Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-362-366/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
1S-362-366/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Advokatai
Vytautas Sketeris
Nr. 1S-362-366/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant Valdemarai Chodorcevičienei,I. J., kuriam taikoma priverstinė medicinos priemonė,

teismo posėdyje išnagrinėjo advokato Vytauto Sketerio skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir I. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-17 nutartimi I. J. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir I. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas

Šalies argumentai

Skundu advokatas Vytautas Sketeris prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria jo atstovaujamajam I. J. pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymi, kad I. J. psichiatrinėje ligoninė gydomas jau nuo 2011-09-28. Teigia, kad nebelikę 2011-05-17 nutartyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės I. J. taikymo nurodytų priežasčių, todėl, advokato manymu, gydymo sąlygos galėtų būti pakeistos. Pažymi, kad I. J. nevengia gydymo, vaistus vartoja geranoriškai, jų pasiimti ateina laiku ir savanoriškai, todėl prievartos priemonių vartoti nereikia. Atkreipia dėmesį į tai, kad I. J. teisme teigė besigailintis dėl padarytų veikų ir nurodė, kad jam gydymas reikalingas, todėl tvirtinti, jog jis yra be kritikos psichikos sutrikimui negalima. Advokatas teigia, kad I. J. gydymas nėra intensyvus, jis gauna tik vieną vaistų tabletę vakare, todėl gydymo požiūriu toks gydymas visiškai galimas ir ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Pažymi, kad I. J. mama R. J. sutinka rūpintis sūnumi ir norėtų, jog jam gydymas būtų tęsiamas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad R. J. gyvena nuosavame name, kartu gyvena ir Igno jaunesnis brolis, todėl I. J. grįžus į namus, jis visą laiką būtų stebimas šeimos narių, gyventų saugiau aplinkoje ir tai užtikrintų jo gydymo tęstinumą.

Teismo posėdyje I. J. prašė tenkinti skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-03-19 nutartimi pagrįstai I. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Gydytojų psichiatrų komisija 2012-02-24 priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 72 nurodė, kad paciento I. J. psichinė būsena lieka nestabili: stebėjimo laikotarpiu stebėta įtampa, nerimas, išsakė santykio kliedėjimo idėjas motinos atžvilgiu. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad I. J. emociškai neadekvatus, nekritiškas įstatymo uždraustos veikos, susirgimo, gydymo atžvilgiu, mąstymas nekryptingas, dažnai prieštarauja pats sau, netoleruoja jokių vaistų. Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie I. J. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kadangi I. J. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl I. J. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu I. J. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Šios išvados nekeičia teisme išreikšta I. J. nuomonė apie padarytos veikos bei ligos kritiškumą ir kt. Skundą nagrinėjančiam teismui medicininiai duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti minima komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį ar ją keisti I. J. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

NUTARIA:

I. J. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius