Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio dokumento Nr. 1-01-1-42626 -2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8;

1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.12.2.8;

2023 m. lapkričio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis – (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2013 m. balandžio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2016 m. birželio 9 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, iš probacijos registro išbrauktas 2017 m. liepos 1 d. pasibaigus bausmės vykdymo terminui;

3) 2018 m. lapkričio 19 d. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 56 parų arešto bausme, 2019 m. vasario 8 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, neturintis teistumo, kaltinamas pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. V. 2023 m. lapkričio 6 d., apie 7.07 val., (duomenys neskelbtini) 58 kilometre, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „O. Z.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. V. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad iš vakaro išgėrė alaus ir 2023 m. lapkričio 6 d. rytą atsikėlęs nesijautė apsvaigęs ir nesitikėjo, kad gali įpūsti. Jis dėl vairavimo neblaiviam buvo praradęs teisę vairuoti, buvo nuteistas, tačiau teisių nebuvo perlaikęs. Ryte jo sugyventinė Ž. Č., kuriai priklausė automobilis ,,O. Z.“, buvo išvykusi į Alytų, o jam reikėjo nuvažiuoti į darbą iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Pasiėmęs automobilio raktelius užsivedė automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant ant viaduko jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę nustatė virš 2 prom. neblaivumą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 6 d., maždaug apie 7.00 val., vairuodamas draugei Ž. Č. priklausantį automobilį ,,O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji pirkusi iš kito asmens, tačiau nepersirašiusi savo vardu, važiavo iš namų į darbą. Iš vakaro gėrė alų ir namuose išgėrė apie tris litrus alaus. Vakare, maždaug apie 21.00 val., jis nuėjo miegoti. Ryte anksti su drauge atsikėlė, nes jam reikėjo vykti į darbą, o draugė turėjo vykti į Alytaus miestą į Užimtumo tarnybą. Draugė iš namų ryte išėjo iki netoliese namų esančio keleivinio transporto sustojimo apie 6.30 val., o jis dar liko namuose. Atsikėlęs jautėsi gerai, sūnus negalėjo atvykti jo paimti ir nuvežti iki darbo, todėl sugalvojo pasiimti draugės automobilį ir važiuoti pats. Automobilio raktai buvo namuose, todėl juos pasiėmęs važiavo iki darbo vietos netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobiliu važiavo vienas. Jam nuvažiavus nuo viaduko, sustabdė policijos pareigūnai ir testavo alkotesteriu. Pamena, kad įpūtė abu kartus virš 2 (dviejų) promilių. Taip pat nori pasakyti, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi teisė vairuoti jam yra atimta maždaug prieš 4 ar 5 metus, ir ji buvo atimta 3 metams. Teisių atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau jis neturėjo automobilio, todėl persilaikyti teisės vairuoti neskubėjo. O šiuo metu draugė nusipirko automobilį, kurį jis su sūnumi suremontavo ir ruošėsi eiti persilaikyti teisę vairuoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 71-74

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. Č. parodė, kad automobilį ,,O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko savo vardu. Ji su automobilio pardavėju pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį 2021 metais. Už automobilį sumokėjo vieną šimtą eurų, kadangi automobilis buvo nevažiuojantis ir reikėjo jį remontuoti. Visą tą laiką automobilis daugiausiai stovėjo, kol šį automobilį remontuoti panoro jos posūnis M. V.. M. jai pasakė, kad jis su tėvu Ž. V. dirbs pagal verslo liudijimus, todėl jiems reikalingas automobilis važinėti į darbą. Posūnis M. nuo šių metų vasaros pradžios pradėjo remontuoti nevažiuojantį automobilį, tvarkė važiuoklę, keitė automobilio saloną, ratus. Posūnis automobilį remontavo iš savo piniginių lėšų. Automobilį padėjo tvarkyti kažkiek ir M. tėvas Ž.. Nesenai automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra ir šiuo automobiliu į darbą važinėjo M.. Kartu su juo važiuodavo ir Ž., tačiau Ž. automobilio nevairuodavo, nes jis neturi teisės vairuoti. Automobilį naudotis davė posūniui M.. Automobilio raktai stovėdavo namuose. Įvykio dieną ji anksti ryte atsikėlusi išvažiavo į Alytaus miestą, o Ž. liko namuose. Automobilis taip pat buvo prie namų. Ji automobilio vairuoti Ž. niekada neleido, nes jis neturi teisės vairuoti. Ž. automobilį pasiėmė be jos žinios. Prašo grąžinti automobilį (b. l. 46-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad jis yra Ž. V. sūnus. Jo tėvas gyvena kartu su drauge Ž. Č.. Šių metų balandžio 1 d. jis grįžo iš Danijos į Lietuvą, kur gyveno ir dirbo beveik 7 metus. Jis matė, kad pas tėvą su drauge kieme stovi lengvasis automobilis ,,O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pas juos stovėjo ilgą laiką nenaudojamas. Šį automobilį pirkusi tėvo draugė Ž. 2021 metais, tačiau juo niekas nevažinėjo, jam buvo reikalingas visapusiškas remontas. Ž. sutikus, šį automobilį remontavo savo lėšomis. Buvo atlikta važiuoklės, variklio, kėbulo ir salono keitimo darbai. Viso į šį automobilį jis investavo apytiksliai nuo 1 400 iki 1 900 eurų, tiksliai pasakyti negali, nes visų sąskaitų neturi. Sutvarkęs šį automobilį, atliko ir valstybinę techninę apžiūrą. Šį automobilį jis tvarkė tam, kad jis būtų jam kaip darbinis automobilis, kadangi ruošėsi dirbti statybos darbus. O. automobilį jis buvo palikęs pas tėvą prie namų, kadangi ten yra saugiau jį laikyti ir patogu vykti į darbą. Pas tėvą taip pat turi ir sandėlį, kur laiko darbo įrankius ir visa kita. Automobilį ,,O. Z.“ jis buvo palikęs pas tėvą kieme (duomenys neskelbtini) kaime lapkričio 4 dieną. Lapkričio 6 dieną, maždaug apie 7.06 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino tėvas ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai vairuojant automobilį. Jis žino, kad tėvas neturi teisės vairuoti transporto priemonių, jis pats sakė, kad teisę vairuoti jis prarado seniai už vairavimą neblaiviame stovyje. Kodėl tėvas važiavo šiuo automobiliu nežino. Prašo, esant galimybei, nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis šį automobilį remontavo savo lėšomis, išleido nemažą pinigų sumą jo remontui, bei ruošėsi artimiausiu metu šį automobilį persirašyti savo vardu (b. l. 57-60).

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 6 d., vykdant priemonę ,,Blaivumas“, apie 7.07 val. (duomenys neskelbtini) 58 kilometre buvo sustabdytas automobilis ,,O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pasakė, kad jo neturi, kadangi teisė vairuoti buvo atimta ir iki dabar jos nėra susigrąžinęs. 2023 m. lapkričio 6 d. 7.10 val. alkoholio kiekio matuokliu Ž. V. nustatyta 2,28 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2023 m. lapkričio 6 d. 7.31 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,18 promilių neblaivumas (b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Kelio kelkraštyje stovi automobilis ,,O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio galinės dalies iki kelio šalikelėje esančio keliuko pietryčių kryptimi yra 13,6 m atstumas. Automobilio stovėjimo vietos koordinatės yra 54.368520 24.136225. Automobilis stovi priekine dalimi į šiaurės vakarų pusę. Automobilio visos durelės yra uždarytose padėtyse, atrakintos, šoniniai langai uždaryti. Automobilio užvedimo spynelėje raktelių nėra. Automobilio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini). Automobilis nugabentas į saugomą aikštelę, esančią Alytaus m., Santaikos g. 31D (b. l. 13-21).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Ž. V. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija negali. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0137, patikros Nr. 1941624, 7.10 val. nustatytas 2,29 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 07.31 val. –2,18 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais Ž. V. sutiko (b. l. 22 – 23, 25).

Iš VšĮ Emprekis pažymos matyti, kad lengvojo automobilio ,,O. Z.“, pagaminimo metai 2002 m., vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1 220 Eur (b. l. 27).

Iš 2021 m. gruodžio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. S. už 100 Eur Ž. Č. pardavė automobilį (automobilio markė nenurodyta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas Ž. Č. (b. l. 50-54).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aukščiau aptarti duomenys, surinkti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, laikytini įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. V. minėtomis aplinkybėmis neblaivus vairavo automobilį ,,OPEL Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, t. y. pirmu pūtimu nustatytas 2,29 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 07.31 val. –2,18 promilių girtumas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jo sugyventinei Ž. Č. priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai. Tokie kaltinamojo Ž. V. tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. V., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neneigia žinojęs, kad įstatymas draudžia vairuoti girtam, tačiau nepaisydamas šio draudimo ir suvokdamas, jog yra neblaivus vairavo automobilį – nustatytas neblaivumas viršijantis 1,51 promiles (2,18 promilės). Taigi, kaltinamasis suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vadinasi, jis veikė tyčia. Ž. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ž. V. anksčiau 3 kartus buvo teistas, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, tačiau teistumai išnykę ir jis laikomas neteistu. Trejų metų bėgyje jis administracine tvarka nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, į psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 132). Teismas, įvertinęs Ž. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad automobilį vairavo ir neturėdamas teisės jį vairuoti, mano, kad kaltinamajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę ir aptartas teigiamas jo savybes teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, nes kaltinamojo Ž. V. resocializacija dar galima be realaus bausmės atlikimo.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino, todėl skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straispnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis Ž. V. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog Ž. V. su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį judriuoju paros metu, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams.

Kaltinamasis Ž. V. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę, kitam asmeniui – Ž. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo Ž. V. vairuotas minėtas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu, tačiau šis automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis ,, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš aukščiau aptartos VšĮ Emprekis pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 1 220 Eur. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė byloje nustatyta pateiktoje pažymoje, kuria teismas ir vadovaujasi. Taigi teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam Ž. V. skiria dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 220 Eur sumą.

Kaltinamajam Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su filmuota vaizdo medžiaga, kuris saugomas atskirame voke prie bylos – paliekamas toliau saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Ž. V. pinigines lėšas, esančias ,,Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), viso 1 220 Eur sumai (b. l. 29-32, 33-34, 35-38, 39). Kaltinamojo Ž. V. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą, paliekama galioti iki konfiskuotino turto išieškojimo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

2023 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam Ž. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Tarnyba) parinktas gynėjas advokatas V. B.. Tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma nurodyta 56,67 Eur. Teismas pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 punktą asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas byloje būtinas pagal BPK 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis Ž. V. dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį, todėl daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis sunki nėra jokio pagrindo. Esant tokioms aplinkybės iš kaltinamojo išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, Ž. V. atidėti bausmės vykdymą vieneriems metams ir įpareigoti jį per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam trejus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 220 Eur dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Panaikinti Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš Ž. V. 56,67 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, valstybės naudai, šią pinigų sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Ž. V. pinigines lėšas, esančias Swedbank, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), viso 1 220 Eur sumai, palikti galioti iki konfiskuotino turto (1 220 Eur) išieškojimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, saugomą atskirame voke prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.