D. Ž. buvo jos draugas, su kuriuo jie palaikė artimus ryšius. Ieškovas jai ne vieną kartą buvo leidęs pasinaudoti minėtu automobiliu ir ji juo naudojosi. Pažymėtina, kad būtent įvykio dieną, t.y. 2023 m. balandžio 20 d. atsakovė su ieškovu šventė jo draugo E. G. gimtadienį. Šventė ieškovas, atsakovė ir E. G.. Būtent ieškovas ir pasiūlė atsakovei kartu švęsti. Švenčiant visi vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovė alkoholinių gėrimų vartojo nedaug ir mažiausiai ir švenčiančių. Ieškovui su E. G. begeriant jie nurodė, kad vėliau norės važiuoti į naktinį klubą Marijampolėje ir prašė, kad ji, kadangi ji praktiškai alkoholio nevartojo, kad ji juos nuvežtų. Ji nebenorėdama vartoti alkoholio nuėjo į automobilį ir galvojo kad ten palauks. Bebūdama automobilyje užsnūdo. Po kurio laiko norėdama grįžti pas D. Ž. į butą, to padaryti negalėjo nes durys buvo užrakintos, dėl ko vėl sugrįžo į automobilį. Po kurio laiko nusprendė nuvažiuoti pas kitus draugus ir vėliau sugrįžti, galvodama, kad buto durys bus atrakintos. Kaip minėtąjį ieškovo automobilį vairavo ne pirmą kartą, ieškovas ne tik pats duodavo, tačiau ir pats prašydavo kad jį pavežti, tad jai tai nebuvo nieko neįprasta. Atsakovei bevažiuojant ir įvyko eismo įvykis. Ji dėl to gailis, kad taip nutiko. Tačiau mano, kad dėl to yra kaltas ir pats ieškovas, kuris pats leisdavo vairuoti jo automobilį, pats norėjo tą dieną, kad ji jį su draugu nuvežtų į naktinį klubą Marijampolėje, bei nesiėmė jokių priemonių, kad žalos neatsirastų, todėl ir ieškovas turi prisiimti dėl to atsakomybę, o ne vien reikalauti iš jos. Atsakovė jau ir taip nukentėjo, jai buvo paskirta 900 Eur piniginė bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kadangi ji neturi pinigų ir turto, piniginės baudos sumokėjimas išdėstytas baudą sumokant per 9 mėnesius po 100 Eur sumą. Ji taip pat turi prievolę sumokėti 826 Eur draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nesutinka, kad transporto priemonės vertė prieš apgadinimą buvo 13 680 Eur. Ieškovas yra nurodęs, kad automobilį pirko už 14 000 Eur, automobilis pirktas maždaug prieš du metus. Tačiau tokią sumą nurodė ieškovas, o kiek jis realiai mokėjo, duomenų nėra pateikęs. Gali būti, kad jis mokėjo dar mažiau ir tik gyrėsi tiek mokėjęs, norėdamas pasipuikuoti prieš ją. Dėl ko natūralu, kad per tą laiką jo kaina krito ir automobilis po poros metų negali kainuoti tiek pat. Ieškovas yra pateikęs transporto priemonės vertinimo ataskaitą, tačiau pažymėtina, kad apskaičiuojant transporto priemonės rinkos vertę yra įdingai remiamasi kainomis Vokietijoje, kur kainos yra didesnės. Automobiliai kurie jau buvo eksploatuoti Lietuvoje ar kitose šalyse neturi tokios vertės kaip kad automobiliai eksploatuoti Vokietijoje, dėl kojų ir paklausa mažesnė ir kaina žemesnė. Kaip matyti iš vertinimo ataskaitos panašaus automobilio vertė Lietuvoje yra apie 11 000 Eur. Pats ieškovas sakydavo, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas ir kad dar reikia nemažai lėšų dėti, kad jį susitvarkyti. Todėl visų pirma turėjo būti įvertintas pats automobilis, kokia jo buvo techninė būklė, kadangi visiems yra viešai žinoma, kad automobilio vertė priklauso tiek nuo nuvažiuoto kilo metražo, tiek ir nuo jo techninio stovio. Kaip matyti iš vertinimo ataskaitos, ieškovo automobilio rida aplamai net nėra nurodyta, dėl ko gretinti su kitais automobiliais nėra pagrįsta. Ieškovo automobilio rida buvo apie 300 000 km., jis jau buvo ne vienerius metus eksploatuojamas Lietuvoje, tuo tarpu lyginamieji objektai nebuvo eksploatuoti Lietuvoje, dėl ko tokio automobilio kaina yra kur kas žemesnė. Kaip matyti iš vieno o ginamojo pavyzdžio, kuris pateiktas vertinimo ataskaitoje, automobilio kuris parduodamas Lietuvoje, tačiau kuris nebuvo Lietuvoje dar eksploatuotas, bei kuro rida yra 295 000 km. Prašoma kaina yra 11 999 Eur. Pažymėtina ir tai, kad tai tik prašoma kaina, tačiau visiems yra viešai žinoma, kad tai yra norima gauti kaina ir kad ji paprastai yra nurodoma didesnė, kadangi po to vyksta su pirkėju derybos ir reali pardavimo kaina būna mažesnė. Atsakovė taip pat nesutinka, kad automobilio likutinė vertė yra tik 2980 Eur, kaip matyti iš vertinimo ataskaitos joje nurodyta, kad likutinė vertė yra 6634,80 Eur. Detalės kurios skaičiuotos yra sveikos, dėl ko mažinti jų kainą dėl apgadinimo nėra jokio pagrindo. Taip pat kaip matyti į minėtą kainą nėra įvertinta automobilio salonas, nėra įvertinta į likutinę vertė automobilio lieti ratlankiai ir padangos. Vertinimo ataskaitoje taip pat klaidingai yra nurodyta ir į likutinę vertę įtraukta tik 2 durys, nors sveikos buvo visos keturios, tas matyti ir iš fotonuotraukų, neįvertinti priekiniai žibintai, kurie kaip matyti iš fotonuotraukų yra sveiki. Pats ieškovas pradžioje nurodė, kad jis automobilį remontuosis, nes mušimas nebuvo didelis ir remontuoti automobilį apsimoka. Vėliau nurodė, kad parduos, nes gali gauti gera kainą. Ir kiek yra žinoma ieškovas automobilį pardavė. Ieškovas realiai tokios žalos, tiek kiek prašo priteisti iš jos nėra patyręs ir nepagrįstai bando iš šios situacijos pasipelnyti jos sąskaita. Kita vertus pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias civilinio kodekso normas, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo veiksmų, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, dėl ko šiuo atveju taip pat egzistuoja teisinis pagrindas civilinei atsakomybei netaikyti arba jos dydžiui sumažinti. CK 6.251 str. taip pat numato, kad teismas atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, į šalių turtinę padėtį į jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolio atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolio atlyginimo atsirastų neigiamų ir sunkių pasekmių. Kaip jau minėta ieškovas ir atsakovė buvo artimi draugai ir palaikė artimus santykius, atsakovė ne kartą naudojosi minėtu automobiliu, ieškovas yra nurodęs, kad jo metinės pajamos yra apie 30 000 Eur, tuo tarpu atsakovė yra nepilnametė ir aplamai jokių nei pajamų, nei turto neturi, jos atžvilgiu taip pat yra paskirta 900 Eur piniginė bauda, kurios sumokėjimas išdėstytas po 100 Eur per 9 mėnesius, į tai, kad turi mokėti žalos atlyginimą ir draudimo kompanijai, dėl ko visiškas nuostolio atlyginimas sukeltų neigiamų ir sunkių atsakovei pasekmių. Dėl ko atligintina suma mažintina (b. l. 71-74).

Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad eismo įvykio vakarą ji buvo Virbalyje. Tuomet jai parašė D. Ž. ir pasikalbino į savo draugo gimtadienį. Jis atvažiavo jos pasiimti ir nusivežė pas savo tėtuką į butą. Ten ji susipažino su D. Ž. draugu. Jie sėdėjo, išgėrinėjo. Vėliau ji pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo parūkyti. Automobilio raktelius ji pasiėmė nuo spintelės. Iš pradžių rakteliai buvo pas D. Ž. kišenėje, vėliau jis juos padėjo ant spintelės. Kadangi pasijuto negerai pasiėmė automobilio raktelius ir nuėjo į automobilį pasėdėti ir automobilyje užmigo. Atsikėlusi ji skambino tiek D. Ž. tiek jo draugui, bet jie neatsiliepė. Tada ji nuėjo iki buto, bet durys buvo užrakintos, durų jai niekas neatidarė, tuomet ji vėl grįžo į automobilį ir su juo nuvažiavo į Virbalį. Tada jai parašė draugas ir ji jį pasiėmė. Jie automobiliu nuvažiavo iki Virbalio ežero. Tuomet jis paprašė jį parvežti atgal į kiemą. Važiuojant nutiko taip, kad automobilis paslydo ir ji jo nesuvaldė. Išlipusi iš automobilio ji buvo šoko būsenoje ir ji išėjo namo. D. Ž. automobilį ji buvo vairavusi kai važiavo iš Druskininkų, atsimena, kad jie sustojo prie bokšto D. Ž. parūkė ir tuomet padavė jai pavairuoti. Ji vairavo tikrai daugiau negu 7 km. Pasikeitė prie Marijampolės degalinės. Ir be D. Ž. buvo kas ją išmokė vairuoti. Su specialisto vertinimo išvada nesutinka. Pati buvo pas vertintoją, kuris vertinime rado pora klaidų. Sakė, kad, kur yra nurodyta bazinė vertė yra paklaida. Sakė, kad suma turėtų būti šiek tiek mažesnė. Vietoje 13 680 Eur. turtėtų būti mažesnė vertė. Tiksliai sumai nustatyti vertintojui reikėjo susipažinti su byla, reikėjo aiškesnių nuotraukų, kadangi buvo pateiktos ne originalios automobilio nuotraukos o iš internetinio puslapio skelbiu.lt. Ji lankėsi pas vertintoją Marijampolėje. Kita klaida, kurią rado vertintoja kainos esmės nekeistų. Pagal vertintoją suma sumažėtų 100-200 Eur. Todėl vertintojo apklausti neverta. Prašo ieškinio sumą sumažinti ir išdėstyti dalimis, kadangi ji neišgalės sumokėti visos sumos iš karto. Ji galėtų nuo kiekvienos algos sumokėti išdėstytą sumą. Šiuo metu ji dar nedirba, bet planuoja išvykti į užsienį dirbti. Dirbs Vokietijoje fabrike. Atlyginimas bus nuo 1600 Eur. Ji sutiktų atlyginti 6000-7000 Eur. Kadangi jis automobilį jau yra pardavęs ir yra gavęs tam tikrą sumą. Ji ieškovo kaltės dėl eismo įvykio neįžvelgia. Patvirtina savo duotus parodymus, kad ieškovas su draugu prašė jos juos nuvežti į Marijampolę, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji nurodė, kad jie norėjo važiuoti į Marijampolės naktinį klubą (2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 33 min. 25 sek. – 45 min. 59 sek., 1 val. 4 min. 3 sek. – 1 val. 4 min. 7 sek. ).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovė advokatė Vilija Kavaliauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinio sumos reikalavimą mažinti. Nurodė, kad atsakovė nesutinka tik su ieškinio dalies reikalavimu dėl pagrindinės prašomos priteisti sumos 10 700 Eur. Mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies todėl kad ieškovas pareiškė, kad neįrodinės tos dalies, kad investicijos padengė transporto priemonės nuvertėjimą per trejus metus. Esant tokioms aplinkybėms savaime suprantama, kad kiekviena transporto priemonė nuvertėja. Tokių duomenų galima rasti ir pačioje specialisto išvadoje ir atsižvelgiant į transporto priemonės pirkimo kainą 12000 Eur nesant duomenų, kad transporto priemonę perkant ji turėjo kažkokius tai trūkumus arba pagerinimus, darytina išvada kad po 3 metų, įvykio dieną ji buvo nuvertėjusi maždaug apie 3000 Eur. Todėl vertinti aklai specialisto išvados negalima, kadangi specialistas surinko objektus ir juos lygino nežinodamas transporto būklės iki jo įvykio. Pagal civilinio proceso kodeksą teismui nei specialisto išvada nei ekspertizės aktas nėra privalomas. Teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais įtvirtintais CK 1 knygos 1 straipsnyje. Turi įvertinti visus įrodymus esančius byloje ir darytis išvada ne tik tiesiogiai vadovaudamasis specialisto išvada. Teismas iš viso gali nesiremti specialisto išvada arba remtis tik iš dalies, kas būtų teisinga šiuo atveju. Teismas šiuo atveju turi įvertinti automobilio nusidėvėjimą ir prašomą priteisti sumą sumažinti. Ieškinys taip pat turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra realizuotas ir ieškovas už tai yra gavęs pajamas. Labai reikšminga aplinkybė yra ta, kad įvykio dieną atsakovė buvo nepilnametė, o kadangi ieškovas buvo pilnametis jis turėjo pareigą prižiūrėti atsakovę. Svarbi aplinkybė ta, kad iki įvykio atsakovė ieškovo žinia jo transporto priemonę jau buvo vairavusi. Todėl jo elgesys irgi reikšmingas. Todėl prašo teismą ieškinį tenkinti iš dalies, o priteistą sumą prašo išdėstyti dalimis. Oficialių duomenų, kad atsakovė išvyksta į užsienį dirbi neturi. Šiai dienai ji pajamų neturi, yra jauno amžiaus, todėl neturi galimybės sumokėti visos sumos iš karto (2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 55 min. 37 sek. - 1 val. 3 min. 56 sek. ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatė, kad:

2023 m. balandžio 30 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15544-23 dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovo pareiškimą, kadangi 2023 m. balandžio 30 d. nakties metu, apie 02.00 val., V. D. be ieškovo žinios paėmė jam priklausantį automobilį AUDI A6 C7 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo sukėlė eismo įvykį, kurio metu nepataisomai sugadino šį ieškovui priklausantį automobilį (b. l. 4).

Kadangi atsakovė V. D. autoįvykio metu buvo neblaivi (jai nustatytas 0,18 promilių girtumas), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, tai 2023 m. gegužės 22 d. jos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus (b. l. 7-9).

2023 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15544-23 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nutarime konstatuota, kad dėl V. D. neatsargaus vairavimo D. Ž. priklausančią transporto priemonę ir dėl jos neatsargumo kilo eismo įvykis, dėl kurio ir buvo sugadintas / sunaikintas D. Ž. priklausantis turtas, todėl dėl atsiradusios žalos D. Ž., gindamas savo teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. (b. l. 4-6).

Iš į bylą pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2023NV133 nustatyta, kad transporto priemonės vertė prieš apgadinimą (su PVM): 13 680,00 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos (su PVM): 21 000,00 Eur, transporto priemonės likutinė vertė (su PVM): 2 980,00 Eur, nuostolio dydis - skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės: 10 700,00 Eur. (b. l. 12-50).

Taip pat ieškovo reikalavimas pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 10-11), 2023 m. gegužės 10 d. UAB Goldas PVM sąskaitos faktūros Nr. GOL010470 kopija (b. l. 51); 2023 m. gegužės 10 d. UAB Goldas Pinigų priėmimo kvito serija GOL Nr. 431 kopija (b. l. 52); 2023 m. gegužės 10 d. UAB Goldas PVM sąskaitos faktūros Nr. GOL010471 kopija (b. l. 53); 2023 m. gegužės 10 d. UAB Goldas Pinigų priėmimo kvito serija GOL Nr. 432 kopija (b. l. 54); 2023 m. gegužės 10 d. S. K. sąskaitos faktūros serija SK Nr. 0065 kopija (b. l. 55); 2023 m. gegužės 10 d. Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito Nr. 0065 kopija (b. l. 56); 2023 m. birželio 1 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas” PVM sąskaitos faktūros serija NV Nr. 000975 kopija (b. l. 57); 2023 m. birželio 4 d. AB Šiaulių bankas Mokėjimo nurodymo Nr. 0604153423774 kopija (b. l. 58); 2023 m. birželio 11 d. AB Šiaulių bankas Mokėjimo nurodymo Nr. 0611064823941 kopija (b. l. 59).

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Teismo sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė - kaltė - preziumuojama.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl kaltės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. balandžio 30 d. nakties metu, maždaug apie 02.00 val. be ieškovo žinios paėmė jam priklausantį automobilį Audi A6 C7 Limousine, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo sukėlė eismo įvykį. Ji ieškovo kaltės dėl eismo įvykio neįžvelgia. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15544-23, prie bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. 01-1-15544-23 ir administracinio nusižengimo byla (kopija) Nr. 23206015853.

Šiuo atveju yra nustatytos visos atsakovės V. D. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis) - pagrindiniu eismo įvykį sąlygojusiu šaltiniu laikytini atsakovės veiksmai. Akivaizdu ir tai, jog tarp atsakovės veiksmų ir kilusio eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei V. D. kyla prievolė atlyginti ieškovui patirtą turtinę žalą (CK 6.249 straipsnis).

Atsakovė ginčija specialisto vertinimo išvadą, su kuria nesutinka. Nurodė, kad pati buvo pas vertintoją, kuris vertinime rado pora klaidų. Sakė, kad, kur yra nurodyta bazinė vertė yra paklaida. Sakė, kad suma turėtų būti šiek tiek mažesnė. Vietoje 13 680 Eur turtėtų būti mažesnė vertė. Tiksliai sumai nustatyti vertintojui reikėjo susipažinti su byla, reikėjo aiškesnių nuotraukų, kadangi buvo pateiktos ne originalios automobilio nuotraukos o iš internetinio puslapio skelbiu.lt. Ji lankėsi pas vertintoją Marijampolėje. Kita klaida, kurią rado vertintoja kainos esmės nekeistų. Pagal vertintoją suma sumažėtų 100-200 Eur. Todėl vertintojo apklausti neverta. Ji sutiktų atlyginti 6000-7000 Eur., kadangi jis automobilį jau yra pardavęs ir yra gavęs tam tikrą sumą. Mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies todėl kad ieškovas pareiškė, kad neįrodinės tos dalies, kad investicijos padengė transporto priemonės nuvertėjimą per trejus metus. Esant tokioms aplinkybėms savaime suprantama, kad kiekviena transporto priemonė nuvertėja. Tokių duomenų galima rasti ir pačioje specialisto išvadoje ir atsižvelgiant į transporto priemonės pirkimo kainą 12000 Eur nesant duomenų, kad transporto priemonę perkant ji turėjo kažkokius tai trūkumus arba pagerinimus, darytina išvada kad po 3 metų, įvykio dieną ji buvo nuvertėjusi maždaug apie 3000 Eur. Todėl vertinti aklai specialisto išvados negalima, kadangi specialistas surinko objektus ir juos lygino nežinodamas transporto būklės iki jo įvykio. Ieškinys taip pat turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra realizuotas ir ieškovas už tai yra gavęs pajamas. (2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas 55 min. 37 sek. - 1 val. 3 min. 56 sek., 33 min. 25 sek. – 45 min. 59 sek., 1 val. 4 min. 3 sek. – 1 val. 4 min. 7 sek. ).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Teismas atmeta atsakovės argumentu, kuriais ji ginčija specialisto išvadą. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų abejoti UAB „Nepriklausomas vertinimas“ eksperto A. G. turima kvalifikacija (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 00417), bei teismui pateiktu UAB „Nepriklausomas vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2023NV133 (b. l. 12-59). Atsakovės į bylą nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kad specialisto išvada yra neteisinga. Atsakovės tariami prieštaravimai negali būti pagrindu abejoti specialisto išvada. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į kitą specialistą. Tam nėra prie bylos nėra pateikta jokių įrodymų. Specialistas savo išvadoje yra nurodęs, kokia metodika vadovavosi, kokiu pagrindu įvertino šį automobilį. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į transporto priemonės pirkimo kainą 12000 Eur nesant duomenų, kad transporto priemonę perkant ji turėjo kažkokius tai trūkumus arba pagerinimus, darytina išvada kad po 3 metų, įvykio dieną ji buvo nuvertėjusi maždaug apie 3000 Eur, todėl sutinka sumokėti ieškovui 6000-7000 Eur žalą. Dėl to, kad automobilis buvo pirktas už 12 000 Eur, apie jo nusidėvėjimą nėra jokio ryšio tarp už kokią sumą ieškovas buvo pirkęs automobilį ir kokia specialisto nustatyta jo vidutinė vertė. Taigi šiuo atveju automobilio pradinė kaina yra atskaitos taškas specialisto nurodyta vertė prieš eismo įvykį. Todėl, už tiek kiek ieškovas jį pirko reikšmės neturi. Kalbant apie automobilio nusidėvėjimą, automobilio rinka yra labai kintamas dalykas, todėl automobilių vertė yra rinkos dalykas, tas kas prieš keletą metų viena verte, išaugus automobilių kainoms, vertė paauga nepaisant automobilio nusidėvėjimo. Taigi šiuo atveju didelės reikšmės automobilio įsigijimo kaina, negali ir neturi ir jos susidėvėjimas taip pat nevertinamas. Pagrindas yra specialisto išvada, kadangi, kaip jau minėta, jokių kitų abejonių dėl kitų į bylą pateiktų dokumentų (automobilio gabenimo, specialisto išvados kvitų) atsakovė prieštaravimų neišsakė.

Be to, kaip nurodo ieškovas, jo gauta už automobilio AUDI A6 C7 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą 1800 Eur suma yra išskaičiuotina iš transporto priemonės likutinės vertės, o ne iš jo patirtų nuostolių dydžio. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Turto vertinimo išvados, jam priklausančios transporto priemonės AUDI A6 C7 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liktinė vertė po autoįvykio buvo nustatyta 2980 Eur, t.y. tikėtina, jog tokią sumą jis galėjo gauti parduodamas jam priklausančią transporto priemonę. Deja, bet pirkėjo, kuris pirktų šį automobilį už tokią sumą jis nerado, todėl pardavė jį už 1800 Eur, tokiu būdu prisiimdamas sau 1180 Eur nuotolį.

Ieškovas dėl atsakovės V. D. neteisėtų veiksmų jam padarytą žalą vertina 11 273,50 Eur, kurią grindžia transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2023NV133 (b. l. 12-59). Ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės vertė prieš apgadinimą (su PVM): 13 680,00 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos (su PVM): 21 000,00 Eur, transporto priemonės likutinė vertė (su PVM): 2 980,00 Eur, nuostolio dydis - skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės: 10 700,00 Eur. (b. l. 12-50). Tai, jog ieškovui priklausantis automobilis po autoįvykio priverstinai buvo nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę patvirtina Nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiame nutarime taip pat yra nurodyta, jog 2023 m. gegužės 5 d. jam buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę. Gavęs leidimą aš transporto priemonę atsiėmė 2023 m. gegužės 10 d., tačiau kad ją atsiimti turėjo UAB Goldas susimokėti už automobilio pakrovimą ir techninės pagalbos paslaugas ( 141 Eur už ieškovui priklausančio automobilio techninės pagalbos paslaugas pagal UAB Goldas 2023 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GOL 010470 (automobilio nugabenimas į saugojimo aikštelę įvykio dieną); 40 Eur už ieškovui priklausančio automobilio pakrovimą nugabenimui į saugojimo aikštelę pagal 2023 m. gegužės 10 d. UAB Goldas PVM sąskaitą faktūrą Nr. GOL 010471; 90 Eur - už Iekšovui priklausančio automobilio pervežimą iš saugojimo aikštelės pagal 2023 m. gegužės 10 d. S. K. sąskaitą faktūrą serija SK Nr. 0065; ( b. l. 51-56). Be to, ieškovas sumokėjo 302,50 Eur už automobilio vertinimo paslaugą pagal 2023 m. birželio 1 d. UAB “Nepriklausomas vertinimas” PVM sąskaitą faktūrą serija NV Nr. 000975 ( b. l. 57-58).

Pati atsakovė ieškovo išlaidų dėl 40 Eur už ieškovui priklausančio automobilio pakrovimą nugabenimui į saugojimo aikštelę, 90 Eur už ieškovui priklausančio automobilio pervežimą iš saugojimo aikštelės, bei ieškovo sumokėtų 302,50 Eur už automobilio vertinimo paslaugą, neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovės V. D. neteisėtų veiksmų jam padaryta žala yra 11273,50 Eur.

Dėl metinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatą, konstatuojama, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 273,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalių į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 1138 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo valstybei 338,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 65) ir 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidų) (b. l. 59, 120).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 1138 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo teisinio pagrindo nėra (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 46,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovė prašo ieškinio sumą sumažinti ir išdėstyti dalimis, kadangi ji neišgalės sumokėti visos sumos iš karto. Ji galėtų nuo kiekvienos algos sumokėti išdėstytą sumą. Šiuo metu ji dar nedirba, bet planuoja išvykti į užsienį dirbti. Dirbs Vokietijoje fabrike. Atlyginimas bus nuo 1600 Eur.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Sprendžiant klausimą dėl priteistos sumos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t.y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant priteistą sumą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (LAT 2004-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą (LAT 2004-10-04 nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, tai išimtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių (LAT senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 5).

Šiuo atveju, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos materialinė padėtis yra itin sunki ir jog ji yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio, be to ieškovas nesutinka, kad priteista suma atsakovei būtų išdėstyta, kadangi atsakovė nuo pat įvykio pradžios neparodė jokio geranoriškumo dėl žalos atlygimo ieškovui, neatlygino nei dalies žalos, neparodė nei simboliškai geros valios, todėl vėl tikėtis, kad per kažkokį laiko tarpą ji žalą atlygins nėra pagrindo, todėl šis atsakovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 284, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo patiksintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 11 273,50 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus 50 centų) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (11 273,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 138 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – duomenys neskelbtini), valstybei 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 48 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK baudžiamąją bylą Nr. 01-11554-23.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius