- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-669-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02226-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Žvyro karjerai“
- Advokatai
- Vilma Šulskytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams J. R. ir I. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Žvyro karjerai“ teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-05-24 sprendimą Nr. 606 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinti pareiškėjai apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur.
Paaiškino, kad 2019-04-19 pareiškėja gavo Departamento patikrinimo aktą Nr. D-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvadose teigiama, kad pareiškėja, deklaruodama išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus, nedeklaravo 3 843 m3 žvyro ir pareiškėjai už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas 17 305 Eur mokestis didesniu mokesčio tarifu. Ginčijamu 2019-05-24 sprendimu Departamentas Patikrinimo aktą patvirtino.
Teigia, kad pareiškėja neginčija Departamento patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog deklaruodama išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus klaidingai nurodė išgautą gamtos išteklių (žvyro) kiekį, tokiu būdu pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tačiau, pareiškėjos manymu, šiuo atveju yra pagrindas netaikyti jos atžvilgiu Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos. Pareiškėja jau beveik 20 metų eksploatuoja (duomenys neskelbtini) II sklypo ir (duomenys neskelbtini) II sklypo žvyro išteklius pagal leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Nors pareiškėja šia veikla užsiima jau daug metų, tačiau nuo pat jo veiklos pradžios iki Patikrinimo akto gavimo dienos jokių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo pažeidimų nebuvo nustatyta.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2014-2015 metais keitėsi gamybos ir buhalterijos darbuotojai, atsakingi už informacijos apie pareiškėjos išgautus valstybinių gamtos išteklių kiekius surinkimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimą, deklaracijos užpildymą bei pateikimą, todėl klaidas galimai lėmė naujai paskirtų atsakingų darbuotojų patirties stoka ir apsirikimas. Pareiškėja pripažįsta ir apgailestauja, jog deklaruodama išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus pateikė netikslius duomenis, tačiau ji niekada nesiekė nuslėpti išgautų valstybinių gamtos išteklių ir išvengti mokestinės prievolės, duomenys netiksliai deklaruoti dėl pareiškėjos darbuotojų žmogiškos klaidos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, skirtumas tarp deklaruoto ir išmatuoto išteklių kiekio lygus 19 171 m3, remiantis šiuo skirtumu, 2013-2018 metais pareiškėja yra permokėjusi valstybei 8 500,88 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą). Taigi nors pareiškėja 2016-2017 metais nedeklaravo išgauto 3 843 m3 žvyro kiekio ir už jį nesumokėjo atitinkamai 1 730 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, bendrai skaičiuojant 2013-2018 metų laikotarpiu valstybės biudžetas nepatyrė jokios žalos. Atsižvelgiant į Patikrinimo akte ir ataskaitose nurodytas pareiškėjos gavybos apimtis (2016 metais buvo išgauta iš viso 373 863 m3 žvyro, o 2017 metais – 455 223 m3 žvyro), klaida nedeklaruojant 3 843 m3 išgauto žvyro kiekio iš esmės laikytina nežymia. Be to, už 2016-2017 metais nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį paskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) nepriemoka (1 730 Eur), palyginus su kasmet sumokamų mokesčių kiekiu, taip pat nėra didelė.
Pažymi, kad pareiškėjos pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, mokesčiai sumokėti, nedeklaruotų išgautų išteklių kiekis (3 843 m3 žvyro) nėra didelis. Bendrovė nesiekė suklaidinti mokesčių administratoriaus. Pareiškėjos turima mokesčio už valstybinius gamtos išteklius permoka yra žymiai didesnė ir pakankama, kad susidaręs mokesčio skirtumas būtų įskaitytas. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjai tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių paskirta sankcija, perskaičiuojant mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, yra neproporcinga įvykdytam teisės pažeidimui.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatyto pažeidimo fakto, kad deklaruodama išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus klaidingai nurodė išgautą žvyro kiekį, taip pat, pareiškėja neginčija mokestinio patikrinimo procedūros bei mokesčio apskaičiavimo. Pareiškėja, teikdama patikslintą skundą, ginčija tik padidinto tarifo paskaičiavus mokestį pritaikymą. Atsakovo teigimu, pareiškėja privalėjo savo darbą organizuoti taip, kad prievolės būtu įvykdytos tinkamai, pareiškėja yra atsakinga už netinkamai deklaruotą jos išgautą gamtos išteklių kiekį už 2016 ir 2017 metus, tai nebuvo jos vienkartinis veiksmas, deklaracijos nebuvo operatyviai pataisomos, o buvo netinkamos pateiktos net kelis kartus, tikintis, kad institucijos to nepastebės. Didesniam mokesčio tarifo taikymui pakanka fakto, jog pareiškėja klaidingai nurodė išgautą išteklių (žvyro) kiekį deklaracijose.
Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, jog netinkamai deklaruoti žvyro kiekiai atsirado dėl žmogiškosios klaidos, nes pareiškėja skunde nurodė, kad darbuotojai keitėsi 2014-2015 m., taigi 2015 metų patikrinimo metu, kuomet pažeidimų nenustatyta, jau dirbo tie patys darbuotojai. Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad ji bendradarbiavo su valstybinėmis institucijomis vertina kaip nereikšmingą, nes nebendradarbiavimas su aplinkos apsaugos pareigūnais patikrinimo metu būtų vertintinas kaip trukdymas vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir yra baudžiamas kaip savarankiškas pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Mano, kad jei įstatymų leidėjas įstatymu įtvirtino (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, dauginant iš 10 – tokia sankcija numatyta ne atsitiktinai, nes gamtos išteklių naudojimas, apskaita ir deklaravimas privalo vykti griežtai tik pagal teisės aktus. Priešingu atveju, gamtos išteklių naudotojams sistemingai teikiant neteisingus duomenis apie gamtos išteklių naudojimą iškreipiami einamojo laikotarpio valstybės turimi duomenys, sąlygojami atitinkami planavimai, iškreipiamos valstybinių mokesčių surinkimo, biudžeto formavimo sistemos.
Pažymi, kad teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 6 dalimi, gali sumažinti, ar atleisti ūkio subjektą nuo paskirtos sankcijos, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, taikydami šias nuostatas, reikalauja nustatyti išskirtines, itin svarbias aplinkybes sankcijų mažinimui ar netaikymui (pvz., ūkio subjektas bankrutuoja ar dėl kitų priežasčių paskirta sankcija yra nepakeliama finansinė našta ir pan.). Mano, kad pareiškėja teiktame patikslintame skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019-05-24 sprendimo Nr. 606, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo sumažinti pareiškėjai apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur.
Ginčijamu Departamento 2019-05-24 sprendimu Nr. 606 konstatuota, kad pareiškėja už 2016 m. nedeklaravo 2 848 m3 išgauto žvyro, o už 2017 m. nedeklaravo 995 m3 žvyro. Pareiškėja neginčija Departamento 2019-05-24 konstatuotų aplinkybių dėl nurodyto žvyro kiekio nedeklaravimo, todėl teismas nagrinėjamu atveju neanalizuos pareiškėjos ginčijamo sprendimo dalies, kuria konstatuotas pažeidimas teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01, toliau – ir Įstatymas), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; aktuali 2018-07-11 teisės akto redakcija).
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1-2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Teismas nustatė, kad Departamento pareigūnai atliko pareiškėjos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016-2018 m. laikotarpį, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, pareiškėja eksploatuoja (duomenys neskelbtini) II sklypo žvyro išteklių dalį ir (duomenys neskelbtini) II sklypo žvyro išteklius. Departamento pareigūnai nustatė neatitikimus tarp deklaruoto išgauto žvyro kiekio ir faktiškai išgauto žvyro kiekio. Pareiškėja 2019-05-13 pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose pažymėjo, jog pareiškėja jau 20 metų eksploatuoja nurodytus telkinius žvyrui išgauti, per šį laiką jokių mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Pastabose pareiškėja atkreipė dėmesį, kad deklaravimo klaidas galimai lėmė naujai paskirtų darbuotojų patirties stoka ir apsirikimas, be to, pareiškėja 2013-2015 m. laikotarpiu deklaravo didesnį išgaunamo žvyro kiekį, taigi pateiktomis deklaracijomis sumokėjo valstybei daugiau mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nei privalėjo. Departamentas ginčijamu 2019-05-24 sprendimu Nr. 606 nustatė, kad pareiškėja už 2016 m. nedeklaravo 2 848 m3 išgauto žvyro, o už 2017 m. nedeklaravo 995 m3 išgauto žvyro kiekio ir šiuo pagrindu apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 17 305 Eur mokestį padidintu tarifu, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).
Nors pareiškėja nurodo, kad bendras 3 843 m3 žvyro kiekis už 2016-2017 m. nedeklaruotas per klaidą, pasikeitus pareiškėjos gamybos ir buhalterijos darbuotojams, atsakingiems už informacijos apie išgautą gamtos išteklių kiekį pateikimą, teismas tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nelaiko teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiams, nustatytiems ginčijamame atsakovo sprendime. Pirmiausiai, pabrėžtina, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, akcentuotina, kad pareiškėja 2016-2017 m. nedeklaruoto 3 843 m3 žvyro kiekio nedeklaravo ir vėliau, t. y. nėra duomenų, kad toks žvyro kiekis būtų deklaruotas vėlesniais metais 2017-2019 m. laikotarpiu. Todėl laikytina, kad pareiškėja neįgyvendino jai tenkančios pareigos deklaruoti gautus gamtos išteklius ir tai sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtintą sankciją.
Vertinant pareiškėjos skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už ilgą laiką iš viso nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, taip išvengiant mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuotas mokestis reikšmingai darytų įtaką pareiškėjos finansinei padėčiai. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji bendradarbiavo su kontrolės institucija taip pat nėra teisiškai reikšminga, nes tokią pareigą mokesčių mokėtojui nustato teisės aktai (Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnis). Aplinkybė, kad pareiškėja iki ginčo pažeidimo nustatymo be klaidų deklaruodavo išgautą gamtos išteklių kiekį nekeičia padaryto pažeidimo esmės ir savaime nėra laikoma atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes pareigą mokesčių mokėtojui laiku deklaruoti mokesčius įtvirtina Įstatymo 6 ir 7 straipsniai.
Nors pareiškėja teismui pateikė duomenis dėl 2013-2018 m. susidariusių mokesčio už išgautus gamtos išteklius permokų, teismas pastebi, kad permokos klausimas aktualus sprendžiant tik mokesčio įskaitymo klausimą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, permokėta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grąžinama (įskaitoma). Taigi įsiteisėjus pareiškėjos ginčijamam Departamento sprendimui dėl mokesčio apskaičiavimo, pareiškėjos susidariusi mokesčio permoka galėtų būti įskaitoma apskaičiuotam mokesčiui apmokėti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai yra susidariusi mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius permoka niekaip nekeičia pažeidimo esmės, nes permoka yra susidariusi už kitus mokestinius laikotarpius nei pareiškėjai apskaičiuotas mokestis ginčijamu Departamento 2019-05-24 sprendimu.
Teismas pareiškėjos argumentus, kad apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Mokesčio už gamtos išteklius 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konkretus elgesio variantas kontrolės institucijai nustačius nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį – pritaikyti didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuojant jį nustatytus tarifus dauginant iš 10. Taigi mokesčio tarifas nepriklauso nei nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei išgautas gamtos išteklių kiekis kaltės formos, ar tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Taigi pareiškėjai nenurodžius jokių ypatingo pobūdžio aplinkybių, dėl kurių ginčijamu sprendimu priskaičiuotas mokestis turėtų būti mažinamas, nėra pagrindo keisti Departamento 2019-05-24 sprendimu pareiškėjai apskaičiuotos mokėtinos sumos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento 2019-05-24 sprendimas Nr. 606 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai pritaikytas didesnis mokesčio tarifas, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, pareiškėjos reikalavimas sumažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius nuo 17 305 Eur iki 1 730 Eur, taip pat netenkintinas. Taigi pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.