Alytaus apylinkės teismo įsakymas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-36562-16, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. B., 2016 m. rugpjūčio 1 d. apie 21 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su mažamete seserimi V. B., gim. (duomenys neskelbtini) metu, panaudodamas fizinį smurtą, du kartus kumščiu sudavė mažametei V. B. į nugaros sritį, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nugaroje. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo R. B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. apklausos protokolo (b. l. 57-58) matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Paaiškino, kad 2016-08-01 apie 21 val. buvo neblaivus, tarp jo ir mamos A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme įvyko žodinis konfliktas dėl motorolerio. Kai nusistūmė motorolerį iki kito kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pasivijo sesuo V., bandė atimti motorolerį. Dėl to supyko ir du kartus kumščiu sudavė jai į nugarą. Suduotų smūgių niekas nematė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Nuo jų bėgo, tačiau buvo sulaikytas.

Iš liudytojos A. P. apklausos protokolų (b.l. 14, 16) matyti, kad R. B. yra sūnus, o V. B. dukra. 2016-08-01 apie 21 val. įvyko konfliktas tarp jos ir neblaivaus sūnaus R.. Bijodama, kad R. gali sulaužyti motorolerį liepė jį padėti ir prie jo nelysti, tačiau R. neklausė ir toliau svirduliuodamas stūmė motorolerį. Tada šalia buvusi dukra V. pasakiusi, kad paims iš brolio motorolerį, jį nusivijo. Pati liko stovėti prie namų. Netrukus pamatė grįžtančią V., kuri pasakė, kad R. ją mušė. V. sakė, kad jis kumščiu sudavė jai du smūgius į nugarą, kai norėjo paimti iš R. motorolerį Šiuo metu R. visų atsiprašė, jam atleido, jam pretenzijų neturi, tarp jų su R. santykiai yra geri.

Iš nukentėjusiosios V. B. apklausos protokolo (b.l. 21-22), matyti, kad R. B. yra jos brolis. Šiuo metu su broliu yra susitaikę, jis jos atsiprašė ir ant jo nebepyksta, jam atleido. Ant R. buvo supykusi dėl to, kad 2016-08-01 apie 21 val. namuose kilo konfliktas tarp mamos ir R., dėl to, kad jis paėmė kito brolio motorolerį ir mama bijodama, kad jis gali jį sulaužyti, liepė jį padėti ir prie jo nelysti, bet R. jos neklausė ir toliau svirduliuodamas gatve stūmėsi motorolerį. Tai pamačiusi mamai pasakė, kad motorolerį iš R. paims ir nusivijo. Pasivijusi jį iki sekančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, kur R. nusistūmė motorolerį, jam pasakė atiduoti motorolerį. R. buvo neblaivus. Tai išgirdęs, jis supyko ir kumščiu du kartus trenkė į nugaros sritį. Po suduotų smūgių paliko R. su motoroleriu tame kieme, o pati grįžo namo ir apie tai papasakojo mamai. Kai R. sudavė smūgius nieko aplinkui nebuvo ir niekas to nematė.

Iš liudytojo R. T. apklausos protokolo (b.l. 25-26) matyti, kad 2016-08-01 apie 21.09 val. atvykus į įvykio vietą, konfliktuojančių asmenų kieme nebuvo. Užėję į A. P. namus, rado ją pačią su vaikais. A. P. paaiškino, kad dar kartą įvyko konfliktas tarp jos pilnamečio sūnaus R. B. ir jos, dėl motorolerio, dėl to, kad ji neleido jo imti. Dėl to paties konflikto policiją buvo ji išsikvietus tą patį vakarą apie 19 val. Tada R. B. buvo nustatytas 2.36 promilių girtumas, tačiau pareiškimas nebuvo gautas. Antras iškvietimas buvo 21.09 val., tuo metu kalbant su A. P. ji užsiminė, kad R. B. sudavė sesei V. B., bet susimėtė ir paklausus ar R. B. ką nors mušė, ji atsakė, kad ne.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8-11), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kiemas prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini);

asmens blaivumo testas (b. l. 29), iš kurio matyti, kad R. B. 2016 m. rugpjūčio 1 d., 19.49 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G764/2016(06) (b. l. 33-34), iš kurios matyti, kad V. B. padaryta odos nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis savo sesei V. B. buitinio konflikto metu du kartus sudavė kumščiu į nugarą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 61-63, 65-66).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – seserį. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nesimoko, nedirba, psichiatrinio gydymo ir priklausomybė ligų gydymo įskaitose neįrašytas. R. B. sutinka su prokuroro pasiūlyta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., kuri, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 136, 139 straipsniais iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Išaiškinti R. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.