Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis ši subendrinta bausmė iš dalies pridėta prie likusios neatliktos bausmės paskirtos 2013-10-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikta ta pati. Pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Ž. B. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-10-28 įvykių) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu Ž. B. nuteistas už tai, kad 2015-10-28, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) įgijęs O. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės duomenis – AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, elektroninio slaptažodžių generatoriaus ID prisijungimo kodus, 2015-12-14, laikotarpiu nuo 13.13.50 val. iki 13.47.04 val., naudodamasis nenustatyta technine įranga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančią jam pačiam (Ž. B.), neteisėtai prisijungęs prie AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini) autentifikavimo langelyje įvedęs O. J. autentifikavimo kodą, prisijungimo slaptažodį, kintamą jos vardu išduoto slaptažodžių generatoriaus slaptažodį, identifikuojant save kaip teisėtą duomenų naudotoją O. J. ir prisijungęs prie O. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, O. J. vardu, be jos sutikimo, prisijungęs prie O. J. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasinaudodamas O. J. bankininkystės duomenimis, operacinei banko sistemai pateikdamas save, kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją: 2015-12-15, apie 13.48 val., iš O. J. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į jam pačiam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) persivedė 4,50 EUR, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-01-12, laikotarpiu nuo 16.12.21 val. iki 16.13.45 val., naudodamasis nenustatyta technine įranga, kurios IP (duomenys neskelbtini), priklausančią jam pačiam (Ž. B.), neteisėtai prisijungęs prie AB (duomenys neskelbtini)banko elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini), autentifikavimo langelyje įvedęs O. J. autentifikavimo kodą, prisijungimo slaptažodį, kintamą jos vardu išduoto slaptažodžių generatoriaus slaptažodį, identifikuojant save kaip teisėtą duomenų naudotoją O. J. ir prisijungęs prie O. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, O. J. vardu, be jos sutikimo, prisijungęs prie O. J. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini)neteisėtai pasinaudodamas O. J. bankininkystės duomenimis, operacinei banko sistemai pateikdamas save, kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją: 2016-01-12, apie 16:15 val., iš O. J. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), E. B., nežinant apie daromą nusikalstamą veiką ir leidus pasinaudoti jam priklausančia banko sąskaita, pervedė į E. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)80 EUR, po ko, E. B. nurodymu M. B. tą pačią dieną, apie 18.58 val., AB (duomenys neskelbtini)banko grynųjų pinigų išėmimo bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 80 Eur išgrynino ir perdavė jam (Ž. B.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-01-13, laikotarpiu nuo 13.41.24 val. iki 13.41.37 val., naudodamasis nenustatyta technine įranga, kurios IP (duomenys neskelbtini), priklausančią jam pačiam (Ž. B.), neteisėtai prisijungęs prie AB (duomenys neskelbtini)banko elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini), autentifikavimo langelyje įvedęs O. J. autentifikavimo kodą, prisijungimo slaptažodį, kintamą jos vardu išduoto slaptažodžių generatoriaus slaptažodį, identifikuojant save kaip teisėtą duomenų naudotoją O. J. ir prisijungęs prie O. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, O. J. vardu, be jos sutikimo, prisijungęs prie O. J. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini)neteisėtai pasinaudodamas O. J. bankininkystės duomenimis, operacinei banko sistemai pateikdamas save, kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją: 2016-01-13, apie 13.43 val., iš O. J. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), E. B., nežinant apie daromą nusikalstamą veiką ir leidus pasinaudoti jam priklausančia banko sąskaita, pervedė į E. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) 30 EUR, po ko, E. B. nurodymu M. B. tą pačią dieną, apie 15.41 val., AB (duomenys neskelbtini)banko grynųjų pinigų išėmimo bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) išgrynino 30 EUR ir perdavė jam (Ž. B.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-02-08, laikotarpiu nuo 13.47.45 val. iki 13.48.51 val., naudodamasis nenustatyta technine įranga, kurios IP (duomenys neskelbtini), priklausančią E. P. (Kiliuvienei), neteisėtai prisijungęs prie AB (duomenys neskelbtini)banko elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini), autentifikavimo langelyje įvedęs O. J. autentifikavimo kodą, prisijungimo slaptažodį, kintamą jos vardu išduoto slaptažodžių generatoriaus slaptažodį, identifikuojant save kaip teisėtą duomenų naudotoją O. J. ir prisijungęs prie O. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, O. J. vardu, be jos sutikimo, prisijungęs prie O. J. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini)neteisėtai pasinaudodamas O. J. bankininkystės duomenimis, operacinei banko sistemai pateikdamas save, kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją: 2016-02-08, apie 13.49 val., iš O. J. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), E. B., nežinant apie daromą nusikalstamą veiką ir leidus pasinaudoti jam priklausančia banko sąskaita, pervedė į E. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini)81 EUR, po ko, E. B. nurodymu M. B. tą pačią dieną, apie 18.46 val., AB (duomenys neskelbtini)banko grynųjų pinigų išėmimo bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini)išgrynino 80 EUR ir perdavė jam (Ž. B.). Tokiu būdu jis (Ž. B.), veikdamas per E. B., nesupratusį jo (Ž. B.) nusikalstamų veiksmų esmės, neteisėtai panaudodamas tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir neteisėtai atlikęs finansines operacijas apgaule savo naudai įgijo O. J. turtą – 195,50 EUR.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba šį nuosprendį pakeisti sušvelninant paskirtą bausmę.Nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendžiu ir teigia, kad teismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo metu O. J. duotus parodymus vertino kaip teisingus parodymus, nors pati O. J. teismo posėdyje patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jos duoti parodymai yra netikslūs. Ž. B. teigė, kad pinigų pervedimus darė su O. J. žinia ir jai leidus, kitų duomenų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu O. J. duotus parodymus arba paneigtų teismo posėdyje jos duotus parodymus byloje nėra. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip tęstinę veiką, o ne kaip pakartotinę. Nurodo, jog neturėjo iš ankstinio tikslo pastoviai ir periodiškai savintis O. J. pinigines lėšas. Mintis pasinaudoti O. J. sąskaitoje esančiais pinigais kildavo eigoje, atsiradus poreikiui. Pinigai buvo pervedami skirtingu laiku, ne vienodais intervalais. Mano, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nes O. J. pati pripažino, kad leido naudotis jos asmenine sąskaita ir joje esančiais pinigais, todėl vien formalus pasinaudojimas kito asmens duomenimis finansinei operacijai inicijuoti negali būti laikomas nusikalstama veika numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Jis nėra jungęsis prie jokios informacinės sistemos ir teismas nėra nurodęs kokias sistemos apsaugos priemones jis yra pažeidęs, o jei ir būtų pažeidęs, teismas nenurodė kaip ir kokiu būdu yra tai padaręs. Skunde nurodo, kad ši byla buvo išnagrinėta pakartotinai ir teismas nepagrįstai už BK 215 straipsnio 1 dalį paskyrė trečdaliu griežtesnę bausmę nei ankstesniu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino jį kaltu padarius kone dvigubai mažiau nusikalstamų veikų nei ankstesniu nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė palikta visiškai nepakitusi, todėl abejoja, kad toks teismo sprendimas galėtų būti pagrįstu ir teisingu. Mano, kad ir pripažinus jį kaltu dėl neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, ar netgi ir dėl svetimo turto užvaldymo apgaule, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais buvo galima skirti jam alternatyvą laisvės atėmimo bausmei ir nesiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Aukštesnės instancijos teismas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis Ž. B. neigia savo kaltę, nesutinka su įrodymų vertinimu bei veikų kvalifikavimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis nukentėjusiosios O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nevertinant teisme duotų parodymų, neatsižvelgiant į įrodymų visumą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Teismai įrodymus vertina laikydamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 str. 3 d.), dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Ž. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje,198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu, tačiau skirdamas bausmes nuteistajam Ž. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Dėl nuteistajam Ž. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo Ž. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė byloje esančiais duomenimis, t.y. nukentėjusiosios O. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei rašytiniais įrodymais (O. J., Ž. B. ir E. B. sąskaitų išrašais, liudytojų parodymais ir kt.), kurie patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis per keturis kartus Ž. B. be nukentėjusiosios O. J. žinios neteisėtai prisijungęs prie jos elektroninės bankininkystės pervedė 4,50 EUR į savo sąskaitą ir 191 EUR į E. B. sąskaitą, taip padarydamas nukentėjusiajai O. J. iš viso 195,50 EUR žalą. Nuteistasis ginčija teismo sprendimą vadovautis tik nukentėjusiosios O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais ir nesiremti teisme duotais pakeistais jos parodymais, kurie teisino nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teisme duotais nukentėjusiosios parodymais, kurie visiškai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų nuoseklių jos parodymų. Analizuojant nukentėjusiosios O. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji aiškiai ir išsamiai nurodė, kad neleido Ž. B. naudotis jos sąskaitoje esančiais pinigais. 2016-02-29 apklausos metu O. J. parodė, kad 2015 m. spalio – lapkričio mėnesį su AB (duomenys neskelbtini)Utenos skyriumi sudarė elektroninę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jai buvo išduoti el. mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, t.y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų kortelėje užfiksuoti identifikavimo kodai ir slaptažodis. Neaiškiomis aplinkybėmis minėti el. bankininkystės prisijungimo duomenys dingo, tačiau tuo metu niekur nesikreipė, pagalvojo, kad pametė. 2016 m. sausio mėnesio viduryje, žinodama, kad jai tuo metu turi būti pervesta iš (duomenys neskelbtini)šalpos išmoka, ji „Perlo“ terminale, įdėdama mokėjimo kortelę, pasitikrino sąskaitos likutį, bet perverstų pinigų jos sąskaitoje nebuvo. Tuomet ji paskambino į (duomenys neskelbtini), kur ją patikino, kad pinigai buvo pervesti. Iš pradžių pagalvojo, kad pinigus atskaičiavo antstoliai, todėl niekur nesikreipė. 2016 m. vasario 9 d. norėdama sužinoti, ar yra pervesta nauja šalpos išmoka iš (duomenys neskelbtini), patikrino sąskaitos likutį, tačiau pinigų sąskaitoje nerado. Paskambinus į (duomenys neskelbtini), jai paaiškino, kad tiek sausio, tiek vasario mėnesį išmokos jai buvo pervestos. 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini)Utenos skyrių, kad išduotų jos sąskaitos išrašą, o gavusi išrašą, pamatė, kad iš jos sąskaitos į Ž. B. sąskaitą buvo pervesti 4,50 EUR, o į E. B. sąskaitą kaip skola buvo pervesti iš viso 191 EUR (2016-01-12 – 80 EUR; 2016-01-13 – 30 EUR; 2016-02-08 – 81 EUR). O. J. patikino, kad E. B. nepažįsta ir nėra jam skolinga. Šių pinigų pervedimų nedarė, pinigai iš jos sąskaitos buvo pervesti neteisėtai, be jos žinios ir sutikimo. Be to, ji išreiškė įtarimą, kad su tuo susijęs Ž. B., nes 2016 m. sausio mėnesio viduryje, gavo sms žinutę iš Ž. B., jog jis rado ir turi jos el. bankininkystės prisijungimo duomenis. Jai paprašius grąžinti duomenis, Ž. atsisakė tą padaryti, sakydamas jog išvažiuoja pas draugus į kitą miestą. Vasario mėnesio pradžioje vėl paprašius grąžinti minėtus duomenis, Ž. B. pasakė, kad išvažiuoja į Portugaliją, iki šiol el. bankininkystės duomenų negrąžino (t.1, b.l. 22-23). Pažymėtina, kad jokių aplinkybių, jog nukentėjusioji O. J. būtų leidusi Ž. B. naudotis jos sąskaitoje esančiais pinigais, nenurodė. Papildomos apklausos metu, nukentėjusioji O. J., parodė, kad sutinka su anksčiau duotais parodymus ir nori patikslinti. Nurodė, kad ji tarėsi su Ž. B. dėl greitųjų kreditų paėmimo jos vardu, todėl padavė jos pačios vardu išduotus elektroninių paslaugų sutartyje ir identifikavimo kodų kortelėje užfiksuotus identifikavimo kodus ir slaptažodį, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Prisimena, kad bandė atsiimti iš Ž. B. jos vardu išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, tačiau nesėkmingai, jai vis neišeidavo su Ž. B. susitikti. Porą mėnesių negavusi pašalpos pinigų kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini)banką ir sužinojo, kad pinigai iš jos sąskaitos pervesti į Ž. B. bei E. B. banko sąskaitas, nors ji pati jų nepervedė. Suprato, kad Ž. B. be jos leidimo naudodamasis jos vardu išduotais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis iš jos banko sąskaitos pinigus pervedė į savo ir E. B. banko sąskaitas (t.1, b.l. 25-27). Taigi, šios papildomos apklausos metu nukentėjusioji O. J. dar kartą patvirtino, kad ji neleido disponuoti jos gaunamais šalpos pinigais, ir kad pinigų pervedimus nuteistasis Ž. B. vykdė be jos žinios.2016-10-07 papildomos apklausos metu O. J. parodė, kad su Ž. B. pažįstami nuo mokyklos laikų, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini), vakariniame skyriuje, bendrauja iki šiol. Teigė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos tikrai nepamena, Ž. B. jai telefonu parašė SMS žinutę prašydamas, kad ji jam paskolintų 100 eurų. Ji SMS žinute atsakė, kad nežino, ar banko sąskaitoje yra pinigų. 2010 m. ji buvo pasiėmusi elektroninę bankininkystės kortelę iš banko, tačiau ja niekuomet nesinaudojo, nes ją iškart pametė. 2015 m. rudenį ji nusprendė, kad jai yra reikalinga elektroninė bankininkystė, todėl 2015 m. spalio 23 d. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), autobusu atvyko į Utenos miestą į (duomenys neskelbtini)banką, kur naujai išsiėmė elektroninės bankininkystės kodų kortelę su slaptažodžiais. Kitą dieną pabandė prisijungti prie elektroninės bankininkystės, tačiau nesėkmingai nes suvedus 5 kartus neteisingą slaptažodį elektroninė bankininkystė buvo užblokuota. Ž. B. SMS žinute paprašė vėl paskolinti jam pinigų. Ji atsakė, kad nežino, ar jos sąskaitoje yra pinigų, o elektroninė bankininkystė yra užblokuota. Ž. B. pasiūlė nuvežti ją į bankomatą nuimti pinigų, tačiau ji nesutiko, kadangi buvo vėlus paros metas. Tada jie susitarė, kad jis į banką Utenoje nuveš rytojaus dieną. 2015 m. spalio 28 d., antroje dienos pusėje, prieš darbo pabaigą, tikslaus laiko nepamena, ji susitiko su drauge D.V. bei Ž. B., ir visi kartu nuvyko į Utenos miestą, į (duomenys neskelbtini)banką, kuriame jai buvo išduotas naujas slaptažodis ir elektroninės bankininkystės kortelė. Banko sąskaita buvo tuščia. Išėjus iš (duomenys neskelbtini) banko iš automobilio išlipo Ž. B.. Jiems abiem stovint prie automobilio galinės dalies Ž. B. jos paprašė paskolinti pinigų. Ji atsakė, kad neturi pinigų. Tuomet Ž. B. paprašė paimti greitąjį kreditą. Ji atsakė, kad neturi patirties naudotis elektronine bankininkyste, neturi patirties imant greituosius kreditus. Ž. B. pasiūlė, kad jis gali pats pateikti paraišką kredito bendrovėms jos vardu. Ji tam neprieštaravo ir padavė Ž. B. iš banko gautą dokumentaciją, t.y. slaptažodžius ir elektroninės bankininkystės prisijungimų kodų kortelę. Ž. B. pasakė, kad jis gali bandyti teikti paraiškas kredito bendrovėmis, tačiau niekas kreditų nesuteiks, nes ji turi įsipareigojimų dėl neapmokėtos prekės - telefono. Nukentėjusioji patvirtino, kad leido Ž. B. naudotis jai priklausančia elektronine bankininkystės kodų kortele ir slaptažodžiais, tačiau neleido iš jos sąskaitos nuiminėti pinigų ar pervesti pinigus kitiems asmenims. Pažymėtina, kad O. J. savo elektroninės bankininkystės prisijungimų kodų kortelę ir slaptažodžius perdavė nuteistajam Ž. B. su tikslu jos vardu paimti greitąjį kreditą, o ne disponuoti jos gaunamais šalpos pinigais. O. J. parodė, kad ji tikrai neleido Ž. B. disponuoti jos sąskaitoje esančiais pinigais ir, kad 2015-12-14 ji pati iš savo minėtosios banko sąskaitos Ž. B. nepervedė 4,50 EUR. Pinigų pavedimai padaryti iš jos sąskaitos į E. B. priklausančią sąskaitą, t.y. 2016-01-12 (80 eurų), 2016-01-13 (30 eurų), 2016-02-08 (81 euras), padaryti be jos žinios. Kadangi Ž. B. grąžino jai iš viso 196 EUR, todėl jam civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų neturi (t.1, b.l. 29-30). Pats Ž. B., ikiteisminio tyrimo metu, kaltės neneigė, jis prisipažino, kad iš nukentėjusios O. J. banko sąskaitos, panaudojęs, jos elektroninės bankininkystės duomenis jai nežinant pervedė 195,5 EUR. Taigi, nukentėjusiosios O. J. parodymus patvirtino tiek pats nuteistasis Ž. B., tiek ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, rašytinė medžiaga). Abejonių dėl O. J. parodymų patikimumo, nebuvo.Bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme (2017-08-29) ir bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme (2017-11-27), tiek nuteistojo Ž. B., tiek ir nukentėjusiosios O. J. parodymai pasikeitė. Nuteistasis Ž. B. kaltę neigė ir teigė, kad visus kreditus ėmė su O. J. žinia, savavališkai nieko nedarė. Kreditus norėjo imti abu, nes abiems reikėjo pinigų. Ž. B. sąskaita tuo metu buvo areštuota, todėl pinigus pervedė B.. Jam reikėjo pinigų mašinos draudimui, nes norėjo dirbti vairuotoju. Nukentėjusioji O. J. pateikė analogiškus, priderintus prie nuteistojo Ž. B. parodymus. Ji parodė, kad 2016-02-15 teikdama policijai pareiškimą, nenurodė, kad su nusikalstamomis veikomis gali būti susijęs Ž. B., nes nepagalvojo, kad tai jo pavedimas, kadangi pamatė E. B. pavardę, kurio nepažinojo. Teigė, kad jei būtų žinojusi, kad tai B., nebūtų net rašiusi pareiškimo. O. J. tvirtino, kad leido Ž. B. padaryti pavedimą į savo sąskaitą iki 150 eurų, leido skolintis iš jos sąskaitos pinigus bei nuimti šalpos pinigus. Nors nukentėjusioji tvirtino, kad pamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu ir patikino, kad policijai sakė tiesą, tačiau akivaizdu, kad ir Ž. B., ir nukentėjusiosios O. J. duoti parodymai visiškai skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai sukėlė abejonę šių parodymų patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paprastai ikiteisminio tyrimo metu tuoj po nusikalstamos veikos padarymo duoti parodymai būna teisingi, o vėliau, kaltinamųjų ar kitų asmenų įtakojami, nukentėjusieji savo pirminius parodymus pakeičia. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusiosios parodymų pakeitimas buvo įtakotas žalos atlyginimo. Tai matyti iš pačios nukentėjusiosios O. J. teismo posėdyje duotų parodymų (t.4, b.l. 59). Ji parodė, kad 2016 m. balandžio 1 ar 2 dieną į jos sąskaitą, Ž. B. mama jo vardu pervedė pinigus, t.y. atlygino žalą. O. J. patvirtino, kad kai pirmą kartą buvo apklausta, žala dar nebuvo atlyginta. Paklausta, ar žalos atlyginimas turėjo įtakos jos parodymų davimui, ji atsakė teigiamai ir patvirtino, kad pasakojimui ir parodymų davimui turėjo reikšmės žalos atlyginimas. Be to, nuteistasis Ž. B. ir nukentėjusioji O. J. yra buvę klasės draugai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme (2017-08-29), būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo (BK 235 straipsnis), nukentėjusioji O. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusios parodymų keitimas buvo įtakotas žalos atlyginimo ir draugiškų santykių, esančių tarp kaltinamojo Ž. B. ir nukentėjusiosios O. J., todėl pagrįstai vadovavosi išsamiais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys. Vėlesni nukentėjusiosios parodymų pakeitimai, kad nukentėjusioji leido pervesti pinigus ir nusiimti šalpos išmokas, vertintini kaip siekis padėti nuteistajam Ž. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai nesugebant nurodyti pagrįstos parodymų keitimo priežasties, tokie jos parodymai negali būti laikomi patikimais. Apeliaciniame skunde dėstomos versijos, kad nukentėjusioji nebūtų kreipusi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jei būtų žinojusi, kad šiuos pavedimus atliko Ž. B. taip pat vertinami kaip siekis padėti nuteistajam Ž. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. J. išsamiai parodė, kad su Ž. B. tarėsi tik dėl greitojo kredito paėmimo ir ji tikrai neleido Ž. B. disponuoti jos sąskaitoje esančiais pinigais. Nuteistasis Ž. B. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo jo veiksmus vertino kaip tęstinę nusikalstamą veiką, nes jis iš anksto neturėjo tikslo pastoviai ir periodiškai savintis O. J. pinigines lėšas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Sukčiavimo tęstinumas sprendžiamas atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t.y. į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes, nors kita vertus, sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui.Bylos medžiaga patvirtina, kad Ž. B. reikėjo pinigų mašinos draudimui, nes jis norėjo dirbti vairuotoju. Kelis kartus prašė nukentėjusiosios O. J. paskolinti pinigų, tačiau ji pasakė, kad neturi. Tada nuteistasis pasiūlė nukentėjusiajai O. J. pasiimti greitąjį kreditą. Ji sutiko. Kadangi ji neturėjo patirties naudojantis elektronine bankininkyste ir imant greituosius kreditus, perdavė Ž. B. jos vardu išduotus el. mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kad nuteistasis Ž. B. užpildytų kredito prašymą. Nei viena greituosius kreditus teikianti bendrovė paskolos nesuteikė, tačiau elektroninės bankininkystės duomenų nuteistasis Ž. B. nukentėjusiajai O. J. negrąžino. Nuteistasis Ž. B. žinojo, kad nukentėjusioji gauna išmoką vaikui ir šalpos išmoką, todėl pasinaudodamas O. J. priklausančiais elektroninės bankininkystės duomenimis sistemingai atlikinėjo pinigų pervedimus, t.y. apgaule per kelis kartus pasisavino O. J. priklausančias pinigines lėšas. Nukentėjusioji O. J. ne kartą prašė Ž. B. grąžinti elektroninio mokėjimo duomenis, bet jis atsisakė. Visi pinigų pavedimai į E. B. sąskaitą, išskyrus 4,50 eurai, kuriuos nuteistasis Ž. B. 2015-12-14 pervedė į savo sąskaitą, buvo atlikti tiksliai tą dieną, kada buvo gaunami šalpos pinigai. Kaip matyti iš nukentėjusiosios O. J. banko sąskaitos išrašų, 2016-01-12 (duomenys neskelbtini)pervedė 81 EUR. Tą pačią dieną, t.y. 2016-01-12, 80 EUR buvo pervesti į E. B. sąskaitą. 2016-01-13 (duomenys neskelbtini) pervedė 30.40 EUR, tą pačią dieną 30 EUR pervesta į E. B. sąskaitą. 2016-02-08 (duomenys neskelbtini) pervedė 84 EUR, tą pačią dieną 81 EUR pervesti į E. B. sąskaitą. Akivaizdu, kad Ž. B. kiekvieną mėnesį laukė, kol bus gauti šalpos pinigai ir tada iškart tą pačią dieną pervesdavo į E. B. sąskaitą. Nepaisant to, kad Ž. B. pinigų pervedimus atlikdavo skirtingose vietose, pinigai buvo pasisavinti tuo pačiu būdu, t.y. prisijungiant prie nukentėjusiosios el. bankininkystės ir panaudojant nukentėjusiosios O. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis pervedami į E. B. sąskaitą. Visų atliktų pavedimų tikslas buvo tas pats – gauti pinigų. 2016-02-15 nukentėjusioji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl Ž. B. sistemingi nusikalstami veiksmai buvo užkardinti. Ž. B. nukentėjusiajai O. J. priklausančius elektroninės bankininkystės duomenis sunaikino. Aptartų aplinkybių visumą patvirtina, kad sistemingi pinigų pavedimai padaryti vieninga tyčia, tuo pačiu būdu, turint vieningą tikslą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai Ž. B. veiksmus vertino, kaip vieną tęstinę veiką.Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, nes vien formalus pasinaudojimas kito asmens duomenimis finansinei operacijai inicijuoti negali būti laikomas nusikalstama veika BK 215 straipsnio prasme, be to jis nėra padaręs jokių informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimų, kurie sąlygotų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį.Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji O. J. perdavė jai priklausančius elektroninės bankininkystės duomenis nuteistajam Ž. B., kad pastarasis paimtų O. J. vardu greitąjį kreditą, tačiau nei viena kreditą teikiančių bendrovių nesutiko suteikti kreditą. Nuteistasis Ž. B. nukentėjusiajai O. J. priklausančių elektroninės bankininkystės duomenų negrąžino. Žinodamas, kad nukentėjusioji O. J. gauna šalpos pinigus, be jos žinios, pasinaudodamas O. J. išduotais elektroninės bankininkystės kodais bei slaptažodžiais, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliko keturias pinigų pervedimo operacijas. Šiuos neteisėtus nuteistojo Ž. B. veiksmus patvirtina liudytojo E. B. parodymai. E. B. parodė, kad nuteistasis Ž. B. prašė jo pasinaudoti jam priklausančia sąskaita, nes paties nuteistojo Ž. B. sąskaita yra areštuota antstolių, o jam turėjo grąžinti skolą. Aplinkybę, kad B. turėdamas savo žinioje O. J. priklausančius elektroninės bankininkystės duomenis atliko pinigų pervedimus patvirtina AB (duomenys neskelbtini)banko išduoti O. J., Ž. B. bei E. B. sąskaitų išrašai. Kadangi nuteistasis Ž. B. neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodamas svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad veikų kvalifikavimas pagal BK 215 straipsnį nepašalina veiksmų neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos kvalifikavimo pagal BK 198¹ straipsnį galimybės. Nors nuteistasis Ž. B. teigia, kad jis nepažeidė jokių informacinės sistemos apsaugos priemonių, tačiau teisėjų kolegija mano kitaip. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 198¹ straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. B., pažeisdamas, t.y. suklaidindamas AB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas nukentėjusiosios O. J. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik O. J., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), jungėsi prie AB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Taigi, tokie nuteistojo veiksmai, be kitų, atitinka ir BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Aukščiau nurodyti ir aptarti nukentėjusiosios parodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotai patvirtina, kad Ž. B. turėdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, taip pat pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir panaudojęs svetimą banko elektroninę mokėjimo priemonę, pateikė žinomai melagingas žinias apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, taip inicijuodamas ir atlikdamas keturias finansines operacijas, kurių metu apgaule buvo pasisavinta – 195,50 EUR. Todėl skundžiamu nuosprendžiu Ž. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nepagrįstai už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė griežtesnę bausmę, t.y. devynis mėnesius laisvės atėmimo, nors ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistasis abejoja bausmės teisingumu, kadangi nusikalstamų veikų apimtis sumažėjo, tačiau galutinė subendrinta bausmė liko nepakitusi, mano, kad jo atžvilgiu galima būtų taikyti alternatyvą laisvės atėmimo bausmei ir nesiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutiktina iš dalies.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu Ž. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal BK 198/1 straipsnio 1 dalį (2015-10-28 padaryta veika) ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2015-10-28 padaryta veika) ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal BK 198/1 straipsnio 1 dalį (nuo 2015-12-14 iki 2016-02-08 padaryta veika) ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (nuo 2015-12-14 iki 2016-02-08 padaryta veika) ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos pagal BK 215 str. 1 d., 198/1 str. 1 d. už veikas padarytas 2015-10-28 bei BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos pagal BK 215 str. 1 d., 198/1 str. 1 d. už veikas padarytas nuo 2015-12-14 iki 2016-02-08 bei BK 182 str. 1 d. subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 64/1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis subendrinta bausmė subendrinta su likusia neatlikta bausmės dalimi, paskirta 2013-10-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuteistasis Ž. B. nesutikdamas su nuosprendžiu, padavė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-31 nuosprendį bei bylą perdavė iš naujo nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neištyrė ir nevertino įrodymų, jų visumos, bei neatskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, Ž. B. tikslo bei motyvų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pripažino Ž. B. kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą devyniems mėnesiams; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis ši subendrinta bausmė subendrinta su likusia neatlikta bausmės dalimi paskirta 2013-10-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu Ž. B. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-10-28 įvykių) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Ž. B. pripažino kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, teismas paskyrė šešis mėnesius laisvės atėmimo, tačiau pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas paskyrė akivaizdžiai griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nei ankstesniu nuosprendžiu – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atitinkamai, subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes paskirta griežtesnė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Baudžiamajame įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, kokia bausmė gali būti skiriama iš naujo nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 4 dalį, šiuo nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi BPK 386 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat, kai iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Aplinkybių, jog Ž. B. padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal kitą, griežtesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK straipsnį, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl konstatuotina, jog iš naujo nagrinėdamas bylą apylinkės teismas nepagrįstai Ž. B. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskyrė griežtesnę bausmę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas ir skirtina nauja - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bausmės dydį pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tačiau tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Remiantis skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvais bei pagrindais, teisėjų kolegija vertina, kad bausmės už kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje paskirtos tinkamai, todėl nėra keičiamos. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu ir atitinkamai mažintina. Nuteistasis Ž. B. apeliaciniame skunde nesutinka su galutine subendrinta bausme ir teigia, kad sumažėjus nusikalstamų veikų apimčiai, bausmė turėjo būti švelninama. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltę pripažino ir teismas įstatymų nustatyta tvarka jo atžvilgiu taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. Todėl subendrinus paskirtas bausmes buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta 1/3 paskiriant galutinę subendrintą bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis subendrinta bausmė subendrinta su likusia neatlikta bausmės dalimi paskirta 2013-10-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-04-30 nutartimi patvirtino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir 2015-05-12 Ž. B. buvo paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 1 mėn. 8 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prie neatliktos bausmės - 1 m. 1 mėn. 8 d., pridėjo labai nedidelę nauju nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį - 1 mėn. 22 d. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis Ž. B. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-10-28 įvykių) buvo išteisintas ir nusikalstamų veikų apimtis sumažėjo, tačiau bylą nagrinėjant iš naujo, jis savo kaltę neigė, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo taikomas, atitinkamai subendrinta bausmė nebuvo sumažinama 1/3. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas bendrindamas bausmę su 2013-10-24 nuosprendžiu, pridėjo prie neatliktos bausmės itin nedidelę dalį paskirtos bausmės, todėl švelninti ar dar labiau mažinti nauju nuosprendžiu pridedamos bausmės dalį nėra pagrindo.Pažymėtina, kad Ž. B. praeityje buvo teistas, jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir lygtinio paleidimo metu vėl nusikalto, padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus. Manyti, kad bus pasiekti bausmės tikslai be realios laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai nustatė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nepagrįstai paskyrė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį griežtesnę bausmę, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.Vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusp rendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. B. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės bausmė pakeisti:

Ž. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir šias bausmes subendrinti iš naujo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Ž. B. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti Ž. B. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.