- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- 1N-83/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- T. M.
- Advokatai
- Vytautas Kojala
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas T. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. areštu 90 parų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 10 d nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis pakeistas: T. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir T. M. nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
T. M. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2007 m. balandžio 9 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) už 1710 Lt neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 5,751 g narkotinės medžiagos -heroino, kurią laikė iki 2007 m. balandžio 11 d., kai 15.20 val. (duomenys neskelbtini)buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu megztinio kišenėje rado ir paėmė dalį - 0,219 g narkotinės medžiagos - heroino bei tą pačią dieną apie 17.30 val., atliktos kratos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį - 5,532 g narkotinės medžiagos - heroino.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo T. M. kasacinį skundą atmetė.
2010 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo T. M. prašymas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. sausio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių T. M. baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
2011 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo T. M. prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. birželio 20 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių T. M. baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis T. M. nei pareiškime, nei skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą. Tai, kad priimant nuosprendį nebuvo apklausti nuteistojo skunde minimi liudytojai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl to teismui, priimančiam nuosprendį, galėjo būti nežinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad T. M. skunde keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant kratą jo namuose, galimo smurto naudojimo, pagal nuteistojo ir jo tėvų skundus buvo nagrinėjami Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, kur Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorė 2009 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G., V. ir T. M. pareiškimus, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis prokurorės nutarimas galioja, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundus. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., buvo patikrintas kasacinės instancijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi T. M. kasacinis skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo T. M. nesutikimas su teismų priimtais baigiamaisiais aktais, nėra aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos BPK XXXIII skyriuje numatytomis sąlygomis ir pagrindais.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. M. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 20 d. nutarimą ir atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1017-172/2007, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme. Nuteistasis skunde nurodo, kad narkotikus jis pirko iš Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnų, šių įkalbėtas, jis buvo pareigūnų išprovokuotas padaryti nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo, kad tokiais veiksmais pareigūnai pažeidė LR Operatyvinės veiklos įstatymą. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 159 str., o ne nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Anot T. M. , Vilniaus apygardos teismas, priėmęs nuosprendį, kuriuo jį nuteisė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, atėmė jam galimybę veiksmingai įgyvendinti gynybos teises, teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2011 m. liepos 12 d. pareiškime jis prašė, kad būtų apklausti šeši liudytojai, tačiau teismas visiškai nereagavo į šį jo prašymą. Nuteistojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas išskirtinai tik operatyvinių darbuotojų pateikta informacija, visiškai ignoruojant liudytojų parodymus. Šioje byloje, anot T. M. , akivaizdūs visi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. nurodyti pagrindai, darant kratą, operatyviniai darbuotojau užėjo į tėvų butą niekam nesant, nepateikė orderio, liudytojų, mačiusių kratą, neįsileido į butą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Nuteistasis T. M. savo prašymą atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje grindžia tuo, kad padaryti nusikalstamą veiką jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, kad teismas neapklausė jo nurodytų liudytojų, o apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik operatyvinių darbuotojų parodymais, kad policijos pareigūnai, darydami kratą jo tėvų namuose pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Tačiau visos šios nuteistojo T. M. nurodomos aplinkybės yra tik nuteistojo deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių turi būti atnaujinama baudžiamoji byla. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, išnagrinėjus nuteistojo T. M. ir jo tėvų skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant kratą M. namuose, Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2009 m. spalio 7 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Gražinos, Vytauto ir T. M. pareiškimus, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis prokurorės nutarimas nebuvo panaikintas, jis yra galiojantis. Šioje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nebuvo nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas.
Nuteistojo skundo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, taip pat teiginiai, kad teismas neapklausė visų jo minimų liudytojų, neduoda pagrindo daryti išvadą, jog teismui, priėmusiam nuosprendį, nebuvo žinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės. Tik bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) sprendžia byloje surinktų įrodymų pakankamumo klausimą bei pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, vertina byloje surinktus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nuteistojo T. M. nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei kartu su anksčiau byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p.). T. M. teiginiai dėl įrodymų, kuriais grindžiamas nuosprendis ir nutartys, netikrumo ir nepakankamumo yra deklaratyvūs ir nelaikytini nei naujai paaiškėjusiais, nei turinčiais kokią nors įtaką teismo išvadų teisingumui dėl T. M. kaltės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.