Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. kovo 28 d. sustabdė tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Elektrėnų PK RS vyriausiojo patrulio A. G. veiksmų (b. l. 79-85, 86-87).

Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui 2017 m. birželio 16 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 63-64).

Vilniaus AVPK 2017 m. liepos 17 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl termino pratęsimo (b. l. 75–76), vizuotas teigiamai (b. l. 77-78).

Išvada patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilniaus AVPK 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu (b. l. 47, 48) kreipėsi į VTEK dėl A. G. veiksmų įvertinimo, taikant Įstatymą.

VTEK 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu (b. l. 25) pranešė, kad VTEK 2017 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu sprendimu konstatavo, jog A. G. veiklos įvertinimas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.

Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Statutas ir Tvarkos aprašas. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Tvarkos aprašas reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų (toliau – tarnybiniai nusižengimai) atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką (1 punktas). Tvarkos aprašo III skyriuje reglamentuota tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka.

Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (žr. pvz. 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Teismo vertinimu, Išvada atitinka Tvarkos aprašo 26 punkte nustatytus kriterijus, t. y. joje išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, padarytas tyčia, tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika) ir pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad Išvada neatitinka minėtų Tvarkos aprašo nuostatų.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo, patvirtinimo ir nuobaudos paskyrimo terminus.

Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 16 d. buvo pavesta atlikti patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų naudojant tarnybinius automobilius (b. l. 63–64). 2017 m. liepos 17 d. tarnybiniu pranešimu prašoma pratęsti terminą (b. l. 75–76). Taigi, šiuo atveju maksimalus terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti suėjo 2017 m. rugpjūčio 15 d., kuri buvo šventinė diena (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnis „Švenčių dienos“ 1 d. 10 punktas – rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Taigi, tokiu atveju, remiantis bendrosiomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovas, pratęsęs tarnybinio patikrinimo terminą dėl būtinybės išreikalauti duomenis iš uždarosios akcinės bendrovės „Ecofleet Lietuva“, nepažeidė Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyto maksimalaus termino tarnybiniam nusižengimui atlikti. Minėta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. išvada buvo įkelta į dokumentų valdymo sistemą ir pasirašyta tyrimą atlikusio pareigūno Ž. G..

Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš nurodytų sprendimų (patvirtinti išvadą).

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad dokumentų valdymo sistemos elektroninio dokumento metaduomenų grafoje „Tvirtinimas“ nurodyta, jog Vilniaus AVPK viršininko funkcijas atliekantis M. P. Išvadą patvirtino 2017 m. rugpjūčio 17 d. 13.59.08 val. t. y. nepažeidęs Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyto termino (b. l. 62). Pareiškėjo skundo argumentai, kad Įsakymas priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d., yra teisiškai nereikšmingi, kadangi įsakymui priimti taikomas 30 kalendorių dienų terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo (Išvados patvirtinimo) dienos. Taigi, Tvarkos aprašo 27 ir 35 punktai reglamentuoja skirtingus procesinius terminus. Pareiškėjas neteisingai vertina Aprašo 27 punkte nustatytą terminą.

Minėta, kad Išvados patvirtinimo diena – 2017 m. rugpjūčio 17 d., o Įsakymas priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. nepažeidus Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyto termino.

Nustatyta, kad VTEK 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. S-1962(1.5), atsakydama į Vilniaus AVPK 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą, informavo, jog VTEK 2017 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje priimtas protokolinis sprendimas, kuriame VTEK, susipažinusi su Išvada, konstatavo, kad A. G. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, pripažino, kad Išvadoje pateiktas A. G. veiklos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas (b. l. 25).

Pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendindamas Įstatymo nuostatas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, apie šį pažeidimą pranešė VTEK. Tai nelaikytina termino tarnybinei nuobaudai skirti pratęsimu. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas pranešė VTEK apie nustatytą pažeidimą. VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi ir 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, pripažino, kad pareiškėjo veiklos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Minėtos įstatymo nuostatos įpareigoja atsakovą informuoti VTEK apie nustatytus Įstatymo pažeidimus, o VTEK, išnagrinėjusi atsakovo atlikto tyrimo išvadą, turi teisę pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Teismas šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų. Byloje nevertinti VTEK veiksmai. Taigi, atsakovo sprendimas dėl Įstatymo pažeidimo Išvadoje argumentuotai pagrįstas ir pareiškėjas nustatyto pažeidimo nepaneigė. Kadangi Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas automobilį naudojo ne tarnybos, o asmeniniais tikslais, tai tokiais veiksmais jis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris nustato, kad asmenys privalo nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju VTEK priimtas protokolinis sprendimas yra savarankiškas ir prejudicinis bei būtinas tarnybinei atsakomybei taikyti. Teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta atsakovo pozicija.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl tarnybinių automobilių naudojimo. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.

Išvadoje detaliai nurodyta, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškė objektyvioji pažeidimo pusė. Pareiškėjas nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė. Pareiškėjas teigia, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o vykdė tiesioginio vadovo žodinį nurodymą patruliuoti prevenciniais tikslais. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija), kuri reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas ir, be kita ko, taikytina ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Instrukcijos 3 punkte pateiktos sąvokos: patruliavimas – policijos patruliui keliamų uždavinių vykdymas nustatytuose patruliavimo sektoriuose, maršrutuose ar postuose; policijos postas – teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos patrulis (postiniai) vykdo objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės užduotis. Pagal vykdomas užduotis skiriami objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės postai; patruliavimo maršrutas – nustatytas patruliavimo kelias patruliavimo sektoriuje arba poste. Maršruto ilgis nustatomas atsižvelgiant į vietovės ir kriminogeninės padėties ypatumus. Maršrutas gali tęstis per kelis patruliavimo sektorius, kelių policijos komisariatų prižiūrimas teritorijas, maršrute gali būti numatyti policijos postai. Vykdant eismo priežiūros funkcijas, patruliavimo maršrutas nustatomas krašto ir magistralinių, vietinių kelių, miestų gatvių ribose; patruliavimo sektorius – nustatyta teritorija, kurioje patruliuoja policijos patrulis (miestuose sektoriaus ribos gali sutapti su seniūnijų teritorijų ribomis, kaimo vietovėse sektoriaus ribos gali apimti kelių seniūnijų teritorijų ribas). Teismo vertinimu, vien tik žodiniu pavedimu pareiškėjui negalėjo būti suformuluota užduotis prevenciniais tikslais vykdyti patruliavimą sodų bendrijoje. Instrukcijoje detalizuota, kaip turi būti nustatytos patruliavimo vietos bei vykdomo užduotys. Pareigūnai turi turėti patruliavimo maršruto ar posto kortelę, taigi, jose ir turi būti fiksuojamos konkrečios įvykdytos užduotys (Instrukcijos 9.4.1 papunktis). Instruktažas yra privalomas (Instrukcijos 14 punktas). Baigęs instruktažą, instruktuojantis pareigūnas nurodo vykti į nustatytus patruliavimo sektorius, maršrutus ar postus. PPV modulio pajėgų išdėstymo plane pažymi darbą pradėjusius patrulius (Instrukcijos 17 punktas). Taigi, teismo vertinimu, užduotys patruliams turi būti aiškiai užfiksuotos. Patruliams tarnybos metu draudžiama tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį (Instrukcijos 20.3 papunktis). Policijos ar prevencinės priemonės taip pat turi būti aiškiai identifikuotos ir nurodytas jų vykdymo laikotarpis, tikslas. Pareiškėjo teiginiai, kad vykdė žodines užduotis ir tuo pačiu maršrutu patruliavo prevenciniais tikslais, laikytini nepagrįstais. Byloje nėra jokių duomenų, kad sodų bendrijos teritorijoje Išvadoje nurodytu laikotarpiu būtų itin pavojinga kriminogeninė situacija ar kiti išskirtiniai įvykiai, lėmę sustiprintą šios vietovės priežiūrą. Be to, ir patruliavimas, šiuo atveju nuvykimas į tą patį tašką ir grįžimas iš jo, negali būti vertinamas sodų bendrijos visos teritorijos tinkama apžiūra, kaip pareiškėjas teigia, prevencijos tikslais. Pažymėtina, kad Instrukcijos 3 priede patvirtinta Patrulio tarnybos užduoties forma. Pastabose nurodyta, kad kiekviena užduotis patruliui turi būti suformuluota motyvuotai, atsižvelgiant į kriminogeninę ir avaringumo būklę, bendruomenės narių motyvuotus pageidavimus. Policijos patruliai, vykdydami užduotis, privalo būti susipažinę su užduočių motyvais. Taigi, šiuo atveju užpildytų užduočių lapų ar kitų duomenų dėl vykdomų pavestų užduočių pareiškėjas nepateikė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas E. T., buvęs pareiškėjo viršininkas, parodė, kad instruktažo metu patruliams buvo duodami žodiniai nurodymai, kokią vietą jie privalo patruliuoti. Raštu užduočių neformulavo. Taip pat teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas E. M. (vyr. tyrėjas) parodė, kad žino, jog sodų teritorijoje yra sudėtinga kriminogeninė situacija. Paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. vyko į pasalą, jam būtų reikėję konvojuoti sulaikytus asmenis. Paskutinė apklausa įvyko 20.36 val. Iki šio laiko pareiškėjas buvo tarnyboje. Tiksliai nežinojo, ką pareiškėjas tuo metu veikė.

Teismo vertinimu, liudytojų parodymai nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo vykdomų tiesioginių funkcijų, t. y. patruliavimo prevenciniais tikslais tarnybiniu automobiliu. Pareiškėjo aiškinimas dėl patruliavimo prevenciniais tikslais laikytinas jo gynybine pozicija. Šiuo atveju vien tik pareiškėjo paaiškinimai negali paneigti atsakovo nustatytų aplinkybių. Pažeidimo sistemiškumas, t. y. tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 14 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniais automobiliais sodų bendrijoje važiavo tuo pačiu maršrutu, sustodavo tame pačiame taške (prie to paties sklypo), nesant jokių duomenų apie išskirtinę kriminogeninę situaciją sodų bendrijoje ar jo paties nustatytų šio patruliavimo metu teisės pažeidimų, negali pagrįsti pastarojo teiginių dėl tarnybinių funkcijų vykdymo prevenciniais tikslais. Šiuo atveju nustatyta, kad jis 10 kartų vyko tuo pačiu maršrutu ir pastovėjęs grįždavo. Pateiktas pareiškėjo aiškinimas dėl pateikimo į sodų bendriją nepaneigia galimybės apvažiuoti visą teritoriją, o ne vykti nuolat į tą patį tašką. Pareiškėjo argumentai, kad jis tik 2017 m. birželio mėnesį išsinuomojo valstybinės žemės sklypą (b. l. 153–154), negali paneigti, jog tyrimo metu jis faktiškai tuo sklypu naudojosi. Be to, šiame sklype yra ir statiniai. Pats pareiškėjas 2017 m. kovo 6 d. paaiškinime nurodė, kad Elektrėnuose, netoli (duomenys neskelbtini) yra jo šeimos sodas (b. l. 88–89).

Taigi, ta aplinkybė, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta vėliau, nei pareiškėjas Išvadoje nurodytais laikotarpiais vyko prie sklypo, negali paneigti Išvadoje nustatytų aplinkybių. Teismas sutinka su Išvadoje nustatytais faktiniais duomenis ir atsakovo išvada, kad tarnybos automobilį pareiškėjas naudojo ne tarnybos, o asmeniniais tikslais.

Be to, pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo vertinimu dėl 2017 m. sausio 19 d. tarnybinio automobilio naudojimo faktu ne tarnybos metu ir ne tarnybos, o asmeniniais tikslais. Teismas, įvertinęs tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pažeidimas yra nustatytas ir pareiškėjas nepaneigė, kad jis realiai po darbo valandų vykdė tarnybinę užduotį. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl keturračio vagystės bei nurodymo laukti asmenis konvojuoti jokiais įrodymais nepagrįsti. Pažymėtina, kad užduotis turi būti pavesta atlikti ir atitinkamai užfiksuota laikantis instrukcijos ir kitų pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, duomenų dėl darbo po darbo laiko neužfiksuota ir įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi, tik pareiškėjo paaiškinimai nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Vertinant tarnybinį nusižengimą taikytinų Transporto priemonių taisyklių 30 punkte(http://vilnius.policija.lrv.lt/uploads/vilnius.policija/documents/files/teisine%20informacija/vidiniai%20teises%20aktai/10-V-496%202010-08-18%20taisykles.pdf) nustatyta, kad Vilniaus AVPK vadovai ir darbuotojai jiems skirtomis transporto priemonėmis naudojasi neviršydami nustatytos ridos limito ir tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Vilniaus AVPK vadovai negali leisti įstaigos darbuotojui neatlygintinai naudotis įstaigos transporto priemonėmis ne tarnybos reikmėms.

Atsakovui nustačius, kad pareiškėjas automobilį naudojo ne tarnybos tikslais, teismo vertinimu, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Transporto priemonių naudojimo taisyklių 30 punktą. Be to, ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad asmenys privalo nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Taigi, teismui dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų nekilo abejonių.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjais pažeidė ir Taisyklių 2.1 punktą, kuriame nustatyta, kad tarnybinis automobilis – įstaigai teisėtu pagrindu (nuosavybės teise ar pagal nuomojamų automobilių eksploatacijos sutarties teisę) priklausantis lengvasis automobilis (arba krovininis) automobilis, kurį įstaigos darbuotojas naudoja tarnybos reikmėms.

Teismo vertinimu, pareiškėjas objektyviai Išvadoje nustatytais veiksmais negalėjo pažeisti Taisyklių 2.1 punkto, kadangi šioje nuostatoje įtvirtinta tarnybinio automobilio sąvoka. Eliminavus Taisyklių 2.1 punkto pažeidimą, konstatuotina, kad pareiškėjas tyčia pažeidė Transporto priemonių naudojimo taisyklių 30 punktą, VTĮ bei Įstatymo nuostatas. Taisyklių 2.1 punkto pažeidimo pašalinimas neturi įtakos pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui įvertinti ir taikyti jam tarnybinę atsakomybę. Teismo vertinimu, atsakovo išvada, kad pareiškėjas Išvadoje nustatytais laikotarpiais tarnybiniais automobiliais naudojosi ne tarnybos tikslais, yra tinkamai pagrįsta ir įrodyta tyrimo metu surinktais duomenimis.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tyčia padarė tarnybinį pažeidimą. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip padaryti tyčia, t. y. pareiškėjas žinojo automobilių naudojimo tvarkos reikalavimus ir turėjo pareigą automobilį naudoti tarnybos tikslais, tačiau šių pareigų nevykdė. Pareiškėjo argumentai, kad jis vykdęs žodinį nurodymą kontroliuoti prevenciniais tikslais sodų bendrijos teritoriją, teismo nepripažinti pagrįstais, todėl, remiantis tarnybinio patikrinimo medžiaga, akivaizdu, kad pareiškėjas suprato savo elgesį ir norėjo tokiu būdu elgtis, tai patvirtina sistemingas pažeidimo darymas.

Atsakovas, remdamasis Statuto 34 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino savanaudiškas paskatas.

Pareiškėjas, remdamasis administracinio nusižengimo byloje priimtais procesiniais sprendimais, t. y. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu, kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl kuro vagystės (svetimo patikėto turto pasisavinimą) nutraukta (b. l. 149–152), o minėtas nutarimas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi paliktas galioti (b. l. 145–148), teigia, kad atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių.

Konstatuotina, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjui taikytos tarnybinės atsakomybės dėl tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos pagrįstumo klausimas, o administracinio nusižengimo byloje buvo vertinta savarankiška administracinė atsakomybė, kurios tikslas nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė inkriminuotą Administracinio nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui taikytinai tarnybinei atsakomybei nustatyti neturi teisinės reikšmės pareiškėjo atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Minėta, kad tai dvi savarankiškos atsakomybės rūšys, skirtingi tyrimo dalykai bei taikytina atsakomybė.

Atsakovas Išvadoje nepagrindė, kodėl pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino savanaudiškas paskatas. Savanaudiškos paskatos apibrėžiamos kaip siekimas turėti iš tam tikros neteisėtos veikos kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Nenustatyta, kokios turtinės naudos pareiškėjas siekė gauti ar gavo. Būtent atsakovas Išvadoje tai ir turėjo pagrįsti. Vien tik sunkinančios aplinkybės nurodymas, nepagrindus tinkamais motyvais, negali būti laikomas tinkamu atsakovo pareigos įgyvendinimu. Šiuo atveju nustatyti pažeidimai, už kuriuos pareiškėjui taikytina tarnybinė atsakomybė dėl netinkamos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos, savaime savanaudiškų paskatų nepagrindžia. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino savanaudiškas paskatas.

Vilniaus AVPK pateiktoje charakteristikoje pareiškėjas vertinamas teigiamai (b. l. 27). Pateiktoje atsakovo charakteristikoje nurodyta, kad vidaus tarnyboje tarnybą jis pradėjo 1992 m. gegužės 28 d., per tarnybos laiką skatintas 29 kartus, nebaustas, tarnyboje pasižymėjo kaip sąžiningas, kompetentingas pareigūnas. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra neproporcinga padarytam pažeidimui bei per griežta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjo ilgametį tarnybos stažą, teigiamą charakteristiką, aplinkybę, kad anksčiau tarnybinėmis nuobaudomis nebaustas, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad pareiškėjui Įsakymo 1.2 punkte paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra per griežta, todėl Įsakymo 1.2 punktu paskirta tarnybinė nuobauda keistina švelnesne nuobaudos rūšimi – pastaba (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sušvelninus nuobaudos rūšį bus pasiekti nuobaudos tikslai.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas tyčia pažeidė Transporto priemonių naudojimo taisyklių 30 punktą, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus. Teismo nustatyti pažeidimai yra neesminiai ir neturi teisinės reikšmės pareiškėjo tarnybinei atsakomybei taikyti. Pareiškėjas nepaneigė Išvadoje nustatytų aplinkybių. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas jam taikyti tarnybinę atsakomybę ir Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudos rūšį pakeisti švelnesne.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko S. G. 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-1078 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam policininkui A. K. ir viršilai A. G.“ 1.2 punktu viršilai A. G., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui, paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeisti pastaba.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.