Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams T. S., G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E G, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), registruota ten pat, neteista;

M R, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neteista;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamosios E. G. ir M. R. 2014-04-28 apie 16.00 val., veikdamos bendrai, būdamos vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje Gabijos gatvėje, Vilniuje, netoli Gabijos gimnazijos, E. G. pagrasino nepilnamečiams K. V. ir R. K. daiktu panašiu į ginklą, o M. R. iš R. K. rankų paėmė A. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „S. G. S II, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 400 Lt. (115, 85 Eur.) vertės ir grasindama K. V. panaudoti fizinį smurtą, o pastarajai išsigandus, M. R. iš jos rankų paėmė mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5S“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 2400 Lt. (695, 09 Eur.) vertės, su „sim“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – neįvertinta, kuris buvo įdėtas į telefono dėklą – 15,00 Lt. (4,34 Eur.) vertės bei su apsaugine plėvele – 100 Lt (28,96 Eur) vertės, priklausantį R. V., po ko ji kartu su M. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė R. V. ir A. S. turtą ir padarydamos nukentėjusiajai R. V. 2515 Lt. (728,39 Eur.) turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. G. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog jai nėra ką prisiminti. Jos ten tikrai nebuvo. Tuo metu buvo namuose, buvo jos tėtis. Vakare apie 9.00 val. išėjo į kiemą ir buvo kieme. M tą dieną nematė. Gal tie žmonės laiko pyktį ant jos. Visko nutinka. Iš matymo nukentėjusiąją pažinojo, bet asmeniškai jos nepažįsta. Administracine tvarka nėra bausta. Lanko mokyklą, stengiasi mokytis. Po vidurinės planuoja mokytis toliau, įgyti profesiją. Apie nusikaltimą žinojo, nes daug kas kalbėjo apie jį. Išgirdo. Nepamena, iš ko išgirdo. Iš vaikinų ir iš merginų girdėjo apie įvykį. Apie ginklą niekas nekalbėjo. Girdėjo, kad buvo atimtas telefonas iš K.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. R. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog nepamena aplinkybių, tas buvo seniai. Pripažino, kad paėmė telefoną, bet nepamena, kaip jį paėmė. Pagarsinus M. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jos parodymai teisingi. R. K. ir K. A. įvykyje buvo. A. S. įvykyje buvo. Telefoną paėmė iš K. V.. Nežino, kas paėmė A. S. telefoną. E. G. tuo metu su jomis nebuvo. Negrasino K. V.. Tiesiog paėmė telefoną ir išėjo. Nepamena, kas matė, kaip paėmė telefoną. Dėl telefono pardavimo ėjo pas E. K.. Ėjo viena. Anksčiau nusikaltimų nedarė. Tai pirmas kartas. Mokosi mokykloje. E. G. nedalyvavo jokiuose veiksmuose, jos šalia nebuvo niekur. Negali pasakyti, kodėl vaikinai sako, kad ji buvo. Ji yra nei prie ko. Ji, M. R., pavogė vienintelį telefoną iš. Tuo metu E nebuvo. Nežino, kur ji buvo. Ji šiuo metu mokosi. Prižiūri mažametę dukrą. Savo elgesį vertina blogai. Gailisi. K žalos neatlygino. Teismas spręs, kaip atlyginti žalą. Nemėgino to padaryti. Neatsiprašė. Po įvykio K nematė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. V. parodė, jog M. R. pažįsta, ji mokėsi vienoje klasėje su jos dukra. Pasak jos dukters, ji sutiko M su E, nurodė, kad daiktas buvo panašus į ginklą ir merginos juo grasindamos atėmė per prievartą telefonus. Neatsimena tikslios datos, tai turėjo būti vasara, Atėjusi namo, dukra buvo susinervinusi, pasakė frazę, persimetė į emocijas. Vaikas buvo susijaudinęs, šoko būsenoje. Tuo metu buvo jai 14 metų. Dukra apie įvykį pranešė ne iš karto. Sakė, kad pagalvojo, kad jos pajuokavo, nes anksčiau bendravo. Kelias valandas pralaukė ir papasakojo. Ji pati buvo labai susijaudinusi, dukra pasakė, kad iš jos pavogė telefoną, ji labai išsigando, nes jai grasino ginklu. Pasakė, kad grasino ginklu. Pati dabar sunkiai prisimena, ar sakė, kas tai padarė. Tai įvyko prie mokyklos. Sakė, kad tai padarė M ir E. Viską matė berniukai. Kaip atrodė ginklas dukra pasakojo tyrėjai, bet ji, R. V., nepamena. Kas konkrečiai grasino, pasakojo tyrėjai, tyrėja užrašinėjo parodymus. Ji, R. V., dabar pati neatsimena. Pavogė telefoną Iphone 6, tuo metu buvo 2000 litų. Kaip suprato, telefoną paėmė iš rankų. Tiksliai negali pasakyti. Pagarsinus tyrimo metu duotus nukentėjusiosios R. V. parodymus, nukentėjusioji parodė, jog kas tokie A ir R, ji nežino. Tyrimo metu dukra buvo apklausiama vieną kartą, buvo su ja kartu. Nepastebėjo jokių pokyčių. Kalbant su tyrėjais, dukra buvo ramesnė. Iš pradžių nelabai norėjo su dukra apie tai kabėti, nes ji neramiai miegodavo, per naktis šaukdavo. Kai gavo šaukimą į teismą, pasikeitė dukters savijauta, ji pasidarė nerami. Telefoną atgavo labai greitai. Jį surado policija, kokiomis aplinkybėmis buvo rastas telefonas, ji nežino.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios K. V. parodymai. Nukentėjusioji K. V. tyrimo metu parodė, jog 2014 m. balandžio pabaigoje, prisimena, kad tai buvo pirmadienis, o ketvirtadienį – gegužės 1-ą dieną buvo išeiginė, 15.30 val. jai pasibaigė pamokos Gabijos gimnazijoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) ir ji viena išėjo iš mokyklos. Prie mokyklos sutiko A. S., kuriam 15-ka metų, vasarą bus 16-ka, jis mokosi Puškino vidurinėje mokykloje, Vilniuje ir gyvena penkiaaukščiuose prie jos mokyklos. Kartu su A buvo R. K., kuriam 15-ka metų, šiemet bus 16-ka, gyvena Pašilaičiuose šalia A ir mokosi Puškino vidurinėje mokykloje ir K, kurio pavardės nežino, jis gyvena Grigiškėse, mokosi J. I. jaunimo mokykloje 9-oje klasėje. Jie visi perėjo gatvę ir atsisėdo ant suoliuko prie vaikų žaidimo aikštelės, esančios priešais mokyklą, nes ji norėjo „prastumti“ laiką iki autobuso. Sėdėjo ant suoliuko ir bendravo, kai pamatė, kad nuo E. G. namo, esančio adresu Medeinos g., 13, Vilniuje, ateina E. G. ir M. R.. M yra jos buvusi klasiokė, su ja mokėsi nuo 5-os iki 7-os klasės Gabijos gimnazijoje. Šiuo metu ji mokosi J. I. vidurinėje mokykloje. P. M. susipažino su E. G., kuri taip pat mokosi J. I. jaunimo mokykloje. Jos priėjusios pasisveikino ir stovėdamos viena šalia kitos kažką tarpusavyje tyliai kalbėjo, sakė: „davaj tu, ne, davaj tu“. Tuo metu visi keturi sėdėjo ant suoliuko. T. E. pradėjo sakyti, kad joms reikia pinigų. Tą patį sakė ir M. Po to E drebančiu balsu pasakė, kad jie visi atiduotų savo mobilaus ryšio telefonus. Ji pagalvojo, kad tai „bajeris“ ir kad ji juokauja. Kažkuris iš jų net nusijuokė. T. E. iš kelnių ištraukė metalo spalvos ginklą. Matė, kad jis nėra naujas. Jis buvo apibraižytas ir kai kuriose vietose nutrintas. Matėsi, kad jis pagamintas iš metalo. E ištraukė dešine ranka iš kelnių ginklą, laikė ginklą dešinėje rankoje ir prilaikė jį iš apačios kaire ranka. Iš jos elgesio jis suprato, kad E pati bijo, nes balsas drebėjo, rankos taip pat šiek tiek drebėjo. T. E. su M nebendravo. M pamačiusi, kad E dreba, dešine ranka paėmė iš jos rankų minėtą ginklą. Laikydama kairėje rankoje ginklą, M dešine ranką jį užtaisė. Tai suprato iš garso bei matėsi, kad ji traukia ginklą iš viršaus. Be to televizoriuje matė, kaip užtaiso ginklus. M, laikydama ginklą dešinėje pusėje, pasakė: “A, atiduok savo telefoną arba peršausiu tau koją“. Laikydama ginklą Mperiodiškai keitė rankas, tai laikė jį dešinėje rankoje, tai laikė kairėje rankoje. Visą laiką ginklas buvo nukreiptas į žemę, į juos nei M, nei E ginklo nukreipusios nebuvo. K. M. pasakė A atiduoti telefoną, ji sėdėjo šalia ir matė, kad A išsigando. Tuo metu K paklausė: „M, ar tu čia rimtai, nesitikėjau iš tavęs“. T. M. jam atsakė: „Nu, va, taip būna“. A padavė M savo mobilaus ryšio telefoną „S. G. SII“ su tamsios spalvos dėklu. M paėmė iš jo telefoną ir įsidėjo į savo pilkos spalvos sportinio megztinio kišenę. T. M. pasisuko į ją ir pasakė: „K, ir tu atiduodi telefoną“. Kadangi matė, kaip M užtaisė ginklą, be to yra girdėjusi, kad ji yra karšto būdo, išsigando, kad ji gali panaudoti prieš ją ginklą, dėl to ji iš savo striukės kišenės išėmė turėtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 5S“, kuris buvo įdėtas į šviesiai mėlynos spalvos dėkliuką, kurį dovanojo sesė ir padavė telefoną M. T. M. įsidėjo į savo pilkos spalvos sportinio megztinio kišenę. K. M. paėmė A ir jos telefonus, ji pasakė: „Viskas“, atidavė ginklą E. E ginklą įsidėjo atgal į kelnes, ten pat, iš kur prieš tai traukė ginklą. Jos apsisuko ir labai ramiai nuėjo atgal link E namų. Jai pasakojo Kęstas, kad jam skambino E ir klausė, kaip išimti „sim“ kortelę iš „Iphone“ telefono. Kiek žino, E skambino K kelis kartus. S. K., kad buvo policijoje ir kad jeigu sutiks ją, tai bus blogai. Po įvykio nei E, nei M sutikusi nebuvo, su jomis nebendravo. Jai asmeniškai nei E, nei M neskambino, nerašė ir negrasino. „Iphone“ telefoną jai padovanojo tėvai 2013 gruodžio 14 d. per gimtadienį. Kiek jis kainavo, nežino. Kai iš jos pagrobė telefoną, jis buvo su dėkliuku, kuris kainavo apie 15,00 Lt. (4,34 Eur). Dėkliuką jai dovanojo sesė ir su „sim“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Be to ant telefono buvo uždėta apsauginė ekrano plėvelė, kurią pirko už 100 Lt. (28,96 Eur) prekybos centre „Akropolis‘ parduotuvėje „I Dream“. Telefonas buvo beveik naujas, jokių nubrozdinimų ar kitų išorinių defektų nebuvo. Po įvykio nuvažiavo į sporto klubą „Impuls“, esantį Šeškinėje, ten susitiko savo draugą M. A., jam viską papasakojo ir paprašė, kad jis duotų savo telefoną, nes jai reikia parašyti žinutę mamai. Parašė žinutę, kad jos telefonas išjungtas ir kad mamai viską paaiškins namie. Grįžusi namo savo mamai papasakojo viską, kas atsitiko. Ji, mama ir sesė S nuvažiavo į šeštąjį policijos komisariatą. Kadangi komisariate jie buvo labai užsiėmę, tai atvažiavo darbuotoja iš kito komisariato ir apklausė jos mamą dėl įvykio. Mama komisariate parašė pareiškimą. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 17-18).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. S. parodė, jog su kaltinamosiomis gerai bendravo kieme. Susitiko su K, nuėjo į kiemą pasėdėti. Ji, A. S., nuėjo namo ir paliko pas Robertą telefoną ir nieko nematė. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus tyrimo metu, parodė, jog iš jo buvo pagrobtas telefonas, S. G. S2, kainavo 400 litų. Niekam nesakė apie šitą įvykį. Ten buvo jo telefonas. Su kaltinamosiomis nebendrauja. Jas pažįsta, pažinojo iš matymo. Jos buvo atėjusiosios. Jis nieko nepamena. Jos atėjo ir jis išėjo namo. Jos prie jo nebuvo agresyvios. Paliko telefoną. Atėjo į kiemą ir jam pasakė, kad nėra telefono. B. R., K, nesigilino, kas pasiėmė telefoną. Per draugus sužinojo, kad gali būti taip. Paskui kažkaip aprimo ir jie pamiršo reikalą.

Teisiamajame posėdyje M. G. parodė, jog tuo metu buvo darbe, nežino, kaip tas nutiko. Vaikas į mokyklą vaikšto. Namuose klauso jos. Mokykloje dukra mokosi gerai. Tai yra pirmas atvejis, kai vaikui pareikšti kaltinimai. Gyvena su ja. Šeimoje yra kitų vaikų. Su šeimos nariais bendrauja gerai. Apie tai namuose šnekėjo. Vaikas planuoja toliau mokytis. Ji nori pabaigti mokyklą ir toliau mokytis. Jos charakteris yra vidutinis. Atrodo, kad vaikui nieko netrūksta. Pagrindiniai jos bruožai: tvarkinga, ko paprašysi, viską padaro. Mano, kad ji negalėjo padaryti nusikaltimo. Jai nereikėjo telefono. Ji turi. Ji nepasakojo apie kažkokius konfliktus su nepilnamečiais. Tuo metu ji, M. G., buvo darbe, todėl tiksliai negali pasakyti, ar ji buvo, ar nebuvo namuose.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. A. parodė, jog pažįsta kaltinamąsias. Jos yra draugės. Nepamena nieko. Pagarsinus liudytojo K. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog šie parodymai yra teisingi. K. A. nurodė, jog bendravo po įvykio su kaltinamosiomis. Jos nieko blogo nepadarė. Neklausinėjo apie tą įvykį. Nebuvo susipykęs nei su viena iš kaltinamųjų. E. G. pažįsta gerai nuo mokyklos. N. E. su niekuo sumaišyti. Nežino, ar E girdėjo žodžius: „jeigu neduosi savo telefono, gausi į snukį“. Gal ji buvo kažkur nuėjusi tuo metu. Jis nepamena. Kas surašyta parodymuose, surašyta teisingai.

Tyrimo metu liudytoju apklaustas K. A. parodė, kad 2014 m. pavasarį Pašilaičiuose susitiko su R. K. ir A. S., vaikščiojo po Pašilaičius. Jeigu gerai pamena, tai Robertui į telefoną paskambino K iš savo numerio. Bet kas tiksliai kalbėjo jos telefonu, nežino, pokalbio negirdėjo. Robertui buvo pasiūlyta kartu su visais, tai yra juo ir A ateiti prie Pašilaičių miškelio, esančio prie Gabijos gimnazijos. Visi trys nuėjo į minėtą miškelį. Atėjus, jis pamatė, kad prie akmenų stovi E, pavardės nežino, gyvena prie „Rimi“ parduotuvės, Medeinos gatvėje, netoli kebabinės „Jamam“, M (M), pavardės nežino, kuri gyvena Pašilaičiuose netoli E ir K. V., kurią pažįsta apie 3 metus. Ji mokosi Gabijos gimnazijoje, o gyvena Šeškinėje. M ir E pažįsta iš mokyklos laikų, jos abi mokosi J. I. mokykloje. Prieš tai jie kartu mokėsi Gabijos gimnazijoje, vėliau Sietuvos vidurinėje mokykloje, o dabar J. I. jaunimo mokykloje. Kai atėjo jos kažką tarpusavyje kalbėjo. Jie priėjo, pasisveikino. M ar E, dabar tiksliai nepasakys, pareikalavo A duoti joms savo mobilaus ryšio telefoną. M pasakė A, jeigu jis neduos savo telefono, gaus į snukį. A labai nenorėjo atiduoti savo „S. G. S 2“ ir sutarė, kad nueis kartu su juo pas save namo, nes jis gyveno netoliese, ir atneš iš namų kitą mobilų telefoną. Merginos jį išleido su sąlyga, kad A savo „S. G. S2“ paliks pasaugoti R, kaip užstatą. Jie su A išėjo. Kas įvyko tarp K, M, E ir R nematė. A nuėjo namo ir paėmė iš ten savo kitą mobilų telefoną, modelio nepamena. Kai grįžo atgal į miškelį, ten buvo tik R. Kur buvo merginos, nežino. R pasakė, kad merginos iš jo rankų ištraukė laikytą A mobilaus ryšio telefoną „S. G. S2“ ir apsisukusios nuėjo savo keliais. V. K. yra papasakojusi, kad buvo sutarta su E ir M, kad K duos savo telefoną ir jos jai grąžins po kelių minučių, jei tik reikės iš miško nueiti aplink darželį. Tačiau kaip sakė K, apėjusi darželį nei E, nei M nei savo telefono ji nerado ir neatgavo. Daugiau apie šitą įvykį nekalbėjo. Po kelių dienų sutiko mokykloje E ir M. Stovėjo „kurilkoje“, rūkė. Jų abiejų paklausė, kam buvo reikalingas „mobas“. Kažkuri atsakė, kad taip reikėjo. Įvykio dieną, kai pas A ir K buvo pavogti, nei pas E, nei pas M jis asmeniškai jokio ginklo nematė. Ar jos turėjo su savimi ginklą, ar kokį daiktą, panašų į ginklą, nežino. Kaip jau ir sakė, nematė nei pas vieną jokių panašių į ginklą daiktų (b. l. 53).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, jog kažkada seniai su kaltinamosiomis bendravo. Įvykis buvo prieš tris metus. Jis nieko beveik nepamena. Nepamena net, ką rašė komisariate. Pagarsinus liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog negali tiksliai pasakyti, ar surašyta teisingai. Jau tuo metu, kai jį apklausė, jis nelabai gerai atsiminė, kaip kas buvo. Pamena, kad davė parodymus. Tada kiek prisiminė, tiek tyrėjai papasakojo. Taip, perskaitė tuo metu duotus parodymus, po jais pasirašė. Tyrėja teisingai užrašė tai, ką jis sakė. A norėjo kitą telefoną duoti mergaitėms. Nežino, kodėl. Nepamena, ar A buvo išsigandęs, gal buvo. To nematė. Nežino, kam tas telefonas priklausė.

Tyrimo metu liudytoju apklaustas nepilnametis R. K. parodė, kad 2014 m. pavasarį, tikslios datos nepasakys, nes nepamena, kartu su A. S. ir Kęstučiu, pavardės nežino buvo lauke, netoli Gabijos gimnazijos. Kažkuriam iš jų į mobilaus ryšio telefoną kažkas paskambino. Dabar tiksliai nepasakys kuriam ar A ar K. Kalbant telefonu dar pasiteiravo ar gali paimti dar vieną draugą, tai yra jį. Visi kartu nuėjo į miškelį, esantį priešais Gabijos gimnaziją. Ten jau laukė dvi panelės. Jų iki tos dienos nepažinojo. Yra jas matęs Pašilaičiuose, bet pats asmeniškai nei bendravo, nei susipažino. Iš bendravimo suprato, kad A jas gerai pažįsta. Tų mergaičių vardų neprisimena. Pamena, kad viena buvo mažesnio ūgio ir šviesesnių plaukų, o kita buvo šiek tiek aukštesnė ir tamsesnių plaukų. Tamsesnė buvo aršesnė ir piktesnė. Jos stovėjo ir bendravo. Kuriuo metu prie jų prisijungė K, pasakyti negali. Kažkuriuo tai momentu, šviesesnė panelė iš kažkur ištraukė daiktą, panašų į ginklą, ir vis jį pertaisinėjo ir užtaisinėjo, nuolat demonstruodama tą juodos spalvos ginklą Ar jis buvo žaislinis, ar tikras, pasakyti negali, nes nelabai skiria ginklus. Bet šaudyti ji nešaudė. Nelabai tikėjo, kad ir būtų iššovusi. Po to, kai parodė, daiktą, panašų į ginklą, tamsesnė panelė paprašė A duoti jai jo su savimi turėtą mobilaus ryšio telefoną. Vėliau telefono pradėjo prašyti ir šviesesnė mergina. Jos vis kalbėjo, tačiau apie ką, nesigilino. T. A. paprašė neimti iš jo turimo telefono. Jis pasakė, kad nueis namo ir paims kitą, naują telefoną ir atneš joms. Savo turėtą „S. G." telefoną jis padavė jam ir nuėjo namo, nes gyvena visai šalia Gabijos gimnazijos, t. y. kitoje gatvės pusėje. Jis laikė A telefoną rankose, kai staiga iš jo rankų jį ištraukė viena iš merginų. Kuri tiksliai nepasakys, nes viskas vyko labai staigiai. Tada merginos pradėjo reikalauti telefono iš K. Jeigu gerai pamena, tai K turėjo su savimi Iphone 5. Kuri mergina pareikalavo iš K telefono, nepasakys, jos ten viską darė kartu pasikeisdamos. Matė, kad K buvo išsigandusi. Ji padavė savo telefoną vienai iš merginų ir jos lyg niekur nieko apsisuko ir išėjo savo keliais. Kur jos nuėjo, nežiūrėjo. Neužilgo grįžo A ir paklausė, kur tos merginos. Pasakė, kad jos tiesiog ištraukė jam telefoną iš rankų ir išėjo. A labai pergyveno, nes telefone buvo jam svarbūs kontaktai. Apie šį įvykį jie daugiau nieko nekalbėjo. Iš jo ir Kęstučio jos telefono neėmė, nes jis turėjo seną „S. G. Core", o K išvis turėjo telefoną su mygtukais. Tai toms merginoms jo ir Kęstučio telefonai nelabai rūpėjo. Iš kur jos žinojo, kad A turi telefoną, nežino, bet jos galėjo skambinti A, be to jie buvo pažįstami ne vieną dieną. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 50).

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. S. parodė, jog mergaičių nepažįsta. Pamena, kad buvo apklaustas. A. S. yra jo sūnus. Jo telefoną lyg pavogė parke. Nesigaudo telefonuose, negali pasakyti, kokį telefoną pavogė. Gali būti, kad S. G. I. J. sakė, kad kažkokia mergaitė pagrobė. Sakė pavardę, bet nepamena. Seniai buvo. Sūnus sakė tik tai, kad atėmė telefoną ir daugiau nieko.

Tyrimo metu liudytoju apklaustas I. S. nurodė, kad 2014 m. pavasarį, tikslios datos nepasakys, namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo sūnus A. Jis papasakojo, kad iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „S. G. S II“. Tą telefoną sūnus pats pirko iš savo pinigų, kuriuos uždirbo nešiodamas ir dalindamas skrajutes. Jokių įvykio aplinkybių sūnus nepasakojo, nei kas iš jo pagrobė, nei kaip. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 47).

Teisiamajame posėdyje, nepavykus atvesdinti, buvo pagarsinti liudytojos E. K. parodymai. Liudytoja E. K. tyrimo metu parodė, jog 2014-04-29 apie 16.00 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo M ir E. Merginas pažįsta apie tris savaites, jos yra R ir A draugės. M paprašė jos lombarde užstatyti mobilaus ryšio telefoną „Iphone 4“, kadangi jos yra nepilnametės, o ji pilnametė. Iš kur ji tą telefoną gavo ir kodėl jai reikia jį užstatytia nepaaiškino, o ji neklausė, nes jai nekilo jokia bloga mintis apie merginas, anksčiau jų elgesyje nebuvo pastebėjusi nieko neteisėto. Ji sutiko. Kartu su jomis autobusu nuvažiavo į Kalvarijų gatvę, išlipo prie Kalvarijų turgavietės, nuėjo į Turgaus gatvėje esantį lombardą, ten pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir atidavė užstatyti minėtą telefoną be priedų ir dokumentų. Gavo 120.00 litų (34,75 Eur.). Visus pinigus atidavė M. Merginos į lombardą užėjusios nebuvo, laukė jos lauke prie lombardo. Po to kartu grįžo į Pašilaičius ir išsiskyrė. Važiuojant atgal į Pašilaičius ji iš M kalbos suprato, kad priduotas į lo25rdą telefonas buvo pavogtas ir kad M turės bėdų. Kur ir iš ko telefonas buvo pavogtas, ji nekalbėjo, to nežino. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 20).

Iš Lombardo įkeitimo bilieto matyti, jog 2014-04-29 E. K. įkeitė telefoną IPHONE (b.l. 21).

Telefonas IPHONE 5S buvo apžiūrėtas ir grąžintas savininkei (b.l. 25-28).

Kaip matyti, kaltinamoji M. R. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog paėmė telefoną, tik nepamena kaip. Kita kaltinamoji E. G. kaltės nepripažino. Liudytojai K. A., R. K., I. S., apklausti teisiamajame posėdyje konkrečių įvykio aplinkybių neprisiminė. Tyrimo metu liudytojas R. K. buvo parodęs, jog tąkart šviesesnė panelė iš kažkur ištraukė daiktą, panašų į ginklą, ir vis jį pertaisinėjo ir užtaisinėjo, nuolat demonstruodama tą juodos spalvos ginklą. Po to, kai parodė daiktą, panašų į ginklą, tamsesnė panelė paprašė A duoti jai jo su savimi turėtą mobilaus ryšio telefoną. Vėliau telefono pradėjo prašyti ir šviesesnė mergina. A paprašė neimti iš jo turimo telefono. Jis pasakė, kad nueis namo ir paims kitą, naują telefoną ir atneš joms. Savo turėtą „S. G." telefoną jis padavė jam ir nuėjo namo, nes gyvena visai šalia Gabijos gimnazijos, t. y. kitoje gatvės pusėje. Jis laikė A telefoną rankose, kai staiga iš jo rankų jį ištraukė viena iš merginų. Kuri tiksliai nepasakys, nes viskas vyko labai staigiai. Tada merginos pradėjo reikalauti telefono iš K. Jeigu gerai pamena, tai K turėjo su savimi Iphone 5. Kuri mergina pareikalavo iš K telefono, nepasakys, jos ten viską darė kartu pasikeisdamos. Matė, kad K buvo išsigandusi. Ji padavė savo telefoną vienai iš merginų ir jos lyg niekur nieko apsisuko ir išėjo savo keliais. Tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad tąkart M. R. ar E. G., tiksliau nurodyti negalėjo, kuri, pareikalavo A. S. duoti joms savo mobilaus ryšio telefoną. M. R. pasakė A, jeigu jis neduos savo telefono, gaus į snukį. A labai nenorėjo atiduoti savo „S. G. S 2“ ir sutarė, kad nueis kartu su juo pas save namo, nes jis gyveno netoliese, ir atneš iš namų kitą mobilų telefoną. Merginos jį išleido su sąlyga, kad A savo „S. G. S2“ paliks pasaugoti R, kaip užstatą. Jie su išėjo. Kas įvyko tarp K. V., M. R., E. G. ir Roberto nematė. nuėjo namo ir paėmė iš ten savo kitą mobilų telefoną, modelio nepamena. Kai grįžo atgal į miškelį, ten buvo tik. Kur buvo merginos, nežino. R pasakė, kad merginos iš jo rankų ištraukė laikytą A mobilaus ryšio telefoną „S. G. S2“ ir apsisukusios nuėjo savo keliais. V. K. yra papasakojusi, kad buvo sutarta su E ir M, kad K duos savo telefoną ir jos jai grąžins po kelių minučių, jei tik reikės iš miško nueiti aplink darželį. Tačiau kaip sakė K, apėjusi darželį nei E, nei Margo, nei savo telefono ji nerado ir neatgavo. Daugiau apie šitą įvykį nekalbėjo. Po kelių dienų sutiko mokykloje E ir . Stovėjo „kurilkoje“, rūkė. Jų abiejų paklausė, kam buvo reikalingas „mobas“. Kažkuri atsakė, kad taip reikėjo. Įvykio dieną, kai pas A ir Kariną buvo pavogti, nei pas E, nei pas M jis asmeniškai jokio ginklo nematė. Ar jos turėjo su savimi ginklą, ar kokį daiktą, panašų į ginklą, nežino. Liudytojas I. S. nurodė, kad tąkart grįžęs sūnus A papasakojo, kad iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „S. G. S II“. Liudytoja E. K. tyrimo metu parodė, jog tąkart pas ją į namus atėjo M ir E. M paprašė jos lombarde užstatyti mobilaus ryšio telefoną „Iphone 4“, kadangi jos yra nepilnametės, o ji pilnametė. Iš kur ji tą telefoną gavo ir kodėl jai reikia jį užstatyti, M nepaaiškino, o ji neklausė. Ji sutiko. Kartu su jomis autobusu nuvažiavo į Turgaus gatvėje esantį lombardą, ten pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir atidavė užstatyti minėtą telefoną be priedų ir dokumentų. Gavo 120.00 litų (34,75 Eur.). Visus pinigus atidavė M. Važiuojant atgal į Pašilaičius ji iš M kalbos suprato, kad priduotas į lombardą telefonas buvo pavogtas ir kad M turės bėdų. Taigi apklaustų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų K. V. ir A. S. parodymus. Nukentėjusioji K. V. parodė, jog tąkart prie jų priėjo E. G. ir M. R.. Priėjusios pasisveikino ir stovėdamos viena šalia kitos kažką tarpusavyje tyliai kalbėjo, sakė: „davaj tu, ne, davaj tu“. Tuo metu visi keturi sėdėjo ant suoliuko. T. E. pradėjo sakyti, kad joms reikia pinigų. Tą patį sakė ir M. Po to E drebančiu balsu pasakė, kad jie visi atiduotų savo mobilaus ryšio telefonus. Ji pagalvojo, kad tai „bajeris“ ir kad ji juokauja. T. E. iš kelnių ištraukė metalo spalvos ginklą, laikė ginklą dešinėje rankoje ir prilaikė jį iš apačios kaire ranka. Iš jos elgesio jis suprato, kad E pati bijo, nes balsas drebėjo, rankos taip pat šiek tiek drebėjo. M pamačiusi, kad E dreba, dešine ranka paėmė iš jos rankų minėtą ginklą. Laikydama kairėje rankoje ginklą, M dešine ranką jį užtaisė. Tai suprato iš garso bei matėsi, kad ji traukia ginklą iš viršaus. M, laikydama ginklą dešinėje pusėje, pasakė :“A, atiduok savo telefoną arba peršausiu tau koją“. Laikydama ginklą M periodiškai keitė rankas, tai laikė jį dešinėje rankoje, tai laikė kairėje rankoje. Visą laiką ginklas buvo nukreiptas į žemę, į juos nei M, nei E ginklo nukreipusios nebuvo. K. M. pasakė A atiduoti telefoną, ji sėdėjo šalia ir matė, kad A išsigando. Tuo metu K paklausė: „M, ar tu čia rimtai, nesitikėjau iš tavęs“. T. M. jam atsakė: „Nu, va, taip būna“. A savo mobilaus ryšio telefoną „S. G. SII“ su tamsios spalvos dėklu. M paėmė iš jo telefoną ir įsidėjo į savo pilkos spalvos sportinio megztinio kišenę. T. M. pasisuko į ją ir pasakė: „K, ir tu atiduodi telefoną“. Kadangi matė, kaip M užtaisė ginklą, be to yra girdėjusi, kad ji yra karšto būdo, išsigando, kad ji gali panaudoti prieš ją ginklą, dėl to ji iš savo striukės kišenės išėmė turėtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 5S“, kuris buvo įdėtas į šviesiai mėlynos spalvos dėkliuką, kurį dovanojo sesė ir padavė telefoną M. T. M. įsidėjo į savo pilkos spalvos sportinio megztinio kišenę. K. M. paėmė A ir jos telefonus, ji pasakė: „Viskas“, atidavė ginklą E. E ginklą įsidėjo atgal į kelnes, ten pat, iš kur prieš tai traukė ginklą. Jos apsisuko ir labai ramiai nuėjo atgal link E namų. Nukentėjusysis A. S. parodė, jog su kaltinamosiomis gerai bendravo kieme. Susitiko su K, nuėjo į kiemą pasėdėti. Ji, A. S., nuėjo namo ir paliko pas Robertą telefoną ir nieko nematė. Iš jo buvo pagrobtas telefonas, S. G. S2, kainavo 400 litų. Nukentėjusiosios K. V. parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. V. parodymai. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, išsamūs, nesikeitė nuo tyrimo pradžios. K. V. ypač nuosekliai, su detalėmis nupasakojo įvykį. Minėtos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir lombardo įkeitimo kvitas dėl įkeisto telefono IPHONE (įkeitėja E. K.). Taip pat bylos aplinkybes patvirtina telefono pateikimo protokolas, jo apžiūros protokolas, pakvitavimas, kuriuo jis grąžintas nukentėjusiajai R. V.. Taigi, kaltinamųjų kaltė įrodyta, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamųjų E. G. ir M. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų E. G. ir M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jų atsakomybę sunkina veikos padarymas bendrininkų grupe.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajai M. R. teismas atsižvelgia, jog padaryta viena nusikalstama veika, smurtinė, plėšimas, veika tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog nepareikštas civilinis ieškinys, į asmenybę: nepilnametė, moksleivė, gyvena su motina, turi vieną seserį, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto psichiatrijos sveikatos centre negydyta (b. l. 97-100), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta (b. l. 98-99), administracine tvarka nebausta (b. l. 105), neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamoji nepilnametė, padaryta žala nėra didelė, teisiama pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu atidėtinas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę (elgesio apribojimą) su įpareigojimais: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą.

Skirdamas bausmę kaltinamajai E. G. teismas atsižvelgia, jog padaryta viena nusikalstama veika, smurtinė, plėšimas, veika tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog nepareikštas civilinis ieškinys, į asmenybę: nepilnametė, moksleivė, gyvena su tėvais, turi 3 brolius ir seserį, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto psichiatrijos sveikatos centre negydyta (b.l. 125-148), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta (b.l.132), neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamoji nepilnametė, padaryta žala nėra didelė, teisiama pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu atidėtinas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę (elgesio apribojimą) su įpareigojimais: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą.

Kaltinamajai E. G. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-122), naikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

K. M. R. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64), nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 76-77), naikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti M. R kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalis):

elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąją: būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą.

Pripažinti E G kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalis):

elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąją: būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą.

K. M. R. paskirtą kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajai E. G. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.