Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u statė:

I.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas M. B. surašė 2009 m. rugsėjo 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas M. B. individualios įmonės savininku ir atsakingu už darbo įstatymų reikalavimų vykdymą įmonėje, leido A. F. dirbti Smiltynės vienkiemio sodybos kavinėje, esančioje Panevėžio rajone, Panevėžio seniūnijoje, Smiltynės viensėdyje, nesudarius rašytinės darbo sutarties, t. y. dirbti nelegalų darbą. Tuo M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 105 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu M. B. administracinę bylą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Teismas atsižvelgė į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir paaiškino, jog įvyko nesusipratimas, su A. F. susitarė, kad Smiltynės vienkiemio sodyboje jis pradės dirbti nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., sutarė dėl darbo sąlygų ir 800 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, nuo tada jis ir pradėjo dirbti, t. y. nurodė, jog patikrinimo diena buvo pirmoji A. F. darbo diena. Paaiškino, kad A. F. anksčiau pas jį nedirbo, jis pats įforminimų, pranešimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui netvarkė, tai atliko buhalterė. Darbo sutarties pareigūnams jis nepateikė, nes tą dieną ją buvo išvežęs D. K., tą teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas D. K.. Taip pat nurodė, jog prieš viską aprodant A. F., su juo buvo sudaryta darbo sutartis, darbo pažymėjimo neišdavė, nes nežinojo, ar esant nepalankiai ekonominei situacijai, įmonė toliau dirbs, ar ne. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. versija apie tai, kad A. F. anksčiau pas jį įmonėje nedirbo, o pradėjo dirbti tik nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., nėra paneigta byloje surinktų ir teismo posėdžių metu įvertintų įrodymų visuma. Nors liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. F., jo nuomone, darbą atliko gerai ir jam susidarė įspūdis, kad jis pas M. B. dirbo ne pirmą dieną, teismas tai vertino kaip spėliones, kuriomis remtis teismas negali. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog A. F. Smiltynės vienkiemio sodybos kavinėje pradėjo dirbti tik nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., t. y. tuo metu buvo jo pirmoji darbo diena. Pirmą darbo dieną su A. F. buvo sudaryta darbo sutartis. Tą pačią dieną apie naujai priimtą darbuotoją buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Todėl teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog A. F. kavinėje dirbo nelegaliai. Nors byloje surinkti įrodymai: rašytinė bylos medžiaga, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. M., Š. T., D. K. parodymai, Institucijos atstovės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. paaiškinimai, patvirtina, kad A. F. nebuvo išduotas darbo pažymėjimas ir nebuvo užpildytas darbo sutarčių registracijos žurnalas, teismas vertino, kad šios aplinkybės nesudaro nelegalaus darbo požymių, apimančių pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas administracinę bylą M. B. atžvilgiu nutraukė.

II.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. B. leido dirbti A. F., nepasirašius darbo sutarties, neišdavus darbo pažymėjimo, sutarties neįregistravus darbo sutarčių žurnale. Iš patikrinimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nustatyta, kad M. B. savo individualioje įmonėje neturėjo darbo sutarčių žurnalo, kaip paaiškino įmonės savininkas - sutarčių žurnalo nevedė, nes nespėjo, o samdyti žmogų neturėjo pajamų. Bylos nagrinėjimu teisme metu M. B. individualios įmonės administratorius A. F. nebuvo apklaustas. Neužtikrinus A. F. dalyvavimo teismo posėdyje, įrodymai nebuvo įvertinti visapusiškai. Mano, kad viešosios teisės šakose taikomas principas, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, yra taikomas tuo atveju, kai konstatuojama, jog buvo imamasi visų priimtinų priemonių tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į A. F. ir individualios įmonės savininko M. B. parodymų prieštaravimus, nesiėmė visų priemonių A. F. iškviesti į teismo posėdį. Mano, kad teismas, nenustatęs pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, privalėjo įvertinti surinktus įrodymus ir pažeidimą perkvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Iš bylos medžiagoje esančių operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 6-8) ir administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5) nustatyta, kad Institucijos pareigūnai 2009 m. rugpjūčio 17 d. atlikę operatyvų patikrinimą M. B. individualiai įmonei priklausančioje kavinėje aptiko dirbantį A. F.. A. F. 2009 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įmonėje dirba nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., darbo sutartis yra pas įmonės savininką M. B. (b. l. 6). M. B. 2009 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad naujas darbuotojas A. F. įdarbintas įmonėje nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., darbo sutartis yra pas buhalterę (b. l. 7). Analogiškas aplinkybes M. B. nurodė ir teismo posėdžio metu (b. l. 29). Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. M. B. prašymu nuvežė įdarbinimo dokumentus buhalteriai. UAB „Verslo kodas“ buhalterė S. G., kuri tvarko ir M. B. individualios įmonės buhalteriją, rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 11 val., paskambino M. B. ir pranešė, kad nuo šios dienos pradeda dirbti A. F. (b. l. 10). Tą pačią dieną buhalterė informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl A. F. įdarbinimo M. B. individualioje įmonėje (b. l. 10 – 12). Pažymėtina ir tai, kad Institucijos atstovė J. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo metu po kurio laiko buvo pateiktas vienas darbo sutarties egzempliorius (b. l. 29). Nors liudytojas Institucijos pareigūnas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. F., jo nuomone, darbą atliko gerai ir jam susidarė įspūdis, kad jis pas M. B. dirbo ne pirmą dieną, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tai vertino kaip spėliones, kuriomis remtis teismas negali. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad A. F. įmonėje pradėjo dirbti tik nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmą darbo dieną su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie naujai priimtą darbuotoją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad minėtas asmuo dirbo nelegalų darbą.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotose 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.), nurodyta, kad „beveik visais atvejais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 41³ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo, nelegalaus darbo požymiai yra pagrindžiami darbo įstatymų pažeidimais, kurie galėtų būti vertinami kaip savarankiškas ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Dėl to apylinkių teismai, nenustatę nelegalaus darbo įvykio ir sudėties, vadovaudamiesi ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, turėtų įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra kito - darbo įstatymų - pažeidimo požymių ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, šio asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“.

Pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai (rašytinė bylos medžiaga, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. M., Š. T., D. K. parodymai, Institucijos atstovės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. paaiškinimai) patvirtina, kad A. F. nebuvo išduotas darbo pažymėjimas ir nebuvo užpildytas darbo sutarčių registracijos žurnalas, tačiau padarė išvadą, jog šios aplinkybės nesudaro nelegalaus darbo požymių, apimančių pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau taip pat pažymi, kad šios nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą praktikos apibendrinimą tokios kategorijos bylose, į tai, kad šios aplinkybės (įmonėje nebuvo vedamas darbo sutarčių registracijos žurnalas; prieš pradedant dirbti A. F. nebuvo išduotas darbuotojo pažymėjimas) yra nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, į tai, kad Institucijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio prašė pažeidimą perkvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnį, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes šiuo aspektu bei spręsti, ar nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų perkvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai to nepadarė.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimą panaikinant ir perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.