Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.G., Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Jūratei Galginienei, 2009 m. gruodžio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.G. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2009-10-28 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto pareigūnas 2009 m. rugsėjo 25 d. 18.09 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 rugsėjo 25 d. į Klaipėdos krovinių posto viršininką kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius R.G. su prašymu įforminti muitinio tranzito procedūros užbaigimą kroviniui (šaldyti kiaulienos lašiniai, 19 padėklų, svoris neto – 20 500 kg, bruto – 20 842 kg), kurio tranzito terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 14 d. Patikrinus pateiktus dokumentus nustatyta, kad prekės muitiniam tikrinimui turėjo būti pateiktos iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. Patikrinus puspriekabę (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad plomba D 429, nurodyta „Carnet TIR“ knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažeista, nutraukta tvirtinimo virvelė. Tokiu būdu R.G. pažeidė muitinio tranzito atlikimo procedūros atlikimo tvarką, numatytą 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalies b punktą ir 96 straipsnį 2 dalį bei 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 356 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209⁵ straipsnį bei 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2009 m. spalio 28 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo (toliau – ir Institucijos) nutarimu R.G. pagal 209⁵ straipsnį bei 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 4 000 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti mažesnę baudą (b.l. 70). Pripažįsta padaręs pažeidimą, nes neturėjęs reikiamų dokumentų muitinės sankcionuotiems veiksmams atlikti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Jūratė Galginienė baudos sumažinimo klausimą palieka spęsti teismo diskrecijai. Nurodo, kad R.G., UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius, atsakingas už bendrovės ekspedijuojamų prekių (krovinių), gabenamų tranzitu per Bendrijos teritoriją, savalaikį pateikimą muitiniam tikrinimui, gabenant tranzitu prekę (šaldytus kiaulienos lašinius) per nustatytą muitinės tranzito procedūros vykdymo terminą neatvyko į paskirties muitinės įstaigą – Klaipėdos teritorinės muitinės Krovinių postą ir nepateikė šių prekių muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Be to, nustatyta, kad sugadinta muitinės plomba. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į Klaipėdos krovinių postą su prašymu baigti įforminti muitinio tranzito procedūrą kroviniui kreipėsi tik 2009 m. rugsėjo 25 d., nors „Carnet TIR“ knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros terminas nurodytas 2009 m. rugpjūčio 14 d. Pažymi, kad R.G. nurodytos aplinkybės, kad buvo tvarkomi dokumentai prekėms sunaikinti muitinei prižiūrint bei muitinės formalumams užbaigti, nešalina administracinės atsakomybės. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, nenustačius R.G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie šeimos materialinę padėtį, nebuvo gauta prašymų, papildymų, todėl nenustatyta pagrindų baudai mažinti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. ATPK 209⁵ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės pareigūno uždėtų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 15), R.G. prašymas (b.l. 18), deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19), knygelės „Carnet TIR“ Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 20), 2009 m. liepos 31 raštas (b.l. 21-23), patikrinimo aktas (b.l. 26), teikimas dėl tranzito procedūros užbaigimo ir prekių sunaikinimo (b.l. 27), išvada dėl muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo (b.l. 28), importo deklaracija (b.l. 29-30) ir R.G. paaiškinimas patvirtina, kad jis 2009 rugsėjo 25 d. kreipėsi į Klaipėdos krovinių posto viršininką su prašymu įforminti muitinio tranzito procedūros užbaigimą kroviniui (šaldyti kiaulienos lašiniai, 19 padėklų, svoris neto 20500 kg, bruto 20842 kg), kurio tranzito terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 14 d. Patikrinus pateiktus dokumentus nustatyta, kad prekės muitiniam tikrinimui turėjo būti pateiktos iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. Nustatyta, kad puspriekabės (registracijos Nr. UP911) plomba D 429 (nurodyta knygelėje „Carnet TIR“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažeista – nutraukta tvirtinimo virvelė. Tokiu būdu R.G. pažeidė muitinio tranzito atlikimo procedūros atlikimo tvarką, numatytą 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalies b punktą ir 96 straipsnį 2 dalį bei 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 356 straipsnio 1 punkto reikalavimus.

Europos Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, jog už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, inter alia jis atsako už teisės aktų nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės (Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalis). Europos Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 356 straipsnyje nurodyta, kad išvykimo įstaiga, atsižvelgdama į maršrutą, transporto veiklą reglamentuojančius bei kitus teisės aktus ir prireikus – į vykdytojo pateiktus duomenis, nustato terminą, per kurį prekes būtina pateikti paskirties įstaigai.

R.G. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 209⁵ straipsnį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

Prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo argumentuojamas pažeidimo padarymo aplinkybėmis ir šeimos materialine padėtimi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu (b.l. 73) nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu jis laikinai ėjo UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančios krovinių pervežimais, komercijos direktoriaus pareigas, kadangi įmonės direktorius buvo nedarbingas. R.G. pripažino, kad nebuvo susipažinęs su teisės aktų reikalavimais muitinės sankcionuotiems veiksmams atlikti, todėl pavėluotai atvyko į muitinės krovinių postą muitinės procedūros veiksmams atlikti. Rašytinė bylos medžiaga – kopija iš UAB (duomenys neskelbtini) įvažiavimų registracijos knygos (b.l. 38) įrodo atvykimą į šios bendrovės teritoriją 2009 m. rugpjūčio 14 d., o ne į muitinės įstaigą muitinės procedūrai įforminti. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) gavo transporto užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą (b.l. 39), kuriuo bendrovė buvo informuota apie krovinio siuntėjo nurodymą sunaikinti krovinį Vokietijos arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu (b.l. 40) UAB (duomenys neskelbtini) informavo UAB (duomenys neskelbtini) apie tai, kad krovinys bus gabenamas į Lietuvos Respubliką į UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlius ir prašė informuoti atitinkamas muitines apie krovinio pargabenimą iš Vokietijos į Lietuvą, paruošti atitinkamus krovinio dokumentus, reikalingus muitinėje. Nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo atlikti muitinės procedūrų, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų, būtinų muitinės procedūroms atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į užsakovę dėl reikalingų duomenų pateikimo (b.l. 42), tačiau negavusi jokio atsakymo, kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės viršininką ir Muitinės departamentą, prašydama nurodyti, kokių veiksmų turi imtis bendrovė, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų muitinės sankcionuotiems veiksmams atlikti (b.l. 43-44). Klaipėdos teritorinė muitinė informavo, kad rašytinį prašymą ir papildomus dokumentus dėl leidimo sunaikinti muitinės prižiūrimas prekes pateikti teritorinei muitinei gali pateikti asmuo, turinti teisę arba įgaliojimą disponuoti prekėmis (b.l. 45), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) tokio įgaliojimo neturėjo, todėl kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl krovinio sunaikinimo. Krovinys buvo sunaikintas ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 46-48; 49; 50-51). UAB (duomenys neskelbtini) pranešime (b.l. 11) taip pat nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą dėl „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) procedūros užbaigimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog muitinės prašymu krovinį paliko UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, plombos tuo metu bei Pilies pasienio veterinarijos posto krovinio sulaikymo metu, nebuvo pažeistos. Pripažįsta, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. forminant muitinės formalumus, pastebėjo, kad plomba yra nutraukta. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nežinodamas teisės aktų reikalavimų, elgėsi rūpestingai ir siekė užkirsti kelią muitinės procedūros pažeidimams atsirasti. Būtent aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina bendrovės aktyvius veiksmus siekiant išvengti pažeidimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, o jo rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog jis padėjo Institucijai išaiškinti pažeidimą, todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybe lengvinančia (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucijos duomenimis (b.l. 34) nustatyta, jog R.G. nebaustas už muitinės taisyklių pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo sumažinti paskirtos nuobaudos dydį atsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad gauna apie 2 000 litų atlyginimą, žmona gauna 5 000 litų atlyginimą. Paaiškino, jog kiekvieną mėnesį dviem studijuojantiems vaikams skiria 2 000 litų. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių jo šeimos sudėtį, gaunamas pajamas ir išlaidas. Be to pats administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo pripažino, kad jo šeimos turtinė padėtis yra vidutinė, todėl šeimos materialinė padėtis nepripažįstama išskirtine aplinkybe, sąlygojančia ATPK 30¹ straipsnio taikymą.

Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 3 000 iki 5 000 litų. ATPK 209⁵ straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 500 iki 3 000 litų. Institucija, nenustačiusi atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, R.G. paskyrė 4 000 litų baudą. Tačiau administracinė nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 33 straipsnis nustato, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Skundžiamu nutarimu R.G. paskirta tik galutinė subendrinta nuobauda, tačiau atskirai nepaskirta nuobauda už kiekvieną padarytą pažeidimą. Teismas ištaiso Institucijos padarytą klaidą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, paskirdamas R.G. nuobaudas už kiekvieną iš padarytų pažeidimų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą sąlygoja veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes (muitinės procedūros (tranzito) užbaigimui buvo būtina pateikti muitinės deklaraciją kitai procedūrai, tačiau krovinio užsakovas nepateikė reikiamų dokumentų, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato teisės aktų reikalavimų), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti skiriant mažesnę nei minimali įstatyme nustatyta bauda. R.G. pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda, t.y. 2 500 litų bauda, o pagal ATPK 209⁵ straipsnį skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda, t.y. 500 litų bauda.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2009 m. spalio 28 d. nutarimą, kuriuo R.G. pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 209⁵ straipsnio paskirta 4 000 litų bauda, pakeisti. Taikyti 30¹ straipsnio nuostatas ir R.G. pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirti 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą, pagal ATPK 209⁵ straipsnį paskirti 500 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi R.G. paskirti galutinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.