Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2014-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-234-948/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
1-234-948/2014
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00145-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Kaltinamasis
P. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-234-948-2014Proceso Nr. 1-54-1-00145-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.2.(S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 30 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje P. P. kaltinama pagal LR BK 229 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje P. P. kaltinamas pagal LR BK 229 str.

Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu priima vieną iš LR BPK 232 str. numatytų nutarčių, trečiame šio straipsnio punkte numatytas bylos perdavimas prokurorui. Baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme metu sąlygos nurodytos BPK 234 str. Sutinkamai su šio įstatymo nuostatomis, byla prokurorui perduodama jei kaltinamasis aktas byloje surašytas iš esmės nesilaikant BPK 219 str. numatytų reikalavimų, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

LR BPK 22 str. 3 d. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Kaltinamasis aktas yra svarbus ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nuo kurio priklauso bylos nagrinėjimas teisme, todėl šiame dokumente negali būti nei turinio, nei formos esminių trūkumų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ( jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos P. P. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 229 str. yra netikslus, nekonkretus, neatitinka nusikalstamos veikos dispozicijos formulavimo. P. P. kaltinama tarnybos pareigų netinkamu atlikimu. Pagal LR BK 229 str. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Kaltinime, pareikštame P. P., tik abstrakčiai nurodyta, kad ji eidama (duomenys neskelbtini), būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jos kompetencijai priskirtais klausimais, 2009-10-15 išleido neteisėtą administracinį aktą - įsakymą Nr. A-684 „Dėl 2009-06-11 projektavimo sąlygų sąvado Nr.A7-133“, juo neteisėtai ir nepagrįstai pripažindama pareiškėjams D. V. ir A. J. 2009-06-11 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.A7-133, skirtą parengti statybos techninį projektą detaliajame plane numatytai statybai pareiškėjams D. V. ir A. J. išnuomotame žemės sklype Biržų mieste (duomenys neskelbtini) netekusiu galios, t.y. jį panaikino, neturėdama tam teisės, taip padarydama nukentėjusiajam D. V. 700 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

Taigi, iš kaltinimo neaišku kuo konkrečiai pasireiškė kaltinamosios pareigų netinkamas atlikimas. Pareigūnas ar jam prilygintas asmuo, netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, tarnybinius statutus, instrukcijas, nuostatus ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, ir kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistas konkrečias šių aktų nuostatas ir negali remtis abstrakčiomis formuluotėmis. Kaltinime pagal BK 229 str. nenurodyti įstatymai, pareigybinės instrukcijos, kuriuos kaltinamoji pažeidė, o tik nurodytos abstrakčios formuluotės. Byloje nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu P. P. ėjo (duomenys neskelbtini); kokiame teisės akte buvo įtvirtintos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos (pareigybės aprašymas). Taip pažeidžiamos pagrindinės tiek kaltinamosios, tiek asmens teisės, numatytos LR BPK 22 str. 3 d. ir 44 str. 7 d. – nuodugniai žinoti apie pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, tuo pačiu užkertama galimybė tinkamai gintis nuo šio kaltinimo. Kaltinime būtina nurodyti, kokias konkrečiai pareigas netinkamai atliko kaltinamoji, kokie teisės aktai ir atitinkami jų reikalavimai pagrindžia tokio veikimo ar neveikimo tarnyboje neteisėtumą. Konkretūs tarnybos veiksmai, kurių netinkamu atlikimu kaltinama P. P., turi priklausyti jos kompetencijai, nes atsakomybės ribą pagal BK 229 str. apibrėžia asmeniui suteiktos teisės, pareigos, įgaliojimai. Asmuo negali būti kaltinamas neatlikęs to, kas nėra jo kompetencijoje. BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, ji yra tada, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybos pareigų neatlikimo ir netinkamo atlikimo ir kilusių padarinių - didelės žalos, t.y. turi būti nustatyta, kad pareigūno ar jam prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo - būtina nurodyti, kada nusikalstama veika baigta.

Šie paminėti kaltinamojo akto trūkumai, netinkamas kaltinamojo akto turinys, trukdo nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį. Šių pažeidimų savo iniciatyva teismas ištaisyti negali, prokuroras BPK 256 str. 1d. nustatyta tvarka prašymo nepateikė. Kaltinamojo akto turinio trūkumai, nekonkretus kaltinimas, pažeidžia kaltinamosios teisę į gynybą, nes gavusi tokį kaltinamąjį aktą kaltinamoji negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, nes nežino nuo ko gintis. Šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, nes kaltinamajai turi būti įteiktas tinkamas pranešimas apie įtarimą, kaltinamoji turi būti apklausta pagal pareikštą kaltinimą ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, kaltinamajame akte pateikiama formuluotė negali kaltinamajai tapti staigmena. Kaltinime turi būti nurodyta, kokius kaltinamosios pareigas reglamentuojančius norminius aktus kaltinamoji P. P. pažeidė, ir kuo pasireiškė toks pažeidimas. Dėl paminėtų aplinkybių baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajai paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.,253 str., 254 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje P. P. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės kaltinamajai nekeisti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuo jos priėmimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėja Edita Jusevičienė