- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- A-442-583-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Antanas Ablingis
- Trečiasis asmuo
- E. D. K., valstybės įmonei Registrų centrui
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir E. D. K., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą Nr.373 bei priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti jos skundą dėl E. D. K. nuosavybės teisių į statinius įregistravimo. Nuosavybės teisės į statinius buvo įregistruotos asmeniui, neesančiam turto savininku ir neturinčiam jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl ginčijami sprendimai naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad E. D. K. nuosavybės teisės į statinius įregistruotos nepažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėja šiuo atveju praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. K. su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas pagal E. D. K. 2008 m. gegužės 6 d. prašymą bei pateiktus dokumentus 2008 m. birželio 2 d. įregistravo jo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Pareiškėja padavė skundą dėl atsakovo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo, kurį valstybės įmonė Registrų centras persiuntė nagrinėti atsakovui. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išregistruoti E. D. K. nuosavybės teises į minėtus statinius, o valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 373 paliko galioti tokį atsakovo sprendimą. Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straispnio reikalavimus atitinkantį valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 373 pareiškėja gavo 2008 m. lapkričio 5 d., todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas. Pareiškėja nagrinėjamu atveju skundą teismui padavė nepraleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dayje nustatyto termino. Teismas nurodė, kad E. D. K. pateikė atsakovui jo nuosavybės teises į ginčo pastatus, kurie pastatyti 1919 metais, patvirtinančius dokumentus. Pateikti dokumentai buvo pakankami nekilnojamiems daiktams identifikuoti, todėl atsakovas teisėtai įregistravo nekilnojamuosius daiktus bei nuosavybės teises į juos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22, 26 ir 27 straipsniai, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 37 punktas, Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas). Teismas nurodė, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. padovanoti, nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys išlikę pastatai yra tie patys nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja, prašydama išregistruoti E. D. K. nuosavybės teises į šiuos daiktus, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad E. D. K. nuosavybės teisės pasibaigė. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti (išregistruoti) nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus turi teisę paduoti daiktą įgijęs asmuo. Pareiškėja nėra ginčo pastatų savininkė, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti jos prašymus dėl nuosavybės teisių išregistravimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė, kokios jos teisės ar įstatymų saugomi intereai buvo pažeisti priimant skundžiamus sprendimus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas ir šiuo pagrindu.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėja nurodo, kad ginčo turto registracijai pateiktų dokumentų turinys neleidžia daryti išvados, kad turtas priklauso E. D. K.. Šis asmuo nėra turto savininkas ir neturi jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi E. D. K. buvo padovanoti individualiais požymiais neapibūdinti pastatai, todėl ši dovanojimo sutartis nepatvirtina, jog E. D. K. įgijo nuosavybės teises būtent į tuos daiktus, į kuriuos jam buvo įregistruotos nuosavybės teisės. Be to, dalis ginčo turto minėta dovanojimo sutartimi nebuvo dovanota, o dalis turto, į kurį įregistruotos E. D. K. nuosavybės teisės, iš viso neegzistuoja. Pareiškėja nurodo, kad jai jos tėvas P. E. K. testamentu paliko ginčo statinius. Ginčo turto įregistravimas kito asmens vardu pažeidžia jos teises į testamentu paliktą turtą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jo nuosavybės teises į ginčo pastatus, kurie pastatyti 1919 metais, patvirtina 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartis Nr. 1674, 2008 m. gegužės 27 d. Matuizų seniūnijos seniūno pažyma Nr. SR-1.4-139 bei 1986-1989 metų išrašai iš ūkinių knygų. Šie dokumentai atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio ir Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 2.1, 3.2 punktų reikalavimus. Pareiškėja teismui nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, paneigiančių faktą, kad jis sąžiningai įregistravo savo nuosavybės teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas 2008 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą įregistruoti E. D. K. nuosavybės teises į pastatus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir kurie yra (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Šis sprendimas buvo įformintas įrašu nekilnojamojo turto registre (b. l. 19-20). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsnius, tokį teritorinio registratoriaus sprendimą suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Centriniam registratoriui.
Kaip matyti iš bylos, pareiškėja nagrinėjamu atveju 2008 m. liepos 22 d. surašytu skundu (šis skundas valstybės įmonėje Registrų centre buvo gautas 2008 m. liepos 23 d. ir įregistruotas numeriu r-358) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje numatyta tvarka Centriniam registratoriui būtent ir apskundė minėtą valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą (padarytą įrašą apie E. D. Keršio nuosavybės teises) (b. l. 72-73). Gavęs šį pareiškėjos skundą, Centrinis registratorius (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija) privalėjo patikrinti, ar pareiškėjos paduotas skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus skundo formai ir turiniui bei ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnis ir 32 straipsnio 3 dalis. Nustatęs, jog nėra minėtų procesinių kliūčių nagrinėti pareiškėjos skundą, Centrinis registratorius pareiškėjos skundą dėl minėto valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo privalėjo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėti iš esmės, t. y. įvertinti, ar teisėtai 2008 m. birželio 2 d. buvo padarytas įrašas nekilnojamojo turto registre apie E. D. K. nuosavybės teises.
Tačiau nagrinėjamu atveju Centrinis registratorius nepagrįstai minėtą pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. skundą traktavo kaip prašymą dėl registro duomenų pakeitimo ir nepagrįstai 2008 m. liepos 31 d. raštu Nr.(1.4/1060)s-5135 (b. l. 71) jį persiuntė nagrinėti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui. Gavęs pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. skundą, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas jį išnagrinėjo kaip prašymą išregistruoti E. D. K. nuosavybės teises ir priėmė šioje byloje pareiškėjos skundžiamą 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kurį Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija šioje byloje skundžiamu 2008 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.373 pripažino teisėtu. Tokiu būdu šioje byloje ginčijami valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimas Nr.373 buvo priimti padarius procedūrinį pažeidimą, t. y. vietoje pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. skundo nagrinėjimo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje šis skundas buvo nepagrįstai nagrinėjamas teritorinio registratoriaus kaip prašymas dėl nuosavybės teisių išregistravimo.
Pažymėtina, jog minėtas procedūrinis pažeidimas yra esminis, nes dėl jo iš esmės neteisingai buvo sprendžiamas pareiškėjos keliamas klausimas. Pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. skundą neteisingai vertindami kaip prašymą dėl nuosavybės teisių išregistravimo, nekilnojamojo turto registratoriai iš esmės sprendė tik dėl to, ar pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius E. D. K. nuosavybės teisių pasibaigimą (nebuvimą). Tuo tarpu tinkamai nagrinėjant pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. skundą, kaip Centriniam registratporiui paduotą skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo įregistruoti E. D. K. nuosavybės teises, turi būti iš esmės tikrinama, ar 2008 m. birželio 2 d. įrašas apie E. D. K. nuosavybės teises buvo padarytas teisėtai, t. y. ar E. D. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises.
Dėl išdėstytų argumentų byloje skundžiami valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimas Nr.373 turi būti panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Panaikinus šiuos sprendimus, Centrinis registratorius (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija) turi būti įpareigojamas priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2008 m. liepos 22 d. skundo. Vykdydamas šį įpareigojimą, Centrinis registratorius turi priimti arba sprendimą dėl pareiškėjos skundo nepriėmimo nagrinėti, jeigu būtų nustatytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 3 dalyje numatytos procesinės kliūtys skundo nagrinėjimui iš esmės, arba vieną iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų dėl skundo esmės, jeigu minėtų procesinių kliūčių nebūtų nustatyta.
Remiantis nurodytais motyvais, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjos D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą Nr.373.
Įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją priimti sprendimą dėl D. S. 2008 m. liepos 22 d. skundo, kuris valstybės įmonėje Registrų centre buvo gautas 2008 m. liepos 23 d. ir buvo įregistruotas numeriu r-358.
Sprendimas neskundžiamas.