Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės pateikto reikalavimo pareikšti, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, apeliantas (skolininkas) A. T. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą prieštaravimais dėl teismo įsakymo pateikti, arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui negrinėti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo įsakymas įteiktas apelianto senelei. Tvirtinama, kad skolininkas buvo išvykęs iš Lietuvos ir tai deklaravo, kreipėsi dėl tai patvirtinančių duomenų suteikimo į LR Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM. Apelianto vertinimu, Gyventojų registro tarnybos duomenys, kuriais rėmėsi teismas, yra neišsamūs.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (skolininko) A. T. atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad procesiniai dokumentai 2012-03-24 įteikti fiziniam asmeniui, kuris pasirašė, kaip apelianto mama (8 b. l.). Vien tai, kad apeliantas skunde teigia, kad jo motina yra išvykusi iš Lietuvos, nepateigdamas tai patvirtinančių įrodymų, nesuponuoja išvados, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti pažeidžiant procesinės teisės normas. Be to, teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei teismo siųstus procesinius dokumentus priimtų apelianto senelė, toks įteikimas nepažeistų apelianto teisių. Pagal CK 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Pats apeliantas pateikė Šiaulių apygardos teismui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012-10-05 pažymą (21 b. l.), ir joje nurodyta, jog apelianto senelė gyvena apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Byloje nėra duomenų, kad apelianto motina ar senelė turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Pagal LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Nors apeliantas teigė, kad buvo deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl duomenų suteikimo, apeliantas nepateikė Šiaulių apygardos teismui Tarnybos atsakymų į apelianto paklausimus, todėl minėti apelianto skundo teiginiai laikytini deklaratyviais.

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. kovo 13 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti išlaikymą apelianto sūnui. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, konstatuoja, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.