Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2427-952/2015 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Ž. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Ieškovė R. S. pateikė Radviliškio rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo Ž. Š. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Š., mokant periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Ieškovė R. S. nurodė, kad atsakovas Ž. Š. neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui, yra susidaręs įsiskolinimas, teismui pateiktas ieškinys, kurio nagrinėjimas gali užtrukti, o šios aplinkybės gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2015-10-14 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Ž. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo šios nutarties priėmimo dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.Teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje nėra surinkti ir įvertinti įrodymai apie byloje dalyvaujančių asmenų turtinę padėtį, galimybes teikti nepilnamečiam vaikui prašomą priteisti išlaikymą. Vertindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur nepilnamečiam vaikui K. Š. per mėnesį.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovė R. S. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį ir priteisti iš atsakovo Ž. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Š. po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl laikino išlaikymo priteisimo ir tenkindamas prašymą iš dalies nepagrįstai užkrovė didesnę išlaikymo dalį ieškovei, kuri faktiškai viena išlaiko vaiką. Be to, prie ieškinio yra pridėti Nekilnojamojo turto registro išrašai, kurie įrodo atsakovo turtinę padėtį. Mano, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti tenkintas pilnai, kadangi byloje nėra jokių svarbių aplinkybių, dėl ko atsakovas turėtų mokėti mažesnį laikiną išlaikymą.Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 2 d. 4 p., CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. prašė teismo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 150 Eur išlaikymą, pirmos instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą po 100 Eur per mėnesį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, prašydama jį padidinti nuo 100 Eur iki 150 Eur.Kaip teisingai nurodė ieškovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo gaunamų pajamų, turimo turto, prisidėjimo prie vaiko išlaikymo, nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, tuo labiau, kad iš apeliacinės instancijos teismui atsiųstos bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Ž. Š. yra dar dviejų nepilnamečių vaikų tėvas. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos įstatyme nustatytu būdu ir apimtimi. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2015-10-14 nutarties, laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o ne iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl teismo nutartis šioje dalyje tikslintina. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį, priteisiamas nuo nutarties priėmimo dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.