- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-24
- Bylos Nr.
- 2A-548-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-548-227/2010
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-755/2010 pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. 2009-11-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini), yra jos (pareiškėjos) tėvas. Pareiškėja nurodė, kad jos motina A. G., mirusi (duomenys neskelbtini), draugavo su S. Ž. ir nuo jo pastojo. (duomenys neskelbtini) gimė ji (pareiškėja) N. K., gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Motina pareiškėjai pasakojo, kad S. Ž. ir jo tėvai (seneliai) ją pripažino, rėmė drabužiais ir pinigais. Suinteresuotas asmuo J. Ž. yra tėvo S. Ž. brolis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-05 nutartimi N. K. pareiškimą atmetė ir priteisė iš jos 16,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo ir 40 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad N. K. (ankstesnė pavardė G.) gimė (duomenys neskelbtini), S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pagal CK 3.148 str., sprendžiant dėl asmens tėvystės, pagrindas jai nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Pagal CPK 389 str. kitos įrodymų priemonės turi „patikimai patvirtinti tėvystę“. Medicininiai tyrimai šiuo atveju nebuvo daromi, nes J. Ž. atsisakė dalyvauti tyrimuose. Ši aplinkybė sprendžiant dėl galimos tėvystės pati savaime nereikšminga, nes tėvystės klausimas keliamas ne J. Ž. atžvilgiu (CK 3.148 str. 2 d.). Kiti įrodymai - liudytojų parodymai nesuteikė patikimų duomenų apie pareiškėjos motinos A. G. ir S. Ž. santykius, kurie leistų patikimai nuspręsti dėl galimos S. Ž. tėvystės. Liudytojų parodymai prieštaringi, dalis liudytojų- V. K., J. S., R. C., R. M. aiškino apie S. Ž. ryšius su pareiškėjos motina, jų bendrą gyvenimą, tarpusavio rėmimą, kiti – A. J. , M. R., K. S., A. Š. teigė apie S. Ž. ryšius pareiškėjos motina pastojimo laikotarpiu ir vėliau su kita moterimi - T. M.. Nė vienas liudytojų neteigė, jog pareiškėjos motina ir S. Ž. būtų vedę bendrą ūkį, nuolat (o ne epizodiškai) kartu gyvenę, kad S. Ž. realiai būtų prisidėjęs prie gimusio vaiko išlaikymo. Kiti pareiškėjos pateikti duomenys - pokalbio su J. Ž. garso įrašas irgi neleidžia teigti esą J. Ž. pokalbio metu pripažino brolio tėvystę (b.l.69-74). Tai, jog pokalbio metu J. Ž. neneigia tokio teiginio, nurodo N. esant dukterėčia patikimai dar neįrodo kalbančiojo brolio tėvystės pareiškėjos atžvilgiu, nes turi būti vertinamas viso pokalbio kontekstas, neištraukiant iš jo pasirinktos frazės. Atsižvelgiant į J. Ž. sveikatos stovį- gimęs (duomenys neskelbtini), kalbėta jam gydantis ligoninėje, sprendžiama, kad jis ne visada sugeba duoti logiškus ir rišlius klausimus. Įrašytas tekstas nėra J. Ž. laisvas pasakojimas, o atsakoma į kryptingus klausimus, J. Ž. kalbėjo nebūdamas prisaikdintas kalbėti teisybę ir neįspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, nėra patikimų duomenų apie tai, jog J. Ž. buvo informuotas apie pokalbio įrašymą bei nežinoma jo nuomonė dėl pokalbio ištyrimo teisme. Toks tyrimas leidžiamas tik to asmens sutikimu (CPK 220 str.). Teismas apklausė J. Ž. ligoninėje ir susidarė įspūdį, jog jo paaiškinimai ne visada logiški, nerišlūs, todėl jų įrodomoji galia maža. Tokio asmens parodymai , jeigu jį apklausti liudytoju, negalėtų būti laikomi tinkamais įrodymais CPK 189 str.2 d.2 p. pagrindu. Paaiškinimų teismui metu J. Ž. neigė brolio tėvystę pareiškėjos atžvilgiu. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė ir teismui nepavyko surinkti įrodymų, kurie leistų daryti patikimą išvadą dėl S. Ž. tėvystės pareiškėjos N. K. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja N. K. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti. Pareiškėja – apeliantė apeliaciniame skunde ir raštiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinkus ir ištirtus įrodymus, t.y. liudytojų V. K., J. S., R. B., R. C., P. T., G. K., M. R. ir K. S. parodymus, taip pat pateiktas S. Ž. fotonuotraukas, kurias buvo išsaugojusi pareiškėjos motina. Apeliantė paaiškino, kad jos motina A. G. ir kiti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai žinojo, kad ji yra S. Ž. duktė, gimimo liudijime jos tėvu įrašytas „S.“, motina išsaugojo tėvo ir jo šeimos nuotraukas. Liudytojai V. K., J. S., R. B., R. C. ir kt. patvirtino, kad S. Ž., grįžęs iš kariuomenės, susipažino su pareiškėjos motina A. G. ir su ja draugavo, jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini), kartu lankydavosi ir nakvodavo pas draugus ir pažįstamus, kaip vyras ir žmona, kai motina tapo nėščia žadėjo ją vesti, pareiškėjai gimus, teikė jai paramą: duodavo daiktų, rūbų, pinigų, S. Ž. tėvai (seneliai) buvo atėję pareiškėjos aplankyti, S. Ž. brolis J. Ž. lankė ją mokykloje, pristatydamas jos dėde. Šių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjos motina A. G. artimai bendravo, gyveno kartu ir susilaukė palikuonių su S. Ž., kuris rūpinosi vaiku kaip savu, su juo bendravo, priėmė sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų ir kt. Šie parodymai nėra detalizuoti ir konkretizuoti pagal CPK 3.148 str. reikalavimus, tokiu būdu teismas nevykdė CPK 443 str. 8 d. nustatytų reikalavimų: liudytojų išsamiai neapklausė ir visų bylai reikšmingų aplinkybių neišsiaiškino. Teismo posėdžio protokoluose klaidingai nurodyta dėl pareiškėjos motinos ir S. Ž. gyvenimą tik epizodiškai, nors jie gyveno kartu kaip viena šeima, bendrai tvarkė namų ūkį apie 2-3 metus. Ši padėtis pradėjo keistis tik praėjus apie pusmetį po pareiškėjos gimimo, kai S. Ž. tėvai pradėjo drausti jam vesti jos motiną. Teismo protokoluose taip pat nebuvo užfiksuotos visos teismui liudytojų nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl būtina šiuos liudytojus apklausti iš naujo. Suinteresuoto asmens J. Ž. atstovė R. A. darė neleistiną poveikį liudytojams, kuriuos kvietėsi į teismą, ir šie teisme davė melagingus parodymus: pareiškėja pati girdėjo suinteresuoto asmens advokatės A. M. nurodymus dėl liudijamų aplinkybių; liudytojas E. P. parodė, kad R. A. prašė jį paliudyti teisme, davė jam raštišką, instrukciją, ką jis turi sakyti, ir sumokėjo 10 Lt; liudytojas E. P. pateikė teismui „instrukciją“, pagal kurią liudytojui buvo liepta sakyti, kad jis„nežino, kas yra Ninos tėvas, tai ne mūsų reikalas“; liudytojas P. P. liudijo apie aplinkybės, kurių objektyviai negalėjo žinoti dėl savo amžiaus, nes jis yra gimė (duomenys neskelbtini) metais, todėl apie (duomenys neskelbtini) laikotarpio įvykius negalėjo žinoti; liudytojai A. J., M. R., K. S. ir Z. S. apie pareiškėjos motiną davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Pareiškėja nurodė, kad liudytojų nurodytos T. M. sugyventinis buvo ne S. Ž., o jo brolis J. Ž.. Jie kaip sugyventiniai gyveno kartu apie 10 metų, o (duomenys neskelbtini) susituokė. Tą patvirtina (byloje pateiktas santuokos liudijimas), liudytojas T. M. sūnus R. M. parodymai, kad jo motina daug metų buvo ne S., o J. Ž. sugyventinė ir kitų sugyventinių niekada neturėjo. Šios aplinkybės įrodo R. A., kuri yra suinteresuoto asmens J. Ž. atstovė, kviesti liudytojai davė melagingus parodymus, o jų veikos manytina atitiko BK 233 str., 235 str. ir 313 str. numatytų nusikalstamų veikų požymius. Byloje taip pat buvo pateiktas N. K., J. Ž. ir P. T. pokalbio įrašas, iš kurio matyti, kad J. Ž. patvirtina, kad pareiškėja yra S. Ž. dukra. Taigi pirmos instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, be to pažeidė jų vertinimo taisykles, nes nevertino jų objektyvumo, patikimumo, nepašalino tarpusavio prieštaravimų, todėl šiuos įrodymus būtina tirti iš naujo pirmos arba apeliacinės instancijos teisme.
Kartu pareiškėja – apeliantė nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovė R. A. turėjo būti įtraukta byloje suinteresuotu asmeniu (CPK 443 str. 3 d.), nes byloje dėl interesų konflikto išreiškė ne J. Ž., o savo valią. Jai 2005-09-12 sutartimi J. Ž. perleido jam priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą už išlaikymą iki gyvos galvos, todėl bijo, kad pripažinus S. Ž. tėvystę, ji neteks dalies jai perleisto turto, į kurį pretenzijas galėtų pareikšti pareiškėja, kaip S. Ž. duktė.
CK 3.146-3.148, 3.150 straipsniai numato, kad tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais, t.y. asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas privalėjo remtis dalyvavusių asmenų parodymais, kurie patvirtino įrodomuosius faktus dėl tėvystės: bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsakovo tėvystės pripažinimą ir kt. (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), ir tuo pagrindu nustatyti ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl S. Ž. tėvystės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. Ž. prašė pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimą palikti nepakeista, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja neteisingai ir iškraipydama tiesą vertino liudytojų parodymus, kurie nepatvirtina fakto, kad S. Ž. buvo pareiškėjos N. K. tėvas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus liudytojų parodymus ir, nustatęs, kad parodymai yra prieštaringi, padarė pagrįstą išvadą, jog liudytojų parodymai patikimai nepatvirtina S. Ž. tėvystės. Nė vienas iš liudytojų neteigė, jog N. K. pradėjimo laikotarpiu ir vėliau A. G. ir S. Ž. būtų kartu gyvenę nuolat, o ne epizodiškai, vedę bendrą ūkį, o S. Ž. būtų pripažinęs N. K. savo dukra ir prisidėjęs prie jos išlaikymo. Taip pat negrįsti pareiškėjos teiginiai, kad S. Ž. neva rengėsi vesti pareiškėjos motiną A. G., kai gims vaikas. Nuo pareiškėjos gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki S. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) praėjo pusantrų metų, manytina, jog šis laiko tarpas buvo pakankamas santuokai sudaryti, tačiau santuoka sudaryta nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą kad S. Ž. neketino tuoktis su A. G. ir pareiškėjos N. K. savo dukra nepripažino. Suinteresuotas asmuo J. Ž. nepamena, kad būtų lankęs A. G. ar jos dukterį., jis pareiškėjos nepažinojo, nebuvo jos matęs ir brolio S. Ž. dukra jos nelaikė. Pareiškėjos motina A. G. dėl tėvystės nustatymo niekuomet nesikreipė. Pareiškėja N. K. J. Ž. nuomose pasirodė tik 2008 m. rudenį ir prisistatė brolio S. Ž. dukra, klausinėjo apie J. Ž. paveldėtą žemę. Vėliau bylos nagrinėjimo metu atvyko pas jį į ligoninę ir diktofonu įrašinėjo jų pokalbį. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priimtame sprendime pasisakė dėl šio susitikimo metu pareiškėjos padaryto pokalbio įrašo: garso įrašas neleidžia teigti, esą J. Ž. pokalbio metu pripažino brolio tėvystę, be to garso įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu ir turėti įrodomąją galią, nes J. Ž. apie pokalbio įrašinėjimą nebuvo informuotas, o tokio pokalbio ištyrimas teisme leidžiamas tik asmens sutikimu. Pareiškėjos pateiktos foto nuotraukos taip pat neįrodo tėvystės fakto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja – apeliantė N. K. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. yra pareiškėjos tėvas. Byloje nustatyta, kad N. K. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), spėjamas pareiškėjos tėvas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), pareiškėjos motina A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Pareiškėjos N. K. (buvusi pavardė G.) gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas, nurodytas tik vardas „S.“ (b.l. 14). Vadovaujantis CPK 391 str. 1 d., jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą, taikydamas CPK nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Taigi šiuo atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso (toliau – CK), kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.146–3.148 str. nuostatos. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1968 m. spalio 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. Įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56). Šiuo atveju pareiškėja N. K. gimė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos minėto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. 1969 m. gruodžio 2 d. įsako “Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos” 10 straipsnis numatė, kad mirus vaiko, gimusio iki 1968 m. spalio 1 d., tėvui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save jo tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatomas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001). Taigi tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: pirma, asmuo išlaikė vaiką; antra, pripažino save vaiko tėvu. Būtent šie du įrodomieji faktai turi būti ir jie sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamojoje byloje.
Nustatant vaiko išlaikymo faktą, būtina nustatyti spėjamo tėvo teikiamos paramos kartotinumą ir paskirtį. Liudytojos K. ir J. S. (b.l. 40-43) parodymai, kad S. Ž. davė pareiškėjos motinai A. G. daiktų, rūbų, duodavo pinigų, nepatvirtina įrodomojo fakto, kad S. Ž. teikė išlaikymą pareiškėjai, kaip savo vaikui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturint duomenų, dėl kokios priežasties šie daiktai buvo duodami, taip pat kaip dažnai buvo teikiama parama, šios aplinkybės nelaikytinos patikimu S. Ž. tėvystės įrodymu. Kiti byloje pirmos instancijos teismo apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad S. Ž. būtų pastoviai teikęs paramą pareiškėjos motinai A. G., turėdamas tikslą išlaikyti savo tariamą dukrą N. K..
Nors pareiškėja N. K. nurodė, kad visi žinojo, jog ji yra S. Ž. dukra, tačiau nepateikė įrodymų, kad S. Ž. save laikė pareiškėjos tėvu. Liudytojos V. K. ir J. S. nurodė, kad S. Ž. žadėjo vesti pareiškėjos motiną A. G., tačiau teismas neturi duomenų, kad S. Ž. ketino vesti ją būtent dėl tariamos dukros N. K. gimimo. Vertinant šiuos liudytojų parodymus, būtina atsižvelgti, kad nei iki N. K. gimimo ((duomenys neskelbtini)), nei vėliau po jos gimimo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) S. Ž. pareiškėjos motinos nevedė, taip pat nėra duomenų, kad jis ruošėsi realizuoti ketinimus vesti (buvo ruoštasi vestuvėms, kviesti svečiai, paduoti atitinkamoms institucijoms dokumentai ir pan.). N. K. (ankstesnė pavardė G.) gimimo liudijime nurodytas tėvo vardas „S.“, o ne S.. Byloje pateiktos S. Ž. nuotraukos (b.l. 18, 95-96) taip pat neįrodo fakto, kad jis laikė save pareiškėjos tėvu: jose S. Ž. nėra nusifotografavęs nei su pareiškėjos motina, nei su tariama dukra - pareiškėja. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos motina šias nuotraukas išsaugojo, neturi byloje jokios reikšmės, nes šiuo atveju įrodinėjimo dalyką sudaro ne pareiškėjos motinos A. G. subjektyvus santykis su S. Ž. ir prisiminimais apie jį, o mirusiojo S. Ž. santykis su tariama dukra pareiškėja N. K., t.y. laikymas savęs jos tėvu. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs liudytojų nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad A. G. ir S. Ž. galimai bendravo ir turėjo intymių santykių, bet byloje nėra duomenų, kad jie pareiškėjos pradėjimo laiku ir vėliau vedė bendrą ūkį, nuolat, o ne epizodiškai, kartu negyveno, kad S. Ž. būtų kartu auginęs tariamą dukrą, dalyvavęs jos auklėjime ar atlikęs kitus veiksmus, kurie teismui sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad jis save laikė N. K. tėvu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje neturi reikšmės ta aplinkybė, kad S. Ž. brolis J. Ž. atsisakė duoti kraujo DNR ekspertizei, nes tėvystė nustatoma ne J. Ž., o mirusio S. Ž. atžvilgiu. Artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis, todėl toks atsisakymas negali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2004-12-21 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-7-607/2004).
Apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d. nuostatas. CPK 179 str. nurodyta, kad jei pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali siūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taip pat įstatyme numatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva. Šiuo atveju šalys, vykdydamos CPK 178 str. nurodytą įrodinėjimo pareigą, buvo aktyvios ir teikė teismui įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Todėl nors ypatingos teisenos bylose teismas, rinkdamas įrodymus, privalo veikti aktyviai ex officio, šiuo atveju šalys pačios pateikė visus būtinus turimus įrodymus savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, ir teismui rinkti papildomų įrodymų savo iniciatyva nereikėjo. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė apeliantė, teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Teismas vertino šalių byloje pateiktus įrodymus: liudytojų V. K., J. S., R. B., R. C., G. K., P. T., E. P., P. P., Z. S., A. J., M. R., K. S., R. M. parodymus, teismui pateiktus dokumentus, garso įrašą, foto nuotraukas. Teismas taip pat apklausė suinteresuotą asmenį J. Ž. jo buvimo vietoje, t.y. ligoninėje. Teisėjų kolegija, kartu atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė nurodė, jog teismas nekonkretizavo ir nedetalizavo liudytojų parodymų, tuo pažeisdamas CPK 443 str. 8 d., tačiau iš esmės savo argumentais nesutinka su pačiu įrodymų vertinimu, o ne jų nepakankamumu. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., įvertino visus byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl apeliantės – pareiškėjos argumentai atmestini.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,05 Lt (keturis litus 5 centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.