- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- 2YT-5772-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00990-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., G. S., L. S., V. S., R. Ž., VĮ ,,Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. S., G. S., L. S., V. S., R. Ž., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėja J. P. (toliau - pareiškėja) prašymu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji J. P. priėmė palikimą po savo motinos R. S., mirusios (duomenys neskelbtini). mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Prašyme pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos motina R. S., kuri asmeninės nuosavybės teise turėjo ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis šio nekilnojamojo turto priklauso suinteresuotam asmeniui (pareiškėjos broliui) D. S., kurią jis paveldėjo po jų tėvo mirties. Kadangi pareiškėja yra R. S. dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti jos motinai priklausantį turtą. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą pareiškėja per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja to nepadarė, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog to nežinojo. Pareiškėja liko gyventi motinai priklausančiame name, jame kuriame gyvena iki šiol, todėl buvo įsitikinusi, jog motinai priklausanti turto dalis savaime tampa pareiškėjos nuosavybe, o tai patvirtinančius dokumentus pareiškėja gali susitvarkyti bet kada. Be to, nepraėjus 3 mėnesiams nuo motinos mirties buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ir tvarkytis paveldėjimo dokumentų tiesiog nebuvo galimybės. Prieš kurį laiką pareiškėja gavo pranešimą dėl elektros tiekėjo pasirinkimo, o kai jį pasirinko paaiškėjo, kad ji negali pasirašyti jokios sutarties, nes nėra aukščiau paminėto nekilnojamojo turto savininkė ir pirmiausiai turi susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus. Tuomet pareiškėja kreipėsi į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo jos mirties, tai notaras iš pareiškėjos jokių dokumentų dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Šiuo metu, norėdama susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėja turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties ji liko gyventi motinai priklausančiame name ir jame gyvena iki šiol jame yra deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Po motinos mirties pareiškėjai atiteko jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, rūbai ir pan., šiuo metu pareiškėja kartu su broliu L. S. prižiūri ir išlaiko šį namą, moka už jį visus komunalinius mokesčius, prižiūri jo aplinką, naudojasi prie namo esančiu žemės sklypu ir ūkio pastatais, juos pilnai valdo ir jais disponuoja. Tokiu būdu pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos R. S. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti. (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 19-20).
Suinteresuotas asmuo R. Ž. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad sesuo J. P. paveldėtų R. S. turto dalį. (b. l. 23).
Suinteresuotas asmuo L. S. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad sesuo J. P. paveldėtų R. S. turto dalį (b. l. 24).
Suinteresuotas asmuo G. S. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad sesuo J. P. paveldėtų R. S. turto dalį (b. l. 25).
Suinteresuotas asmuo D. S. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad sesuo J. P. paveldėtų R. S. turto dalį (b. l. 30).
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėja J. P. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei papildomai paaiškino, kad motina mirė (duomenys neskelbtini)., gyveno (duomenys neskelbtini) Pareiškėja gyvena ten pat, maždaug jau 10 metų. Ir po mamos mirties liko gyventi. Namas mamai priklausė ne visas, o tik ½ dalis, o kita pusė priklauso D. S.. Tėčio dalis buvo atidalinta, kuria naudojasi L. S.. Motiną laidojo visi bendrai. Pareiškėja liko gyventi, moka mokesčius. Žemė priklauso D. S., motinai žemė nepriklausė. Asmeniniai daiktai atiteko pareiškėjai. Su broliu gyvena pareiškėja kartu, jis palikimo atsako. Pareiškėjos deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys pareiškėjai yra broliai ir seserys. Jie į palikimą nepretenduoja (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 29 sek.- 15 min. 50 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškėja yra jo sesuo. Mama mirė prieš metus. Ji prieš mirtį gyveno (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyveno sesuo, brolis L.. Visi kiti atskirai. Po jos mirties liko gyventi sesuo J. ir brolis L.. Visi motinos daiktai liko vietoje, žemės mama neturėjo. Po tėvo mirties žemė teismo sprendimu atiteko broliui, kadangi jis viską tvarkėsi. Tėvo dalis priklauso broliui. P. V. į palikimą nepretenduoja. (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 00 sek.- 17 min. 58 sek.).
Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo, o R. S. – mama, kuri mirė 2020 m. sausio 5 d. Tuo metu gyveno P. kaime. Su mama kartu gyveno sesuo ir brolis L.. D. gyvena atskirai. Po mirties liko gyventi taip pat sesuo J. ir brolis L.. Visi mirusiosios daiktai liko ten pat. Suinteresuotas asmuo į palikimą nepretenduoja. Pusė namo priklauso D., tik jis tame name negyvena. Kaip namo bendrasavininkas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad sesuo priėmė palikimą.. (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 05 sek.- 20 min. 35 sek.).
Suinteresuotas asmuo G. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra sesuo, o R. S. mama. Mama mirė 2020-01-05, gyveno (duomenys neskelbtini) . Su ja kartu gyveno sesuo J. ir brolis L.. L.gyveno visą gyvenimą , o sesuo apie 10 metų. O po mamos mirties liko gyventi sesuo ir brolis L.. P. G. į palikimą nepretenduoja ir sutinka, kad būtų nustatytas faktas, kad sesuo palikimą priėmė faktinio valdymo būdu (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 50 sek.- 22 min. 50 sek.).
Suinteresuotas asmuo L. S. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo, o mirusioji R. S. motina, kuri mirė 2020 metais. Pareiškėja prieš tai ten gyveno virš 10 metų, o jis ten nuo mažų dienų gyvena, į palikimą nepretenduoja ir sutinka , kad paveldėtų sesuo. Po motinos mirties liko gyventi jis ir sesuo. Fiziškai namas nėra padalintas ir naudojamasi visu namu. Sutinka, kad būtų nustatytas faktas, kad sesuo palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 00 sek. – 25 min. 50 sek.).
Liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėja yra draugai. Pareiškėja gyvena P. kaime, (duomenys neskelbtini) .. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). B. L. pas jį dirba. Pareiškėja gyvena jau daug metų kaip mama dar buvo gyva. Pas pareiškėją atvažiuodavo ir žino, kad ji ten gyveno. Kiek atsimena pareiškėja ten gyveno nuolat. Po S. mirties ji ten irgi gyvena. Kiek jam žinoma pareiškėja ir L. naudojosi visu namu. (2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 10 sek. - 29 min. 05 sek.)
Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 4). Gimimo liudijimu nustatyta, kad R. S. buvo J. S. motina (b. l. 4). Santuokos liudijimu nustatyta, kad J. S. po santuokos sudarymo tapo J. P.. (b. l. 5). Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad R. S. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2015 m. adresu (duomenys neskelbtini).(b. l. 8). Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad J. P. deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1991 m. adresu (duomenys neskelbtini).(b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi pastatų ir ½ dalimi kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklauso R. S.. Notaro išduotu 2021 m. rugpjūčio 26 d. liudijimu, nustatyta, kad po R. S. mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (b. l. 12).
Po savo motinos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiosios R. S. duktė pareiškėja turėjo teisę paveldėti jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji gyvena jos motinai priklausančioje namo dalyje ir ten yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Po motinos mirties pareiškėjai atiteko jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, rūbai ir pan., šiuo metu pareiškėja kartu su broliu L. S. prižiūri ir išlaiko šį namą, moka už jį visus komunalinius mokesčius, prižiūri jo aplinką, naudojasi prie namo esančiu žemės sklypu ir ūkio pastatais, juos pilnai valdo ir jais disponuoja. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėja po savo motinos mirties jame gyveno toliau, priėmė visus savo motinos daiktus, t. y. priėmė mirusios motinos palikimą faktinio valdymo būdu. Iš notaro liudijimo nustatyta, kad dėl mirusiosios R. S. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 12).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojo paaiškinimus konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog pareiškėja po savo motinos R. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei priteistinos, nes jos neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23, priimta 2020-01-23 Nr. 1R-19/1K-2, paskelbta TAR 2020-01-22 Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.