Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-24 preliminariu sprendimu pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį iš atsakovo A. M. buvo priteista 3449,52 eurų žalos atlyginimo ieškovės naudai.Atsakovas A. M. pateikė prašymą išdėstyti preliminaraus teismo sprendimo vykdymą.Nurodė, kad jo artimieji galėtų kas mėnesį mokėti po 20 eurų žalos atlyginimo į nurodytą Teisingumo ministerijos sąskaitą. Jis šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, šioje įstaigoje jis negali įsidarbinti dėl darbo vietų trūkumo, negauna darbo pajamų, todėl dėl sunkių finansinių aplinkybių neturi galimybės iš karto sumokėti visos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2017-11-10 nutartimi prašymą atmetė.Nurodė, kad atsakovas aplinkybių, jog jis negali įsidarbinti pataisos namuose bei kad jo artimieji galėtų kas mėnesį mokėti po 20 eurų, nepagrindė jokiais įrodymais. Taip pat nurodė, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas atlygina žalą nukentėjusiesiems iš lėšų, gautų iš už žalą atsakingų asmenų, įgyvendinus regreso teisę, ir kad kompensuojant žalą smurto aukoms, Teisingumo ministerija turi turėti pakankamai lėšų kompensacijoms, todėl turi būti operatyviai išieškomos visos priteistos lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog jis šiuo metu neturi darbo, finansiškai jam padeda artimi žmonės. Mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir jo prašymą tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl preliminaraus teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-24 preliminariu sprendimu pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį iš atsakovo A. M. buvo priteista 3449,52 eurų žalos atlyginimo ieškovės naudai. Atsakovas pateikė prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė. Atsakovas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog jis šiuo metu neturi darbo, finansiškai jam padeda artimi žmonės. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 2 dalis). Formuojama teismų praktika, kad nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jo artimieji galėtų kas mėnesį mokėti po 20 eurų, tačiau pažymėtina, kad atsakovo artimieji neturi pareigos už atsakovą atlyginti žalą bei nėra pagrindo juos įpareigoti tai daryti, be to, atsakovas ir nepateikė jokių duomenų, apie asmenis ir jų galimybes sumokėti žalos atlyginimą už atsakovą. Tai, kad atsakovas neturi darbo, tai pat nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, juolab, kad nepateikti įrodymai apie atsakovo galimybes bei dedamas pastangas įsidarbinti. Tuo labiau, kad atsakovas yra visiškai išlaikomas valstybės ir iš teismui pateiktos Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos pažymos matyti, kad atsakovas iš trečiųjų asmenų gauna pinigines perlaidas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinti tokį atsakovo pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, tačiau atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Kadangi tokio prašymo apeliantas nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, dėl šio apelianto prašymo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.