Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00034-2021-Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 6.2; 21.9.10; 21.9.11 (S)

2021 m. balandžio 28 d.

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Leonidui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T., laikinai eidama (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, 2020 m. kovo 10 d. neužtikrino, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vidiniuose norminiuose teisės aktuose (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje, saugaus darbo atlikimo taisyklėse, technologinėje kortelėje) būtų numatyti technologinių operacijų aprašymai, saugaus darbo atlikimo metodai, darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai, dirbant prie transporto priemonės, pritaikytos mišrių atliekų surinkimui ir gabenimui. Savo neveikimu N. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismo posėdžio metu N. T. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir labai gailėjosi dėl to, kas nutiko. Nurodė, jog visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) padalinio vadove, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio buvo paskirta vadovauti šiai įmonėje. Kadangi vadovo pareigas ėjo gan trumpą laiką, vos kelis mėnesius, kai buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas, nespėjo per tokį trumpą laikotarpį susipažinti su visais teisės aktais, kas ir lėmė administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėjo, jog įmonei pradėjo vadovauti tuomet, kai iš pareigų netikėtai išėjo ankstesnis įmonės vadovas, o mechanikų bei energetikų, įmonėje taip pat nebuvo, todėl, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, vadovavimą teko perimti labai greitai, nespėjus susipažinti su norminiais teisės aktais. Įmonei turėjo vadovauti tik mėnesį ar du, tačiau nesant vadovo, jai šias pareigas teko eiti iki 2020 m. spalio 8 d., kol buvo paskirtas nuolatinis įmonės vadovas. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl žmogiškos klaidos, apsirikimo, vairuojančiam šiukšliavežį darbininkui netyčia paspaudus netinkamą funkcijų valdymo mygtuką, dėl ko kitas darbininkas susvirduliavęs nukrito ant žemės ir susižalojo. Nors darbininkas nebuvo pasirašęs saugos ir sveikatos instrukcijos supažindinimo žurnale, tačiau žodžiu jis buvo instruktuotas, o transporto priemone – šiukšliavežiu, kuriuo dirbant nutiko nelaimingas atsitikimas, jis dirbo apie trejus metus. Paaiškino, kad suvokia, jog vadovas atsakingas už kilusias pasekmes, tačiau ji paskirta buvo laikinai vadovauti įmonei, o vadovavimo laikotarpis, per kurį nutiko nelaimingas atsitikimas, pernelyg trumpas.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama N. T., būdama laikinai atsakingu įmonėje asmeniu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vidiniuose norminiuose teisės aktuose (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje, saugaus darbo atlikimo taisyklėse, technologinėje kortelėje) būtų numatyti technologinių operacijų aprašymai, saugaus darbo atlikimo metodai, darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai dirbant prie transporto priemonės, kuri pritaikyta mišrių atliekų surinkimui ir gabenimui. Įmonės darbuotojai nebuvo supažindinti su darbuotojų saugos darbe instruktavimo tvarkos taisyklėmis bei nebuvo minėto šiukšliavežio, kurį naudojant įvyko nelaimingas atsitikimas, techninių parametrų; transporto priemonė įsigyta naudota (ne nauja), todėl šios transporto priemonės techninių parametrų, kurie turi būti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad vadovauti N. T. buvo paskirta laikinai, gal ir negalėjo fiziškai susipažinti su visais reikalingais norminiais teisės aktais, todėl prašo skiriant nuobaudą įvertinti visas šias aplinkybes.

Be pačios N. T. prisipažinimo surašant administracinio nusižengimo protokolą ir teismo posėdžio metu, jos kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-292-2021, bei 2020 m. lapkričio 10 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10194-20, kurioje ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 d. (dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo), nutrauktas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš 2020 m. lapkričio 10 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10194-20, matyti, kad V. S., dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, darbo metu, 2020 m. kovo 2 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemone – šiukšliavežiu „Scanija“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), renkant mišrias atliekas, nukrito prie šiukšliavežio galinės dalies ir sutrenkė galvą; nukentėjusiajam V. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikimas, nelaimingo atsitikimo darbe metu jis buvo blaivus.

ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. ANK 96 straipsnyje išdėstyta blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus, nagrinėjamu atveju – darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 19 straipsnyje reglamentuota darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priemonės, kurių imasi darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 93 straipsnio 3 dalyje, sudėtis – darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Nustatyta, jog N. T., laikinai eidama (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, 2020 m. kovo 10 d. neužtikrino, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vidiniuose norminiuose teisės aktuose (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje, saugaus darbo atlikimo taisyklėse, technologinėje kortelėje) būtų numatyti technologinių operacijų aprašymai, saugaus darbo atlikimo metodai, darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai, dirbant prie transporto priemonės, kuri pritaikyta mišrių atliekų surinkimui ir gabenimui ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimu. N. T. administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirta bauda sumokėta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 96 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda skiriama juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda, nuo 1000 Eur iki 2000 Eur. Taigi, įstatyme įtvirtinta gana griežta atsakomybė už tokio administracinio nusižengimo įvykdymą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad N. T. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, kritiškai įvertino savo elgesį. Nusižengimą ji padarė ne piktybiškai, o dėl neapdairumo. Teismas, vertindamas administracinės bylos duomenis, nustatytas aplinkybes, nusižengimo pobūdį, taip pat N. T. vadovavimo įmonei laikotarpį bei aplinkybes, kurioms esant jį buvo paskirta į įmonės vadovės pareigas, atsižvelgęs į nustatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. T. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 96 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur baudą. Šiuo atveju, teismo nuomone, tai proporcingas teisinis įvertinimas už neteisėtą neveikimą. Taikyti dar švelnesnę atsakomybę nėra pagrindo, įvertinus, kad N. T., kaip rodo Administracinių nusižengimų registro duomenys, 5 metų laikotarpyje buvo traukta administracinėn atsakomybėn ir už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti N. T. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21130972108. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.