Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2011-03-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-554/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-03-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-08-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
II-43-554/2011
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00549-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
J. J.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Vytautas Adžgauskas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-43-554/2011.Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00549-2010-6.Procesinio sprendimo kategorija: 39.1, 45.4.4, 78.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjai J. J.,

nukentėjusiam – A. S.,nukentėjusiojo A. S. įgaliotam atstovui – advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos - Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl 2010-06-30 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-30 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-14-KP6-1-1876 J. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą dėl Kelių eismo taisyklių 119 p. reikalavimų pažeidimo.

2010-04-07 pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2010-04-07 apie 16 val. 30 min. Alytaus mieste, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje (ties sankryža su šalutine Ugniagesių gatve), vairuodama automobilį Nissan Almera Tino v/n (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti saugu ir atsitrenkė į iš paskos važiavusi bei jau sustojusį automobilį Nissan Almera Tino v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiojo A. S.. To pasėkoje buvo apgadinta nukentėjusiam priklausanti transporto priemonė. Institucijos pareigūnas surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjai inkriminavo KET 119 p. pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes ji administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o dėl eismo įvykio yra kaltas nukentėjusysis, kuris nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių, laiku nesustojo ir atsitrenkė į jau stovinčio pareiškėjos automobilio galinę dalį.

Pareiškėja skunde (b.l. 3-5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad ji iš šalutinės Ugniagesių gatvės norėjo išvažiuoti į pagrindinę S.Dariaus ir S.Girėno gatvę. Kartu su ja automobilyje važiavo jos dukra, kuri šiuo metu studijuoja vienoje iš užsienio valstybių. Pareiškėja savo automobiliu dalinai įvažiavo į pagrindinę S.Dariaus ir S.Girėno gatvę ir sustojo, nes reikėjo praleisti šia gatve važiuojančius automobilius. Kai tik jos automobilis sustojo, pareiškėja iš karto pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Išlipusi pamatė, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurį vairavo nukentėjusysis. Pareiškėja suprato, jog nukentėjęs nesilaikė saugaus atstumo, važiavo per arti pareiškėjos automobilio ir, jai sustojus, laiku nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės ir dėl to įvyko susidūrimas. Ant nukentėjusiojo automobilio priekinio buferio matėsi nežymus apgadinimas. Nukentėjusysis automobilyje važiavo vienas. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai jai pasakė, kad ant gatvėje esančio kanalizacijos šulinio dangčio nėra jos automobilio ratų pėdsakų, kurie leistų tvirtinti, jog pareiškėjos automobilis važiavo atgal. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2010-06-30 nutarime skirti administracinę nuobaudą visiškai nenurodytos faktinės eismo įvykio aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiama jos kaltė. Ginčijamas nutarimas priimtas taip pat ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, kuris buvo pratęstas tik iki 2010-05-30. Be to, pareiškėja pabrėžė, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimdami nutarimą skirti administracinę nuobaudą, detaliai neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi tikrovės neatitinkančių nukentėjusiojo bei dalies liudytojų paaiškinimų duomenimis bei nenurodė, kodėl atmetami asmenų, liudijančių jos naudai, parodymai.

Nukentėjusysis ir jo įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundo nepatenkinti.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis važiavo paskui pareiškėjos automobilį. Pareiškėja iš šalutinės Ugniagesių gatvės norėjo išvažiuoti į pagrindinę S.Dariaus ir S.Girėno gatvę. Kadangi S.Dariaus ir S.Girėno gatvės važiuojamosios dalies krašte stovėjo automobiliai, kurie iš dalies užstoja išvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams matomumą, pareiškėja, norėdama įsitikinti ar nėra kliūties, truputį daugiau išvažiavo į pagrindinę gatvę. S.Dariaus ir S.Girėno gatve pareiškėjai iš kairės artėjo visureigis, kuriam ji sudarė kliūtį, todėl pareiškėja staiga pajudėjo atgal ir atsitrenkė į iš paskos sustojusio nukentėjusiojo automobilio priekinę dalį. Po smūgio pareiškėja savo automobiliu pavažiavo apie 1 – 1,5 metro į priekį. Kartu su pareiškėja automobilyje važiavo mergina, o pareiškėjas važiavo vienas. Kitų liudytojų iš karto eismo įvykio vietoje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina.

Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję bei administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrę Institucijos pareigūnai padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė KET 119 p. reikalavimus – važiuodama atbula nedavė kelio kitam eismo dalyviui ir to pasėkoje įvyko eismo įvykis bei buvo apgadinta nukentėjusiam priklausanti transporto priemonė. Sutikti su tokia išvada nėra pagrindo, kadangi, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant pareiškėjos skundą Kauno apygardos administraciniame teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas patikimų įrodymų, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei mažiausiai abejonei dėl pažeidimo sudėties buvimo pareiškėjos veiksmuose ir, tuo pačiu, patvirtinančių Institucijos pareigūnų išvadą dėl pagrindinės techniniu požiūriu autoįvykio kilimo priežasties ir transporto priemonių susidūrimo mechanizmo (ABTĮ 57 str.). Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas (nutarimas skirti administracinę nuobaudą) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos imperatyviai reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. nurodo, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad Institucija, nagrinėdama bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus - išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t.t.. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad iš surinktų įrodymų visumos nėra galimybės spręsti, kodėl Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas sprendimą skirti administracinę nuobaudą pareiškėjai, pagrinde rėmėsi nukentėjusiojo paaiškinimu ir atmetė pareiškėjos, taip pat jos dukros paaiškinimų duomenis (atkreiptinas dėmesys, jog tik šie trys asmenys buvo betarpiški eismo įvykio dalyviai). Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, jog ginčijamame nutarime (b.l. 12) visiškai nenurodytos aplinkybės, kurias reikalauja nurodyti ATPK 286 str., ir todėl tampa neaišku, už kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda. Iš ginčijamame nutarimo turinio analizės įmanoma padaryti tik abstrakčią prielaidą, jog administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta už eismo įvykio įvykdymą, pažeidus KET 119 p. reikalavimus. Ši aplinkybė iš dalies suponuoja ATPK 272 str. nuostatų pažeidimą, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka esminius ATPK 260 str. reikalavimus, jo nuorašas pareiškėjai buvo įteiktas (b.l. 11). Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, daugybėje nutarčių aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. nuostatas (ABTĮ 13 str., 20 str.). yra suformavęs teismų praktiką, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, bei administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Dėl to teismas ginčijamo nutarimo turinio neatitikimus ATPK 286 str. nuostatoms nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą bei savarankišką pagrindą jam panaikinti. Pateiktų duomenų visuma taip pat patvirtina nuostatą, jog pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, neišėjo už administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog eismo įvykis įvyko ir administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2010-04-07, o nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2010-06-30 (po 2 mėnesių ir 23 dienų). Duomenų, kad dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. 2010-05-11 nutarimu buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas iki 2010-05-30 (b.l. 27). ATPK 33 str. 1 – 4 d. nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, jog administracinė nuobauda (nepratęsus nuobaudos skyrimo termino) pareiškėjai turėjo būti paskirta iki 2010-10-07. Iš to seka, kad 2010-05-11 nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą (b.l. 27) yra perteklinis ir tai nėra juridinis pagrindas ginčijamam nutarimui panaikinti (ABTĮ 57 str.).

Priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės teorijos visuotinai pripažintomis bei taikomomis principinėmis nuostatomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1838/2010 ir kt.). Pabrėžtina, jog asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu imperatyviu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ABTĮ 57 str. 6 d. numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to seka, kad teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, taip pat liudytojai pateikia iš esmės prieštaringas eismo įvykio kilimo versijas, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar kurio nors eismo dalyvių versija yra patvirtinta kitais bylos įrodymais. Išklausius bei įvertinus teisme apklaustų liudytojų parodymus, teismui Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių paaiškinimų duomenis, betarpiškai proceso dalyvių teismui pateiktus įrodymus, atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, kad nešališkų, betarpiškai mačiusių transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, pašalinių asmenų nebuvo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai betarpiškai susidūrimo mechanizmo nematė, visas eismo įvykio aplinkybes jie pagrinde sužinojo iš pareiškėjos bei nukentėjusiojo, kitų asmenų, todėl jų parodymai – tai tik išvestiniai įrodymai, nesudarantys savarankiško bei pakankamo pagrindo pareiškėjos skundui atmesti arba patenkinti. Visi kiti liudytojai yra arba pareiškėjos, arba nukentėjusiojo pažįstami, įvykio aplinkybes jie aiškina priešingai, nors iš esmės buvo beveik greta vienas kito ir tai teismui duoda pakankamą pagrindą pagrįstam įtarimui, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi arba pareiškėjos, arba nukentėjusiojo naudai. Transporto priemonių apgadinimų pobūdis, lokalizacija taip pat nesudaro pakankamo pagrindo kategoriškai išvadai, ar pareiškėja važiavo atbuline eiga, ar nukentėjusysis nesavalaikiai stabdė savo transporto priemonę. Pažymėtina, kad byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje, kuri nėra pakankamai informatyvi, nes net nepažymėtas atstumas nuo pareiškėjos automobilio iki gatvių važiuojamosios dalies krašto (b. l. 26), fotonuotraukose (b. l. 7, 17, 45-49) užfiksuotos aplinkybės taip pat patikimai nepatvirtina nė vieno eismo įvykio dalyvio versijos – t. y. iš šių įrodymų neįmanoma nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmo, kurį transporto priemonių vairuotojai bei liudytojai apibūdina priešingai. Be to, byloje jokiomis priemonėmis neužfiksuoti pareiškėjos automobilio ratų protektoriaus pėdsakas, kuris, remiantis policijos pareigūno parodymais, ir buvo vienas iš pagrindų surašyti pažeidimo protokolą pareiškėjai, bet ne nukentėjusiam. Teismo posėdžio metu liudytojas tiksliai negalėjo apibūdinti minėtų pėdsakų kilmės, formos, išsidėstymo. Be to, įvykio vietos foto nuotraukų, oro sąlygų, transporto priemonių judėjimo greičių prieš pat susidūrimą duomenys teismui kelia pagrįstą abejonę, ar tokie pėdsakai aplamai galėjo likti nuo pareiškėjos automobilio ratų ant ketaus dangčio, esančio judrios gatvės važiuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad teigti, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent pareiškėjos padarytas KET 119 p. pažeidimas, nėra pagrindo, kadangi esant iš esmės prieštaringoms eismo įvykio dalyvių (nukentėjusiojo ir administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamos pareiškėjos), taip pat ir liudytojų nurodytoms eismo įvykio kilimo versijoms, o byloje nėra kurią nors versiją patvirtinančių objektyvių bei nešališkų įrodymų, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad pareiškėjos kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą šiuo atveju nebuvo visiškai įrodyta, todėl, atsiradus pagrįstai abejonei dėl pareiškėjos kaltumo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.

Dėl likusių pareiškėjos skundo motyvų apie galimai padarytus procesinius pažeidimus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje, teismas pabrėžia, kad pareiškėja dalyvavo teismo posėdžiuose Kauno apygardos administraciniame teisme, o asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant skundą teisme šio asmens teisės užtikrinamos pilnoje apimtyje, tai vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape (Institucijoje), ginčijamas nutarimas negali būti naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Panaikinti 2010-06-30 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-14-KP6-1-1876, kuriuo J. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą dėl Kelių eismo taisyklių 119 p. reikalavimų pažeidimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius