- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-220-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14705-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- T. K.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-220-253/2012
2012 m. kovo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei V. K., dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui T. K. dėl sandorių nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su visais jos asmeniniais daiktais ir priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė priešieškinį. Juo prašė panaikinti 1993-11-24 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3973, nustatyti atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatyti terminą palikimui priimti, priteisti atsakovei ¼ privalomą turto dalį kaip pergyvenusiai sutuoktinei.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-17 sprendimu visiškai tenkino ieškovo T. K. ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovę V. K. iš ieškovui T. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su visais jos asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad 1993-11-24 ieškovo tėvas A. K. padovanojo sūnui butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė rašytiniu sutikimu sutiko, kad šis butas butų padovanotas T. K.. Ieškovas įregistravo daiktines teises į minėtą butą ir yra šio buto savininkas, o atsakovė faktiškai gyvena šiame bute, nes čia yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Teismas nenustatė, kad ieškovas ir atsakovė būtų sudarę nuomos sutartį. Teismas, remdamasis LR CK 4.93, 4.95 ir 6.612 straipsniais, konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo visapusiškai įvertinti tarp šalių susidariusią situaciją ir negalėjo priimti atsakovės priešieškinio atsisakymo teismo posėdžio metu, nesuteikiant jai pakankamai laiko apgalvoti, neišaiškinant priešieškinio atsiėmimo pasekmių ir nesudarant galimybės pasinaudoti kitomis jos procesinėmis teisėmis, t. y. kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, užginčyti neteisėtai sudarytą dovanojimo sutartį ir įgyvendinti kitas teises. Nurodo, kad nesutiko su ieškinio reikalavimais, teikė priešieškinį, tačiau teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Pažymi, kad nuomos sutarties su ieškovu sudaryti neturėjo, nes butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos vyras A. K. neturėjo teisės be jos sutikimo šį vienintelį atsakovės gyvenamąjį būstą dovanoti, todėl 1993-11-24 dovanojimo sutartis laikytina negaliojančia ir sudaryta apgaule, nes nebuvo užregistruota ir VĮ Registrų centre įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymi, kad po sutuoktinio mirties turėjo paveldėti jai priklausančią turto dalį; visą laiką buvo įsitikinusi, kad butas po sutuoktinio mirties priklauso tik jai, todėl būstą pagerino, atliko kapitalinį remontą, prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su ieškinio reikalavimu bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė priešieškinį dėl minėto buto 1993-11-24 dovanojimo ieškovui sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismo posėdžio metu atsakovė priešieškinį atsiėmė (t. 1, b. l. 115). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo atstovaujama atstovo pagal pavedimą. Priešieškinio atsiėmimas yra šalies procesinė teisė, kuria pasinaudojus kyla tam tikros procesinės pasekmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-17 sprendimu atsakovės V. K. priešieškinis ieškovui paliktas nenagrinėtas. Apeliantei išaiškintina, kad priešieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta jai kelio pasinaudoti apeliaciniame skunde jos nurodytomis teisėmis.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1993-11-24 ieškovo tėvas A. K. padovanojo sūnui ieškovui T. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Atsakovė V. K. rašytiniu pareiškimu išreiškė sutikimą su šios dovanojimo sutarties dėl santuokos metu įgyto buto sudarymu (t. 1, b. l. 110-111). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1993-11-24 dovanojimo sutarties viešajame registre T. K. įregistruota 2002-08-30 (t. 1, b. l. 7-8). Apeliantė V. K. šiame bute gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1994-01-28 (t. 1, b. l. 68).
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė daiktine teise į butą (LR CK 4.95 str.). LR CK 4.95 str. įtvirtina nuostatą, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias LR CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi patalpomis pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia LR CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovo nuosavybės teisę į ginčo butą, vadovavosi LR CK 6.612 str., numatančiu iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovė būtų sudarę nuomos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavęs šalių santykius pagal juos reglamentuojančias prievolinės teisės normas neatsižvelgė į aplinkybę, kad, atsakovės teigimu, ji šiame bute gyveno nuo buto įsigijimo ir nuo nuosavybės teisės į ginčo butą perėjimo ieškovui atsakovė visą laiką gyveno ginčo bute, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Tačiau teismas netyrė, ar šiuo laikotarpiu ieškovas nebuvo išreiškęs valios perduoti atsakovei V. K. neatlygintinai naudotis minėtą butą, t. y. ar tarp šalių nebuvo susiklostę neatlygintinės panaudos teisiniai santykiai. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino, ar atsakovė ginčo butu naudojosi neteisėtai ir ar yra pagrindas taikyti prievolinių, o jų nesant – daiktinių, ieškovo teisių gynimo būdą.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla šioje dalyje būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai gali būti pareikšti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šių argumentų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.