- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-539-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03840-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“
- Atsakovas
- G. K., J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“ ieškinį atsakovams G. K., J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Vilniaus arkivyskupija, viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150529-00562; panaikinti 2015 m. birželio 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2015 m. birželio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Sevilex“ ieškinį ir jį grąžino padavusiam asmeniui, išaiškindamas, kad su ieškinyje nurodytais reikalavimais UAB „Sevilex“ turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimų, kai statyba yra pradėta, o kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas yra kreipiamasi į administracinį teismą. Ieškinyje suformuluotas tik reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo savivaldybės atžvilgiu bei atitinkamai nėra nukreiptas joks reikalavimas į nekilnojamojo turto savininką dėl statybos padarinių šalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija tik statybą leidžiantį dokumentą, įrodinėdama jo neatitikimą imperatyvioms normoms, ir nėra sprendžiamas neteisėtų statybos padarinių šalinimo klausimas, ieškinys teismingas administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Dėl išvardintų priežasčių ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad statyba, dėl kurios kreipiamasi į teismą, yra ir pradėta, ir baigta. Priešingai nei nurodyta nutartyje, ieškovė į teismą kreipiasi ir dėl statybą leidžiančio dokumento (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-150529-00562) panaikinimo, ir dėl statybos padarinių šalinimo – 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir šios deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registracijos panaikinimo. Remiantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes statyba jau yra pradėta (ir baigta) ir teisme ginčijamas ne tik statybą leidžiantis dokumentas, bet ir jos padariniai (t. y. 2015-06-26 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atlikta duomenų registracija). Nutartis turėtų būti panaikinta ir ieškinys priimtas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ieškovė teigia, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016 ir kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.
8. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo: i) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150529-00562; ii) panaikinti 2015-06-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; iii) panaikinti 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją (ieškinio dalykas). Ieškovės teigimu, Patalpų paskirties pakeitimas iš administracinių į gyvenamąsias patalpas atliktas neteisėtai, nes: 1) tokiam pakeitimui nebuvo gautas Statybos įstatyme numatytas Pastato bendraturčių sutikimas; ir 2) toks pakeitimas suvaržo ieškovės, kaip kitų Pastate esančių patalpų naudotojo, teises (ieškinio pagrindas). Atsakovai G. ir J. K. yra Patalpų, kurių paskirties keitimas ginčijamas, savininkai. G. K. yra statytojas pagal projektą, kuriuo remiantis pakeista Patalpų paskirtis (J. K. yra davusi rašytinį sutikimą (pridedamas projekto dokumentų sudėtyje), kad rašytinis pritarimas statinio projektui būtų išduotas vieno statytojo – G. K. – vardu). Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota valstybės tarnautoja/darbuotoja (Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja A. P.) išdavė ginčijamą 2015-05-29 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150529-00562 (CPK 45 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal Statybos įstatymo (2014-01-01) 281 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kai statyba yra pradėta, dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo atitinkami asmenys kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą, todėl kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į: ieškinio dalyką, nurodytą faktinį pagrindą, Specialiosios teismingumo kolegijos suformuluotus išaiškinimus, darytina išvada, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, o trečiasis ieškinio reikalavimas (panaikinti 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją) yra išvestinis, vertinant tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014).
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla yra teisminga administracinės kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.