- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-2111-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18057-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. R. dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ir jį patikslinusi prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išsivežti savavališkai pastatytą tvorą ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovė pateikė dubliką, o atsakovas tripliką, kuriuose palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 2 d., metu nustačius, jog ieškovės atstovo įgaliojimai 2021 m. vasario 18 d. pasibaigė, teismo posėdis buvo atidėtas 2021 m. birželio 10 d., ieškovės atstovui nustatytas 20 dienų terminas pateikti duomenis, kad advokatas yra įgaliotas vesti bylą ieškovės vardu. Per nustatytą terminą nei ieškovė, nei jos atstovas teismo įpareigojimo neįvykdė – duomenų apie tai, kad ieškovės atstovo įgaliojimai atstovauti ją byloje yra nepasibaigę ar jie yra atnaujinti, teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad duomenų apie tai, ar jo įgaliojimai atnaujinti atstovauti ieškovę byloje, neturi, nes nesidomėjo, tačiau ieškovė informuota apie įgaliojimų pasibaigimą, todėl prašė suteikti papildomą terminą duomenims pateikti ir teismo posėdį atidėti.
4. Teismas pažymėjo, kad advokatas A. D. teigė, jog teismas turi įvertinti aplinkybę, kad ieškovė serga depresija, dėl ko duomenų pateikimas į bylą yra galimai apsunkintas ir pati ieškovė teismo posėdyje dalyvauti negali, tačiau šiai savo aplinkybei pagrįsti advokatas neteikė jokių įrodymų. 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu priešingos šalies atstovė išreiškė poziciją, kad, nors advokatas prašo bylos nagrinėjimą, be kita ko, atidėti ir dėl ieškovės ligos, tačiau duomenų apie jos būklę teismui nepateikė. Advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokius duomenys į bylą pateiks, tačiau iki teismo posėdžio įrodymų apie ieškovės ligą nepateikė.
5. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis advokatui nustato pareigą ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, pabaigos pranešti pareiškėjui, nagrinėjamu atveju ieškovei, kad šis turi pateikti tarnybai deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbą. Kai antrinė teisinė pagalba teikiama ir toliau, advokatas turi šiuos pranešimus teikti kasmet ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų pabaigos. Advokatas A. D. nei per teismo nustatytą terminą, nei teismo posėdžio metu duomenų apie šios pareigos vykdymą teismui nepateikė.
6. Teismas nurodė, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, laikytina, jog ieškovės kreipimasis į teismą sąlygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias bylos nagrinėjimo metu. Remiantis išdėstytu, teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. 2021 m. birželio 18 d. ieškovė J. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
8.1. Ieškovė yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, įrodinėjant reikalavimą dėl savininko teisių gynimo yra reikalingos teisinės žinios, todėl jai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas A. D.. Ieškovei nebuvo žinoma, kad šio advokato paskyrimas galiojo iki 2021 m. vasario 18 d.
8.2. Ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, bylos nagrinėjimui buvo rengtasi paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas bylos nagrinėjimo metu patikrinęs advokato įgaliojimus ir nustatęs, kad šie įgaliojimai pasibaigė 2021 m. vasario 18 d., turėjo apie paskirtą naują teismo posėdžio datą informuoti ieškovę. Gavusi teismo pranešimą apie paskirtą teismo posėdžio datą bei advokato įgaliojimų pasibaigimą ieškovė būtų pasirūpinusi kitu atstovu ir tinkamai įgalioto advokato dalyvavimu teismo posėdyje.
8.3. Pranešimų apie 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. birželio 10 d. paskirtus teismo posėdžius ieškovė negavo, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto advokato įgaliojimų pasibaigimą ieškovei žinoma nebuvo. Jeigu ieškovei būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, ji būtų atvykusi į posėdį.
8.4. Ieškovės manymu, teismas byloje įrodymų iš esmės nevertino, todėl teismas turėjo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė elgėsi tinkamai ir nebuvo nustatyta, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžių datas.
Atsiliepimas
9. 2021 m. liepos 2 d. atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimu atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, palikti galioti 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Aplinkybė apie pasibaigusį atstovavimą paaiškėjo 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje ir pirmosios instancijos teismas suteikė papildomą terminą pateikti duomenis apie pratęstus atstovo įgaliojimus. Ieškovės procesinė pareiga yra rūpintis proceso eiga, todėl teisę pasinaudoti tinkamu atstovavimu byloje ieškovė galėjo įgyvendinti nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. birželio 10 d., tačiau šia teise nepasinaudojo.
10.2. Ieškovė, inicijavusi civilinę bylą, privalėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, rūpintis bei domėtis bylos eiga, pranešti apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis bei pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu. Deja, ieškovė nebendradarbiavimo su teismu, nevykdė teismo įpareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.
10.3. Ieškovė, gavusi sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turėjo visas galimybes su juo susipažinti ir sužinoti, kad tokio pobūdžio sprendimas galioja atitinkamą laikotarpį, todėl ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad ji nežinojo apie priimto sprendimo galiojimą tam tikrą laikotarpį, yra visiškai nepagrįstas. Tuo labiau, sprendimas apie teikiamą antrinę teisinę pagalbą yra siunčiamas ir pačiai ieškovei. Taigi, ji turėjo visas galimybes susipažinti su sprendimo turiniu, domėtis proceso eiga ir pasibaigus sprendimo galiojimui laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
10.4. Iš ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdyje matyti, kad ieškovė serga depresija, todėl vargu, ar pati ieškovė suvokia kokius veiksmus atlieka. Nėra aišku, ar civilinės bylos inicijavimas buvo atliktas ieškovės valia. Galimai ieškovės vardu veikia visiškai kiti asmenys, kadangi atsakovas prieš daugiau nei 10 metų su šeima gyvendamas Lietuvoje, kaimynystėje, praktiškai nematydavo ieškovės, nors ji gyveno gretimame name name. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovė atskirajame skunde net nesugebėjo nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nors kituose procesiniuose dokumentuose šie duomenys ieškovės buvo pateikti, įtarimus sukelia ir ieškovės parašo struktūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1165-1080/2021, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad pareiškimas ieškovės vardu buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savininko teisių gynimo. Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 2 d. vykusio posėdžio metu teismas nustatė, jog ieškovės atstovo įgaliojimai pasibaigė 2021 m. vasario 18 d. Teismas nustatė 20 dienų terminą pateikti duomenis, kad advokatas yra įgaliotas vesti bylą ieškovės vardu, taip pat atidėjo teismo posėdį iki 2021 m. birželio 10 d. Per nustatytą 20 dienų terminą duomenys teismui pateikti nebuvo. 2021 m. birželio 10 d. vykusio posėdžio metu ieškovės atstovas prašė suteikti papildomą terminą duomenims, patvirtinantiems tinkamą atstovavimą, pateikti ir atidėti teismo posėdį, ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
17. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
18. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (3 dalis). Jei teismas ieškinio priėmimo metu nustato, kad pareiškimas paduotas neįgalioto asmens, ieškinį atsisako priimti, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius šį trūkumą, pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Aptariamai aplinkybei paaiškėjus po bylos iškėlimo, teismas privalo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti ir tik to nepadarius ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-179/2010).
19. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008).
20. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepaisė šios įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs netinkamo atstovavimo faktą 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, ieškovei privalėjo siųsti teismo šaukimo į posėdį, kuris vyks 2021 m. birželio 10 d. Į šį posėdį ieškovė neatvyko, kaip teigė atskirajame skunde, nežinodama, kada vyksta posėdis, kadangi jei būtų buvusi tinkamai informuota, būtų pasirūpinusi tinkamu atstovavimu ir (ar) į posėdį atvykusi pati. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pirmosios instancijos byloje neužfiksuota, jog ieškovė būtų kviesta ar informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Be to, nėra duomenų, kad ieškovė būtų informuota apie teismo nustatytą 20 dienų terminą pateikti duomenis, kad advokatas yra įgaliotas vesti bylą ieškovės vardu.
21. Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą pasibaigus ieškovės atstovo advokato A. D. įgaliojimų terminui atstovauti ieškovę (2021 m. vasario 18 d.), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neturi atstovo, privalėjo teismo šaukimą ar kitus procesinius dokumentus siųsti ieškovei pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju teismas, nors ir konstatavo, kad atstovo įgaliojimai pasibaigę, visus procesinius dokumentus siuntė ne ieškovei, o įgaliojimų neturinčiam atstovui (2021 m. birželio 11 d. pranešimu tik advokatui A. D. buvo išsiųsta 2021 m. birželio 10 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu), t. y. asmeniui neturinčiam jokių teisių ir pareigų procese. Nurodyti aplinkybės ir argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie priimtus procesinius sprendimus bei paskirtą teismo posėdį.
22. Svarbu paminėti, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo aktyvi šalis, teikė ieškinį, dubliką, prašymus ir kitus procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimas vyko nuo 2020 m. birželio 22 d., t. y. ieškinys paliktas nenagrinėtas po metus trukusio bylos nagrinėjimo (2021 m. birželio 10 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, buvo pasyvi šalis ar procesą vilkino. Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į kasacinio teismo poziciją, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis (nenustatyta jo nesąžiningumo), tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.