Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-32-257/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2011-01-12
Bylos Nr.
II-32-257/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
N. R.
Suinteresuotas asmuo
A. B.
2011 m. sausio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant pareiškėjui N. R., jo atstovui Ramūnui Jankauskui,

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovui Virginijui Čėsnai,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B.,dalyvaujant eismo įvykio teismo ekspertui Ernestui Grigeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. R. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro tyrėjos nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo ir medžiagos grąžinimo tirti iš naujo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro ( toliau – ir Institucija) tyrėja 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu Šiauliuose į Bačiūnų gatvę ties įvažiavimu į S/B „Ąžuolas“ automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas N. R., lenkdamas iš kairės pusės automobilį (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. B., važiavusį ta pačia kryptimi bei besisukantį kairėn, su juo susidūrė. Nutarime išdėstyti abiejų automobilių vairuotojų, kartu važiavusių automobiliuose liudytojų parodymai. Spaudoje buvo skelbimas, kad atsilieptų eismo įvykį matę asmenys, tačiau tokių neatsirado. Nutarimu konstatuota, kad siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, buvo pasinaudota visomis galimomis priemonėmis, tačiau duomenų tolimesniam tyrimui nėra, todėl tęsti tyrimą netikslinga. Taip pat nurodyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tyrimas bus atnaujintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. R. nurodė, kad tą dieną apie 17.45 val. važiavo apie 60 km/h greičiu namo Bačiūnų gatve. Priešais jį važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) , iki kurio likus 10-20 metrų, šis pradėjo rodyti posūkį į dešinę. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, nėra jokio kelio ženklinimo, kelio ženklų. Jis pradėjo šio automobilio lenkimo manevrą iš kairės, nes kelyje nebuvo nei vieno automobilio. Susilyginus su šiuo automobiliu, automobilis (duomenys neskelbtini) staiga trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Aplenkęs minėtą automobilį, stabdžių nespaudė, greičio pedalą atleido, nes išsigando, persirikiavo į kitą pusę, sustojo kelkraštyje už maždaug 40 metrų. Nuėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini) aiškintis, šį automobilį vairavusi moteris tvirtino, kad rodė posūkį į kairę. Prašo panaikinti nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir medžiagą grąžinti tirti iš naujo, nes nebuvo objektyviai išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės.

Pareiškėjo N. R. atstovas Ramūnas Jankauskas prašo pareiškėjo skundą patenkinti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovas Virginijus Čėsna prašo priimtą nutarimą panaikinti ir perduoti medžiagą tirti iš naujo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, kad važiavo su sūnumi iš parduotuvės Bačiūnų gatve, buvo tamsu, drėgna. Iš anksto įjungė posūkį į kairę pusę ir pradėjo stabdyti apie 20-30 metrų atstumu iki keliuko, nes nesimato jo įvažiavimo. Pradėjus stabdyti, persirikiavo į kelio vidurį, pasižiūrėjo į kairę, į dešinę puses, jos automobilis vos judėjo. Viena mašina pralenkė ją. Prieš ruošiantis sukti padėtį stebėjo per galinį veidrodėlį, už jos važiavo 3 ar 4 mašinos, o kai persirikiavo į vidurį, iš paskos važiavę automobiliai pristabdė ir ją aplenkė iš dešinės pusės, automobilio (duomenys neskelbtini) nematė. Pradėjus sukti vairą, išgirdo trenksmą, nesuprato, kas buvo, todėl įsijungė avarinį signalą. Ją aplenkė mašina, vairuotojas pro duris paklausė, ar nereikia pagalbos. Ji atsakė, kad nežino, kas atsitiko, po to pamatė, kad nėra jos automobilio veidrodėlio. Su žibintuvėliu pažiūrėjusi pamatė, kad posparnio dažai buvo vos įbrėžti. Pokalbio metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas ją bandė kaltinti, kad ji suko į dešinę. Eismo įvykio metu ant kelio ženklinimo nebuvo, nes viskas išblukę. Neprieštarauja, kad skundžiamas nutarimas būtų panaikintinas ir medžiaga grąžinta tirti iš naujo.

Eismo įvykio teismo ekspertas Ernestas Grigelis nurodė, kad pagal byloje esančias nuotraukas matyti, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, asfaltas šlapias. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra pasisukęs labai nedideliu kampu, tarp priekinio ir galinio ratų kelio pločio atžvilgiu skiriasi tik 10 cm, o automobilis (duomenys neskelbtini) vykdė lenkimą. Kontaktas susidūrimo metu yra slystamasis, tai rodo, kad važiuojant kairio posūkio kreive, automobilis (duomenys neskelbtini) labai nedidelį tarpą pavažiavo, o automobilis (duomenys neskelbtini) buvo netoli. Automobilis (duomenys neskelbtini) suko kairėn, tuo metu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, o (duomenys neskelbtini) vykdė lenkimo manevrą. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja prieš sukant kairėn turi įsitikinti, ar niekas jos nelenkė. Neišsiaiškinti du esminiai dalykai: 1) ar tai įvažiavimas į sodų bendriją, ar sankryža ir 2) ar kelio ženklinimas – ištisinė linija. Ne sankryžoje tokiu atveju yra leidžiamas lenkimas, bet priklauso nuo kelio ženklinimo. Šiuo atveju tai yra kelias, kuris kertasi su keliu – įvažiavimu į sodų bendriją. Jeigu tai yra įvažiavimas į sodų bendriją, tai pagal kelių eismo taisykles nėra laikoma sankryža. Daugiau jokių kelio ženklų nėra, reiškia, kad toje vietoje lenkti galima, jeigu nėra ištisinės linijos. Jeigu yra ištisinė linija, tada pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo veiksmai – važiavo kelio ruožu, kuriame yra draudžiama važiuoti priešpriešine kelio eismo juosta. Jeigu nėra ištisinės linijos, tai nėra jokių kitų požymių, draudžiančių lenkimo manevrą, tokiu atveju pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja prieš sukdama kairėn tinkamai neįsitikino, kad jos niekas nelenkia ir nedavė kelio lenkiančiam automobiliui. Norint nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį, reikia atlikti skaičiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro tyrėjos nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikintinas ir medžiaga grąžintina tirti iš naujo.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010 m. lapkričio 10 d. apie 17.45 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu Šiauliuose, Bačiūnų gatvėje ties įvažiavimu į S/B „Ąžuolas“ automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas N. R., lenkdamas iš kairės pusės automobilį duomenys neskelbtini) vairuojamą A. B., važiavusį ta pačia kryptimi bei besisukantį kairėn, su juo susidūrė. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automašinų padėtys po eismo įvykio. Automašinų vairuotojų ir jose važiavusių keleivių parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių yra prieštaringi. Tačiau priimant skundžiamą nutarimą nebuvo surinkti rašytiniai įrodymai, kurie gali turėti esminės reikšmės sprendžiant administracinės atsakomybės kilimo klausimą, o būtent: nebuvo pareikalauta dokumentų, koks yra kelio, į kurį ruošėsi sukti automašinos (duomenys neskelbtini) vairuotoja, teisinis statusas, t. y. ar tai įvažiavimas į sodų bendriją, ar tai sankryža. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar iki susikirtimo su Bačiūnų gatve kelias yra paženklintas ištisine linija. Kaip nurodė, posėdžio metu eismo įvykio teismo ekspertas, jeigu yra ištisinė linija, tai tada pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo veiksmai – važiavo kelio ruožu, kuriame yra draudžiama važiuoti priešpriešine kelio eismo juosta. Jeigu nėra ištisinės linijos, tai nėra jokių kitų požymių, draudžiančių lenkimo manevrą, tokiu atveju pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja prieš sukdama kairėn tinkamai neįsitikino, kad jos niekas nelenkia, ir nedavė kelio lenkiančiam automobiliui. Teismas buvo įpareigojęs Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurą pateikti Šiauliuose, Bačiūnų gatvės atkarpos (atskaitos tašku imant įvažiavimą į sodo bendriją „Ąžuolas“) schemą po 200 metrų į abi puses su kelio ženklais ir ženklinimu (b. l.29), tačiau Institucija nurodė (b. l. 32), kad kelio ženklų po 200 metrų į abi puses nėra, kelio ženklinimą ant gatvės sunku įžiūrėti dėl gausaus sniego ant važiuojamosios kelio dangos bei nusitrynusių kelio ženklinimų ant gatvės. Taigi, iš atsakymo neaišku, ar kelio ženklinimas yra, tik jį sunku įžiūrėti dėl gausaus sniego, ar kelio ženklinimas yra nusitrynęs. Taip pat Institucija turėtų iš kompetentingų institucijų pareikalauti dokumentus dėl aukščiau nurodyto kelio teisinio statuso, kelio ženklinimo (kada buvo ženklinta, ar iš viso nurodyta kelio atkarpa buvo ženklinta ir pan.). Be to, prieštaringų vairuotojų ir liudytojų parodymų vertinimas yra Institucijos pareiga.

Teismas taip pat pažymi, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Šiuo atveju Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro tyrėjos nutarimas yra nepagrįstas, priimtas neišreikalavus ir neįvertinus objektyvių įrodymų, todėl naikintinas ir medžiaga perduotina nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. l d. 4 p., teismas

nutarė:

Panaikinti 2010 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro tyrėjos nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir perduoti medžiagą tirti iš naujo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė