- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-474-361/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-03-07 M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu, veikdamas kaip (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą suderinti apie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. Savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir 2013-09-09 planavimo sąlygų sąvade Nr. AR10-36 nurodytoms planavimo sąlygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 189¹⁶ straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014-03-07 nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo M. M. terminą iki 2014 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-02 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo M. M. pagal ATPK 189¹⁶ straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-02 nutarimą. Nurodo, kad jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinius, nes derinimas buvo pakartotinis, o prieš tai detalųjį planą derino kitas valstybės tarnautojas, t. y. derinami tik tie sprendiniai, dėl kurių prieš tai buvo pateiktos pastabos. Teisės aktai neleidžia kaskart derinant teritorijų planavimo dokumentą nurodyti vis naujas nederinimo priežastis, kurios nebuvo nurodytos anksčiau. Kitoks aiškinimas prieštarautų ne tik specialiųjų teisės aktų, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, bet ir administracinės naštos mažinimo bei gero administravimo bei teisinės valstybės principams. Pažymi, jog tikrino tik sprendinius, dėl kurių jau buvo pateiktos pastabos ir asmuo tik pagal nurodytas pastabas pasitaisė, todėl tikslingai tikrino tik šiuos sprendinius. Dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės nederinti detaliojo plano dėl naujų motyvų, ir toks reikalavimas būtų priešingas teisei. Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą, netinkamai atliko savo pareigas, nes administracinėn atsakomybėn turėjo traukti asmenį, prieš tai derinusį tuos detaliojo plano sprendinius, kurie galimai neatitinka Bendrojo plano, ir nenurodžius pareiškėjui juos pataisyti. Inspekcija surašė protokolą neįsigilinusi į aplinkybes t. y. detalieji planai jau ne kartą buvo svarstyti (duomenys neskelbtini) ir pateiktos pastabos nebuvo susijusios su bendrojo plano atitikimu. Ištaisius anksčiau nurodytas pastabas, kurias pateikė kitos institucijos ir kitas derintojas, naujų pastabų nebuvo galima pateikti. Dėl Inspekcijos 2013-11-12 neigiamos patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta teisminis ginčas (administracinė byla Nr. I- 562-609-2014). Klaipėdos apygardos administraciniam teismui panaikinus šį aktą, išnyks pagrindas skirti nuobaudą. Detaliojo plano sprendiniai, formuojant sklypus ir/ar nustatant jų naudojimo būdą detalizuoja planuojamos teritorijos sprendinius. Inspekcija kardinaliai pakeitė iki tol taikytą praktiką ir bendrąjį planą ėmė traktuoti ne kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir pačiame bendrajame plane – funkcinių prioritetų brėžinyje, o kaip detalųjį. Joks architektas šioje situacijoje negalėtų numatyti tokios Inspekcijos pozicijos pasikeitimo. Tai liudija aplinkybė, kad minėti detalieji planai yra pirmieji detalieji planai, dėl kurių pateikta neigiama patikrinimo išvada, o galima pateikti nemažai prieš tai Inspekcijos patikrintų su teigiama patikrinimo išvada detaliųjų planų.
Be to, nurodo, jog ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Mano, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad baudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, todėl byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. M. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjas prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-02 nutarimą nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, jog esant administracinio teisės pažeidimo sudėčiai, Inspekcija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Šiuo atveju Skyriaus 2013-11-22 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu buvo nustatyta, kad apie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007-04-05 savivaldybės tarybos sprendimu, sprendimams. Minėto patikrinimo akto pagrindu buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M., kadangi jis, būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu, veikdamas kaip (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą suderinti apie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jį pasirašė.
M. M. apeliaciniu skundu iš esmės pripažįsta, jog jo suderinto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007-04-05 savivaldybės tarybos sprendimu, sprendimams, tačiau mano, jog jo kaltę paneigia susiklosčiusi detaliųjų planų derinimo ir jų patvirtinimo tvarka, t. y. mano, jog jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinių, kadangi detaliojo plano derinimas buvo pakartotinis ir teisės aktai neleidžia kaskart derinant teritorijų planavimo dokumentą nurodyti vis naujas nederinimo priežastis. Tačiau nuostatos, draudžiančios nurodyti naujas nederinimo priežastis pateikus pakartotinai derinti teritorijų planavimo dokumentą, nėra jokiame teisės akte, t. y. nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, nei Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T2-41. Pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numatė, kad savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą. Šiuo atveju būtent M. M., o ne kitų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų, pritarimas neteisėtų detaliųjų planų sprendiniams sukėlė teisines pasekmes, t. y. buvo priimtas sprendimas suderinti minėtą detalųjį planą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog M. M., būdamas komisijos, derinančios detaliuosius planus, nariu ir ankstesniuose posėdžiuose galėjo reikšti pastabas dėl detaliojo plano, o pirmininkaudamas komisijos posėdžiui galėjo detaliojo plano ir nesuderinti.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minima Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracinė byla Nr. 1-562-609/2014, buvo nutraukta tarp šalių sudarius taikos sutartį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog taikos sutartimi, patvirtintoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-06-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-562-609/2014, pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo pakoreguoti rengiamą apie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Toks ginčo išsprendimo būdas reiškia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pati pripažino padarytus pažeidimus ir įsipareigojo keisti neteisėtus Detaliojo plano sprendimus.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog ši administracinė bylą turėtų būti nutraukta, suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2014-03-07 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, todėl šio nutarimo pagrindu, esant ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.