- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- A20.-84-664/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00070-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Ukrainos Respublikos piliečiui Y. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Ukrainos Respublikos pilietį Y. C., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2026-05-23, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, patikrinus atvykimo ir išvykimo spaudus asmens pase, nustatyta, kad jis į Šengeno erdvę atvyko 2025 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo to momento buvo Šengeno erdvėje. Šiuo atveju asmuo viršijo leistiną buvimo trukmę ir išbuvo ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Užsienietis neturi dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Užsienietis šiuo metu neturi lėšų pragyvenimui, neturi socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Todėl darytina išvada, kad sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atstovas teikimą palaikė, nurodė, jog jokių duomenų apie Užsieniečio turimas vizas ar leidimus gyventi Šengeno erdvėje, Užsieniečio minimoje Švedijoje - duomenų nėra.
2. Užsienietis ir jo atstovė nurodė, jog su teikimu nesutinka. Užsienietis nurodė, jog jis turi buvimo Šengeno erdvėje leidžiantį dokumentą - Švedijoje suteiktą leidimą gyventi. Dokumentus turėjo automobilyje kurį konfiskavo. Užsienietis nurodo, jog jis atsisakė jį sulaikiusiems pareigūnams atblokuoti savo mobilaus ryšio telefoną, todėl pastarieji ir paliko automobilyje jo turėtus dokumentus. Nurodė, jog jo advokatas pažadėjo gauti leidimus iš automobilio minėtus dokumentus paimti. Nurodo, jog šiuo metu turi 60 Eur ir turi draugą Lietuvoje, kurį galėtų paprašyti ir leisti pas jį apsigyventi. Nenori grįžti į Ukrainą. Užsieniečio atstovė prašė teikimo netenkinti, tai yra skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - registraciją elektroninėmis priemonėmis arba sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 2 savaitėms, kurių pakaktų nustatyti ar Užsienietis tikrai turi jo minimus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintina iš dalies.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. Remiantis Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko 2025 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo to momento buvo Šengeno erdvėje. Šiuo atveju asmuo viršijo leistiną buvimo trukmę ir išbuvo ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
4.2. 2025 m. gruodžio 31 d. VSAT prie LR VRM pareigūnų netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos sustabdytas Užsieniečio vairuojamas automobilis „Peugeot Expert“, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), kuriuo Užsienietis iš Latvijos Respublikos teritorijos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius asmenis.
4.3. Užsienietis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gruodžio 31 d. 14.35 val., o Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. sausio 2 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2025 m. gruodžio 31 d. iki 2026 m. vasario 28 d. (imtinai).
4.4. 2026 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu Užsienietis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 531 MGL (26550 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad Užsienietis iš anksto susitaręs ir veikdamas vykdytoju kartu su kurstytoju veikusiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (toliau - Kurstytojas) dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – S. F. Respublikos pilietį J. M. D., B. L. Respublikos piliečius: Md R., A. B. J., Indijos Respublikos piliečius: R. M., A. S. (toliau – Užsieniečiai), šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje šiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
- laikotarpiu iki 2025-12-31 iki 10.48 val. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis su Kurstytoju, pastarojo iniciatyva, iš anksto susitarė savo pasirinktu automobiliu už šio asmens jam pažadėtą 2000 eurų atlygį neteisėtai gabenti Užsieniečius iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, juos toliau neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, jų gabenimui iš anksto pasirinko automobilį „Peugeot Expert“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis);
- vykdydamas šį susitarimą, Automobiliu, jo veiksmus telefonu koordinuojant Kurstytojui, atvyko į Kurstytojo nurodytą nenustatytą vietą Latvijos Respublikoje paimti gabenimui Užsieniečius, kuriuos laikotarpiu iki 2025-12-31 iki 10.48 val. nenustatytoje vietoje įlaipino į Automobilį;
- toliau vykdydamas susitarimą, šiomis aplinkybėmis paimtus gabenti Užsieniečius, vairuodamas Automobilį, 2025-12-31 laikotarpiu iki 10.48 val. neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tyrimo metu nenustatytoje valstybės sienos vietoje, o po to šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną tokiu būdu perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos kryptimi, kol 2025-12-31 apie 14.05 val. atgabenęs juos keliu 2502 Krosna–Lazdijai iki (duomenys neskelbtini), išlaipino iš Automobilio. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. 2026 m. vasario 23 d. Užsienietis paleistas iš įkalinimo įstaigos bei sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val., VSAT prie LR VRM pareigūnų sprendimu Nr. 26S46312.
4.6. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, nerasta duomenų apie Užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra įrašas, kad 2026-02-23 Užsienietis buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimą. Taip pat Užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas.
5. Užsieniečio asmenybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančio kelionės dokumento ar kitų dokumentų suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
6. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
7. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), teistas pagal BK 292 straipsnio nuostatas 2 dalį (nustatyta, jog Užsienietis neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius).
8. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai (neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje, neteisėtas užsieniečių gabenimas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai, 2 dalis, 5 dalies 3-4, 12 punktai). Užsienietis nurodo, jog jis turi leidimą gyventi Švedijoje, tačiau bylos nagrinėjimo dienai šių dokumentų teismui nepateikė, šių duomenų nėra nei Užsieniečio asmens byloje nei informacinėse sistemose, šių duomenų patikrinimui būtinas papildomas laikas, todėl teikimas tenkintinas dalinai, nustatant vieno mėnesio sulaikymo terminą, jį skaičiuojant nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 23 d.
Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 3-4, 12 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Sulaikyti Ukrainos Respublikos pilietį Y. C., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre vienam mėnesiui, tai yra iki 2026 m. kovo 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.