Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 19 d. M. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2019 m. spalio 11 d. 15 val. 58 min privačioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,38 promilių) girtumo laipsnis, vairuodamas tyčia, suvokdamas savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatęs, kad dėl to gali atsirasti atitinkami padariniai, ir jų siekė, išvertė ir apgadino V. J. priklausančią tvorą, taip padarydamas nukentėjusiajam 50 Eur turtinę žalą, už ką numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje.

2020 m. sausio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu M. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 60 Eur bauda, ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. D. paaiškino, kad jis 2019 m. spalio 11 d. po pietų atvyko į jo tėvui priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jis pašėrė šunis, tvarkė sportinį automobilį. Į sandėlį jį atvežė draugas, jis buvo išgėręs 4-5 taures viskio, apsvaigęs nesijautė. Kai atvažiavo, matė, kad tvora, kurią yra užtvėręs kaimynas V. J., stovėjo. Tarp jo ir V. J. jokio konflikto nebuvo, automobilio „Fiat Ducato“ jis nevairavo ir tvoros neišvertė. Atvykus policijos pareigūnams, matė, kad tvoros stulpeliai išversti. Kas tai galėjo padaryti, jam nežinoma. Jis įsitikinęs, kad V. J. jį apkalba, norėdamas pakenkti jų šeimai, nes seniai vyksta konfliktas tarp jo tėvo ir V. J. dėl pastarojo nepagrįstai pasisavintos kiemo teritorijos ir užtvertos tvoros.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas paaiškino, kad nuobauda už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą M. D. paskirta pagrįstai, jos keisti, sumažinti ar panaikinti nėra pagrindo. Vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, M. D. padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje. Automobiliu tyčia sugriaudamas svetimą turtą, padarydamas turtinės žalos V. J., padarė nusižengimą, numatyta ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Nuobauda paskirta sankcijos ribose, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti M. D. atsakomybės ribas, nenustatyta. Skundo prašo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį M. D. pažįsta nuo mažų dienų, yra buvę priekaištų iš M. D. tėvo dėl jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kur stovi pastatai – senos ūkio fermos, priklausančios jam ir M. D. tėvui R. D., ploto, dėl užtvertos kiemo teritorijos, tačiau asmeniškai jis su M. nebuvo susipykęs. 2019 m. spalio 11 d. po pietų, apie 15 val. pas jį į fermą atėjo M. D., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, siūlė išgerti, rankose turėjo vienkartinę stiklinaitę su alkoholiniu gėrimu. Jam atsisakius ir liepus M. D. išeiti, pastarasis išėjo. Per langą matė, kaip M. D. automobiliu „Fiat Ducato“, kuris prieš tai stovėjo prie R. D. sandėlio, privažiavo prie jo tvoros ir automobiliu pradėjo vartyti stulpelius. Išėjęs į kiemą, jis aiškiai matė, kaip automobiliu privažiavęs prie stulpelių, automobilio priekine dalimi atsirėmęs į stulpelį, važiuodamas į priekį, nulaužė tvoros stulpelius, taip išvertė tinklinę tvorą ir apgadino 5-6 tvoros stulpelius. Žalą dėl sulaužytų tvoros stulpelių jis įvertino 50 Eur, kuri iki šiol jam nėra atlyginta.

Liudytojais apklausti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai M. J. ir J. K. parodė, kad gavę pranešimą apie automobiliu griaunamą tvorą vyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvęs tvoros savininkas paaiškinęs, kad įvykus konfliktui, M. D. automobiliu išvertė tvorą. Pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą, automobilį „Fiat Ducato“, abejonių nekilo, kad tvora išversta automobilio pagalba. Aiškiai matė šviežiai įspaustas automobilio vėžes, kurios nuo tvoros vedė prie tos vietos, kurs stovėjo automobilis „Fiat Ducato“. Sulyginę protektorių žymes ant grunto su automobilio ratų protektoriais, nustatė, kad žymės yra paliktos būtent šio automobilio. Kad tvoros stulpeliai išversti automobilio pagalba, patvirtino ir vėžės, išvažinėtos prie tvoros, iš kurių akivaizdžiai matėsi, kad automobiliu buvo važiuojama į tvorą, atsistumiama atbuline eiga ir vėl važiuojama link tvoros. Apžiūrėjus automobilį, atlikus matavimus nustatyta, kad automobilio apgadinimai ant bamperio yra tokiame pačiame aukštyje, kaip ir automobilio atsirėmimo žymės stulpeliuose.

Liudytoju apklaustas automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. B. patvirtino, kad jam priklausantį automobilį 2019 m. rudenį statybos darbams naudojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvas R. D.. Pareigūnams informavus jį apie įvykį, matė ant automobilio įvairių apibraižymų, tačiau nurodyti, kada konkrečiai apgadinimai buvo padaryti negali, nes automobilis senas, naudojamas įvairiems ūkio, statybos darbams.

Iš telefoninių pranešimų informacijos ir įvykių registracijos duomenų bazės išrašo (b. l. 15) matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. 16 val. 01 min V. J., paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad neblaivus kaimynas automobiliu „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varto tvorą, dėl ko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnai.

Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 10) pažymėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinta tvora, prie vieno iš pastatų stovintis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio paliktos vėžės prie apgadintos tvoros ir žvyruotoje kiemo dalyje.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 11-12; 13-14) matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ 2020 m. spalio 11 d. 16 val. 20 min įvykio vietoje M. D. nustatytas 1,38 promilių girtumas.

Transporto priemonės apžiūros protokole (b. l. 9) nurodyta, kad nežymiai apgadintas automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis.

Foto nuotraukose (b. l. 28-37), darytose policijos pareigūnų įvykio vietoje, matyti nuversti tvoros stulpeliai, nuvirtusi tinklinės tvoros dalis, automobilio vėžės prie nugriautos tvoros, protektorių žymės žvyruotoje kiemo dalyje, automobilio vėžės, vedančios nuo nugriautos tvoros prie automobilio „Fiat Ducato“, stovinčio prie vieno iš pastatų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinus visumą aptartų įrodymų, sugretinus nukentėjusiojo V. J., policijos pareigūnų M. J. ir J. K. parodymus su rašytiniuose įrodymuose, foto nuotraukose užfiksuotais duomenimis, abejonių nekyla, kad M. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Liudytojai M. J. ir J. K. – policijos pareigūnai, jų parodymais netikėti ir rašytiniuose dokumentuose, tiriant įvykį, susijusį su transporto priemonės vairavimu, užfiksuota informacija abejoti teismas neturi pagrindo. V. J. – nukentėjęs nuo M. D. veiksmų asmuo, aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad jis turėtų pagrindą apkalbėti M. D., siekti jam pakenkti, nenustatyta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokių aplinkybių nenurodė. Nukentėjusiojo V. J. ir policijos pareigūnų parodymai logiški, nuoseklūs, patvirtinti įvykio vietoje surinktų duomenų visuma.

Kad automobilis „Fiat Ducato“ buvo patikėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimai, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas šios transporto priemonės savininkas A. B.. Už automobilio „Fiat Ducato“ vairo sėdinį M. D. matė V. J., kuris nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kokiu būdu automobiliu M. D. nugriovė tvoros stulpelius. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie atlikę tyrimą, matavimus, nustatė, kad būtent automobiliu „Fiat Ducato“, kurtis stovėjo netoli nugriautos tvoros, išvartyti tvoros stulpeliai. Automobilio paliktos vėžės prie nugriautos tvoros, automobilio ratų protektorių žymės, apgadinimai ant automobilio priekinio bamperio ir automobilio atsitrenkimo žymės ant tvoros stulpelių patvirtina nukentėjusiojo V. J. parodymus, kad jam priklausanti tvora nugriauta panaudojant automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje M. D. buvo, jis pasirašė eismo įvykio schemoje, automobilio apžiūros protokole, jam alkotesteriu patikrintas blaivumas, nustatytas 1,38 promilių girtumas. Kitų asmenų, kurie būtų galėję tuo metu vairuoti automobilį „Fiat Ducato“ M. D. nenurodė.

ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad M. D., panaudodamas transporto priemonę, apgadino svetimą turtą – nugriovė penkis tvoros stulpelius. Jo veiksmai automobiliu privažiuojant prie tvoros, automobilio priekine dalimi atsirėmus į stulpelį, jį stumiant ir tokiu būdu stulpelį nulaužiant, po to atsistumiant automobilį ir vėl ta pačia eiga nulaužiant sekantį, vertintini tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, kad taip elgdamasis M. D. norėjo taip veikti, suvokė tokio elgesio neigiamas pasekmes ir šių pasekmių siekė. Nukentėjusysis įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį nepateikė, tačiau jo nurodyta 50 Eur turtinė žala, kuri atsirado M. D. išvertus ir nulaužus penkis tvoros stulpelius, yra nedidelė, laikytina realia. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad M. D. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nustatyto girtumo neginčija. M. D. pripažino, kad į jo tėvui priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jis atvyko būdamas išgėręs alkoholinio gėrimo – viskio. M. D. apsvaigimo nuo alkoholio požymius dar iki jam sėdant už vairo pastebėjo nukentėjusysis V. J., kad kaimynas, automobiliu griaunantis jo tvoros stulpelius, yra neblaivus, jis nurodė ir skambindamas bendrajam pagalbos centrui. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko praėjus 18 minučių po gauto pranešimo, pareigūnai M. D. įvykio vietoje nustatė 1,38 promilių girtumą. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad M. D. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 0,4 promilių girtumas, todėl jo veikoje yra nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, sudėtis.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 21 d. nutarimas, priimtas M. D. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde ir teismo posėdžio metu pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 21 d. nutarimą, kuriuo M. D. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių, palikti nepakeistą, M. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.