Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. sunkiai sužalojo šeimos narį t. y. 2017 m. vasario 28 d., apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam A. G. į pilvą, dėl to pastarajam buvo padaryti šie sužalojimai: pilvo sienos durtinė žaizda, gaubtinės storosios žarnos sužalojimas, tulžies pūslės sužalojimas ir jos pašalinimas, dėl to A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą. Taip I. R. sunkiai sutrikdė sveikatą savo sugyventiniui A. G..

Kaltinamoji I. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. G. gyvena kartu apie dvejus metus (duomenys neskelbtini), jos nuomojamame bute. 2017 m. vasario 27 d. jie abu nuvyko pas A. draugą, ten kartu su V. ir R. išgėrė, vėliau visi nuvažiavo į jos namus pratęsti išgertuves. Jokio konflikto nebuvo. Apie 1 val. jie nuėjo į virtuvę parūkyti, parūkęs V. išėjo, A. sėdėjo ant kėdės, o ji su R. pjaustė užkandą. Jos abi buvo neblaivios, pasiėmusios peilius kraipėsi, šoko su peiliais. A. buvo girtas, kėlėsi nuo kėdės ir netyčia užgriuvo ant jų, nes virtuvėje nedaug vietos. Kadangi A. griuvo ant jų su R. abiejų, todėl peilį galėjo jam įsmeigti ir R., ir ji, nes jos kartu stovėjo su peiliais viena šalia kitos. A. atsikėlęs nuėjo į kambarį. Jos grįžusios iš virtuvės į kambarį, pastebėjo, kad A. kraujuoja. Puolė ieškoti telefono ir kviesti pagalbą. A. nenorėjo važiuoti, bet ji prašė ir A. išvežė į ligoninę, o juos išvežė į policiją. Tuo metu ji nedirbo, ją išlaikė sesuo ir A. G..

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad kartu su I. R. gyvena apie dvejus metus. Tą dieną jis kartu su I. nuvažiavo pas V. B., ten R., I. ir V. išgėrė, o jis negalėjo gerti, nes vairavo automobilį. Todėl nusprendė visi nuvažiuoti pas juos į namus, kad ir jis galėtų išgerti. Jis su V. B. nuėjo į „Norfos“ parduotuvę ir nusipirko degtinės. Visi susėdo kambaryje, jis su V. atsisėdo ant sofos, merginos daugiausia šoko. Parūkyti jie eidavo į virtuvę, niekas nesipyko. Jis kartu su V. nuėjo į virtuvę parūkyti, paskui atėjo I. su R., atrodo, kad jos abi kartu atėjo, šoko ir pjaustė užkandą. Draugas nuėjo į tualetą. Nebuvo jokio ginčo, niekas nesipyko. Tuo metu, kai jis sėdėjo ant kėdės, jos buvo abi virtuvėje, bet ar turėjo kuri peilį, nematė. Kai jis stojosi nuo kėdės, pajuto saldų skausmą, buvo iki pusės nuogas, pamatė kraują ir žaizdą pilve, bet peilio nematė. Po to nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą. Draugas iš jo telefono paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą, nes I. telefonas buvo išsikrovęs. I. jį aprengė, jis jautėsi gerai, nenorėjo važiuoti į ligoninę, bet I. įkalbėjo. Dėl sužalojimo niekam pretenzijų nereiškia. Ligoninėje jam padarė operaciją. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad jam I. dūrė, taip nebuvo, kad I. atbėgo su peiliu ir dūrė. Tyrėja galėjo nurašyti parodymus nuo R. parodymų.

Liudytojas V. B. parodė, kad tą vakarą A. su I. atvažiavo pas jį į namus. Jis tada gyveno su A., kurią visi vadindavo R.. Jie išgėrė sidro, A. pakvietė važiuoti į svečius, nes taip pat norėjo išgerti. Visi važiavo pas A. į namus. Jis su A. apie 22 val. nuėjo į parduotuvę „Norfa“, nusipirko degtinės, sidro, grįžę į namus visi kartu gėrė. I. su A. šoko, bet nebuvo jokių šokių su peiliais. Merginos supjaustė maistą ir visi valgė kambaryje prie stalo. Jis su A. nuėjo parūkyti į virtuvę, merginos pasiliko kambaryje. Po kelių minučių į virtuvę atėjo A., tada jis nuėjo į tualetą. Išgirdo triukšmą, R. pradėjo šaukti, kad A. papjovė. Jis atėjęs į kambarį pamatė ant lovos gulintį A. su kraujuojančia pilve žaizda. Jis paėmęs A. telefoną skambino Pagalbos numeriu. I. juos išvarė į lauką, užsirakino duris, pasakė, kad A. nieko nėra, liepė jiems važiuoti namo. Jie išsikvietė policiją, nežinojo tikslaus adreso, todėl laukė policininkų ir greitosios pagalbos. Kai atvažiavo policija ir greitoji, I. nenorėjo įleisti, neatidarė durų, o jų daiktus išmetė pro langą. Jam R. pasakojo, kad A. sėdėjo virtuvėje, kai atėjusi I. liepė A. išeiti ir smeigė peiliu į pilvą.

Liudytoja A. G. parodė, kad tą dieną ji su V. B. atvažiavo į svečius pas A. su I., visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Nuėjo į virtuvę parūkyti, A. atsisėdo virtuvėje ant kėdės prie lango, ji atsistojo prie spintelės, virtuvė labai maža. V. B. nuėjo į tualetą. Jie su A. rūkydami kalbėjosi. Iš kambario atbėgo I. su peiliu, liepė A. išeiti ir dūrė A. į pilvą. Ji pradėjo šaukti V. B., kad greičiau ateitų, nes padurtas žmogus. I. su peiliu išbėgo, bet kur, ji nematė, kambaryje I. nebuvo. Kai V. B. išėjo iš tualeto, A. jau buvo atsigulęs. Pamatę, kad labai kraujuoja A. žaizda pilve, paskambino Pagalbos telefonu. Ji pirma kalbėjo, bet nežinojo adreso, tada V. B. iš jos paėmė telefoną ir jie išėjo į lauką pasitikti greitosios. Tuo momentu I. užsirakino duris, išmetė jų daiktus pro langą. Atvažiavus pagalbai, I. įsileido tik tada, kai pareigūnai pagrasino išlaužti duris.

2017-02-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant lovos padėta antklodė su panašiomis į kraują dėmėmis, ant sofos užtiesta paklodė su raudonomis dėmėmis. Virtuvėje ant sienos yra raudona dėmė, praustuvėje padėta lėkštė su raudonu skysčiu. Šalia stovinčioje spintelėje padėtas peilis su melsva rankena. Ant šaldytuvo durų matyti raudona dėmė (t. 1, b. l. 20–28).

2017-05-15 gautoje teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G113/2017(11) nurodyta, kad A. G. padaryti šie sužalojimai: pilvo sienos durtinė žaizda, gaubtinės storosios žarnos sužalojimas, tulžies pūslės sužalojimas ir jos pašalinimas. Sužalojimai padaryti duriančiu pjaunančiu įrankiu, juo galėjo būti peilis, suduodant peiliu į pilvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, yra vienodo senumo. A. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktą 6.6.9. Durtinis pjautinis pilvo sienelės sužalojimas su storosios gaubtinės žarnos ir tulžies pūslės vientisumo pažeidimu nėra būdingas sužalojimams, kurie gali atsirasti griūnant ant peilio ar daikto, panašaus į jį (t. 1, b. l. 32–37).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja A. G. atpažino ir parodė peilį, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš I. R. namų, ir paaiškino, kad tuo peiliu buvo durta nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 62–65).

2017-06-19 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. G. patvirtino savo parodymus ir parodė, kur sėdėjo nukentėjusysis, kai jam I. R. dūrė su peiliu (t. 1, b. l. 66–72).

2017-07-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad 2017-02-28 00.56 val. A. G. kviečia policiją ir greitąją, praneša, kad žmogus sužalotas peiliu į pilvą (t. 1, b. l. 110–102).

Alkotesterio rodmenų šaknelėje 2017-02-28 05.55 val. užfiksuotas I. R. 2,39 prom. girtumas (t. 1, b. 1. 155).

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad I. R. sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui sugyventiniui A. G.. Kaltinamoji I. R. neigia sužalojusi A. G., aiškina, kad tai galėjo padaryti kartu buvusi A. G., nes jos tuo metu abi šoko su peiliais, o A. G. stojosi nuo kėdės ir netyčia pats užkrito ant peilio, bet ji nežino, ar ant jos turėto peilio. Nukentėjusysis teisme patvirtino šiuos parodymus. Jis aiškino, kad virtuvėje jis sėdėjo ant kėdės, ten taip pat buvo I. ir A., ką jos veikė, jis nežino, atrodo, kad I. ir A. virtuvėje šoko su peiliais, atsistodamas pajuto skausmą, pamatė žaizdą pilve ir kraują. Kuri jam galėjo netyčia įdurti, jis nepamatė. Ikiteisminio tyrimo metu nei kaltinamoji, nei nukentėjusysis apie A. G. kaltę dėl A. G. sužalojimo nekalbėjo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas po įvykio parodė, kad I. R. atėjo į virtuvę ir nieko nesakiusi su peiliu smogė jam į pilvą. Liudytoja A. G., buvusi tuo metu virtuvėje ir mačiusi įvykį, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad I. R. atėjo į virtuvę ir peiliu smogė A. G. į pilvą. Liudytoja parodymų patikrinimo vietoje metu detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Liudytojas V. B., nors ir nematė, kaip buvo sužalotas A. G., bet iš visos įvykio situacijos jis suprato, kad nukentėjusiajam peiliu į pilvą dūrė I. R.. Liudytojas, išgirdęs A. G. šaukiant, kad padūrė A., atėjo į kambarį, rado sužalotą draugą, kuris, kaip ir A. G., dėl to kaltino I. R.. Liudytojai V. B. ir A. G. kvietė pagalbą, nors kaltinamoji jiems bandė sutrukdyti, sakė, kad A. G. nieko neatsitiko. A. G. pirmosios apklausos metu taip pat parodė, kad staiga šaukdama į virtuvę įbėgo I. R. ir vieną kartą peiliu dūrė jam į pilvą. Taip pasikeitusius parodymus nukentėjusysis aiškina tuo, kad tyrėja ne taip juos užrašė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai sutapo su liudytojų parodymais, todėl nėra pagrindo šių parodymų atmesti. Nukentėjusysis ir toliau kartu gyvena su I. R., jai atleido, be to, jo elgesys teismo posėdžio metu akivaizdžiai parodo jo rūpinimąsi kaltinamąja ir išgyvenimą dėl jos ateities. Iškeltą versiją, kad nukentėjusysis nematė, kas jam įdūrė, nes pats stodamasis užgriuvo ant peilio, kurį rankoje turėjo I. R. arba A. G., paneigė ne tik liudytojai ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, bet ir specialisto išvada. Teismo ekspertas nurodė, kad A. G. sužalojimas nebūdingas sužalojimams, kurie padaromi griūnant ant peilio ar panašaus daikto. Akivaizdu, kad tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. I. R. suvokė, jog durdama peiliu nukentėjusiajam A. G. į pilvą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius kūno organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, t. y. numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, tačiau kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti, jai akivaizdžiai nebuvo svarbu, ji veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad I. R. buvo A. G. šeimos narė. Jie turėjo bendrą nuolatinę gyvenamąją vietą, juos siejo bendri šeimos reikalai, bendras ūkis. Kaltinamoji ir nukentėjusysis tvirtino, kad yra sugyventiniai. I. R. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

I. R. buvo kaltinama tuo, kad dėl chuliganiškų paskatų be jokios dingsties sunkiai sužalojo šeimos narį A. G..

Kaltinamoji I. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad A. G. pats užgriuvo ant peilio, kurį laikė ji arba A. G..

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad stodamasis nuo kėdės pajuto skausmą, kas jam įdūrė, nežino. Nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šaukdama į virtuvę įbėgo I. R., varė jį iš namų, sakė, jog su juo negyvens, puolė ant jo ir vieną kartą dūrė su peiliu į pilvą (t. 1, b. l. 42).

Liudytoja A. G. parodė, kad atbėgusi su peiliu į virtuvę I. R. liepė A. išeiti, varė jį iš namų ir dūrė vieną kartą A. į pilvą.

Kaltinamoji, nukentėjusysis ir liudytojai pripažino, kad I. R. tą dieną buvo neblaivi, tai patvirtina ir alkotesterio duomenys, todėl ji galėjo supykti ant savo sugyventinio ir be jokios aiškios priežasties, kuriai atsirasti galėjo turėti įtakos jos girtumas. Be to, kaltinamoji parodė, kad konfliktų su sugyventiniu yra buvę ir anksčiau, ji net kvietė policiją. Tai taip pat galėjo turėti įtakos jos pykčiui ant nukentėjusiojo. Be to I. R. kitiems asmenims, buvusiems kartu, jokių priekaištų nereiškė, o tik puolė nukentėjusįjį, norėdama jį išvaryti. Todėl akivaizdu, kad A. G. sunkų sveikatos sutrikdymą I. R. padarė dėl asmeninių priežasčių, bet ne dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo. Todėl I. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios I. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

I. R. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tik dėl laiku suteiktos medicininės pagalbos jis pasveiko, byloje nėra duomenų apie žymesnį sveikatos pablogėjimą, nukentėjusysis jai atleido. I. R. anksčiau neteista, dirba, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama neigiamai (t. 1 b. l. 132), kooperatyvo (duomenys neskelbtini) charakterizuojama gerai (t. 1 b. l. 136). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, I. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 2402,99 eurų už A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamosios I. R. veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 82-91).

Tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys dėl 759,97 eurų, išmokėtų A. G. už laikiną nedarbingumą. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamosios I. R. veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 6 -15).

I. R. pratęstinas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į jai priklausantį turtą: pinigines lėšas, viršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį, kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, kol bus atlygintas civilinis ieškinys.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - peilis, saugomas Tauragės AVPK, sunaikintinas. Skaitmeninė laikmena su telefoninio pranešimo garso įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką dvi paras nuo 2017-02-28 iki 2017-03-01. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

I. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Priteisti iš I. R. 2402,99 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš I. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui 759,97 eurų, išmokėtų A. G. už laikiną nedarbingumą.

I. R. pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į jai priklausantį turtą: pinigines lėšas, viršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį, kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, kol bus atlygintas civilinis ieškinys.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - peilį, saugomą Tauragės AVPK, sunaikinti. Skaitmeninę laikmeną su telefoninio pranešimo garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.