Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2A-16-227/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2A-16-227/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07632-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. R.
Ieškovas
B. R.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-16-227/2012

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07632-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.5; 30.10; 30.12; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-837/2012 pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovams A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. R. įmonei, likviduojamai J. A. įmonei dėl žemės sklypo ribų paženklinimo aktų, planų ir kadastrinių matavimų panaikinimo bei žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui B. R. dėl pažeidimų pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. R. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais jam nuosavybės teise priklausančio 2,7875 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), D. R. įmonės parengtą 2003-07-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktą bei minėto žemės sklypo planą ir kadastrinius matavimus, kurie 2003 m. liepos mėnesį buvo suderinti su Panevėžio apskrities viršininko administracija ir įregistruoti VĮ Registrų centras registre; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovui A. B. priklausančio 2,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2001 m. rugsėjo mėnesį sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktą bei minėto žemės sklypo planą ir kadastrinius matavimus, kurie 2001 m. spalio mėnesį buvo suderinti su Panevėžio apskrities viršininko administracija ir įregistruoti VĮ Registrų centras registre; 3) nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio 2,7875 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovui A. B. priklausančio 2,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2011-07-11 UAB „Geomastas“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame šalims priklausančius sklypus skiria taškas Nr. 4 (taško Nr. 4 koordinatės yra X –6175870.05, Y – 517187.17), taškas Nr. 5 (taško Nr. 5 koordinatės yra X – 6175933.74, Y – 517158.97), taškas Nr. 6 (taško Nr. 6 koordinatės yra X – 6175926.57, Y – 517123.62).

Ieškovas B. R. nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,7875 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas ribojasi su atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančiu 2,9000 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. B. R. pažymėjo, kad žemės sklypu naudojasi nuo 1990 metų. Sklype nuo pat nuosavybės įgijimo į jį dienos buvo iškastas tvenkinys. Ieškovas nurodė, kad atliekant jam ir atsakovui priklausančių žemės sklypų matavimus, ieškovas pasirašė sklypų planuose, nes riboženkliai nebuvo keičiami, todėl B. R. buvo įsitikinęs, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos nesikeitė. Ieškovo teigimu, jis 2009 metais sužinojo, kad jam priklausančio žemės sklypo dalis prie tvenkinio yra prijungta prie atsakovui A. B. priklausančio žemės sklypo, o A. B. priklausančio žemės sklypo ribos yra atitrauktos nuo kelio ir sklypas suformuotas neteisėtai pakeičiant jo ribas. B. R. nurodė, kad jis pasirašė J. A. individualios įmonės 2001 m. rugsėjo mėnesį atliktų A. B. priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų ir žemės sklypo paženklinimo aktą, ieškovas taip pat pasirašė jam priklausančio žemės sklypo paženklinimo aktą ir planą, kuriuos parengė D. R. individuali įmonė. Ieškovas pažymėjo, kad iš tiesų, atliekant jam ir atsakovui priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, realiai jokie sklypų matavimai ir ženklinimai nebuvo atlikti ir ieškovas buvo įsitikinęs, jog jam priklausančio žemės sklypo ribos nepakito. B. R. pažymėjo, kad 2003-07-01 ginčijamame jam priklausančio žemės sklypo paženklinimo – parodymų akte nėra jokių duomenų apie šio sklypo ženklinimą bei kitų duomenų, būtinų tokio pobūdžio aktui parengti.

Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą B. R. savo lėšomis užkasti atsakovo sklype esančią 244 m² ploto tvenkinio dalį ir pašalinti A. B. priklausančio žemės sklypo 788 m² ploto dalyje ieškovo savavališkai pasodintus medžius bei priteisti iš B. R. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. B. priešieškinyje nurodė, kad B. R. ginčija jam priklausančio 2,7875 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti jo paties iniciatyva. Be to, ieškovas sutikimą su žemės sklypo ribomis patvirtino savo parašu žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymų akte ir žemės sklypo plane. Atsakovas nurodė, kad atkūrus B. R. nuosavybės teises, jam buvo duotas leidimas atlikti 0,49 ha ploto kūdros kasimo darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. 6644/0004:36, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal suderintą projektą tvenkinys buvo suprojektuotas netoli B. R. ir A. B. sklypų ribos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas vėliau didino kūdros plotą, kurios faktinis dydis šiuo metu nesutampa su registracijos duomenimis – tvenkinio plotas yra 0,6640 ha ir jo dalis įsiterpia į A. B. priklausantį žemės sklypą. Atsakovo teigimu, B. R. šiuo metu savavališkai yra užėmęs 0,1032 ha atsakovui priklausančio žemės sklypo: 0,0244 ha užima kūdra ir 0,0788 ha – savavališkai užsodintos pušys. A. B. nurodė, kad 2012-04-11 Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus darbuotojai, atlikę A. B. ir B. R. žemės sklypų naudojimo patikrinimą, nustatė, kad A. B. sklype buvo rasti visi riboženkliai, kurie buvo įmontuoti 2001 m. rudenį, darant žemės sklypo kadastrinius matavimus, išskyrus vieną riboženklį (Nr. 2), kuris turėtų būti įrengtas toje vietoje, kur yra B. R. iškasta kūdra. Pasak atsakovo, ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginį, kad 2001 m. rudenį atliekant A. B. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus riboženkliai nebuvo įrengti. Atsakovas pažymėjo, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, šiam savavališkai iškasus tvenkinį atsakovui priklausančio sklypo dalyje ir sklypo dalį aplink tvenkinį apsodinus medžiais, atsakovas nebegali jam priklausančio žemės sklypo dalies naudoti pagal paskirtį. A. B. pabrėžė, kad dėl neteisėtų B. R. veiksmų mažėja jam priklausančio sklypo, kuris yra įkeistas bankui, vertė. Atsakovas nurodė, kad ieškovo iškastam tvenkiniui įsiterpus į jam priklausančio sklypo ribas, A. B. sklypui nustatytos vandens apsaugos zonos ir juostos, tuo iš esmės apsunkinant atsakovo galimybę nevaržomai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas pažymėjo, kad jis planuoja savo sklype vykdyti komercinius – ūkinius projektus arba vystyti individualių namų statybą. A. B. nurodė, kad jo sklypą riboja magistralinių, rajoninių kelių bei požeminių komunikacijų apsaugos zonos, todėl būtent ta sklypo dalis, kurioje B. R. neteisėtai iškasė tvenkinį ir apsodino medžiais, yra tinkamiausia atsakovo planuojamų ūkinių – komercinių projektų vystymui ir pastatų statybai. Atsakovo teigimu, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų gali būti apribotos atsakovo galimybės jam priklausančiame sklype vystyti komercinius nekilnojamojo turto statybos projektus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu B. R. ieškinį ir A. B. priešieškinį atmetė, priteisė iš abiejų ginčo šalių po 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui B. R. nuosavybės teise priklauso 2,7875 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o atsakovui A. B. priklauso 2,9000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie vienas su kitu ribojasi ir yra (duomenys neskelbtini). Iš J. A. įmonės parengto atsakovo žemės sklypo plano matyti, kad šis sklypas susideda iš dviejų dalių – 20 400 m² ir 8 600 m², kurias skiria kelias Panevėžys – Berniūnai. Šiame plane esančio 20 400 m² sklypo dalies matmenys ir konfigūracija sutampa su 1996-06-29 sudarytu abrizu, planas yra aiškus, ant jo yra ieškovo parašas. B. R. ginčijame žemės sklypo plote yra iškastas 6 640 m² tvenkinys, minėtas ginčijamas plotas apsodintas pušimis. Teismas pažymėjo, kad bylos šalių žemės sklypų ribos buvo nustatytos, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, sklypo ribos įregistruotos kadastro žemėlapyje. Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad faktiškai galima tokia situacija, kai žemės sklypo ribos tikslinamos stumdant sklypo ribas į vieną ar kitą pusę, tačiau nekeičiant žemės sklypo ploto. Panevėžio miesto apylinkės teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą UAB „Geomastas“ atliktą žemės sklypo planą, konstatavo, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ne tik stumdomos, bet ir prie ieškovo sklypo faktiškai prijungiamas kitas, atsakovo A. B. žemės sklypas ir tada ieškovo sklypo plotas padidėja 788 m² žemės plotu ir 244 m² vandens plotu. Toks žemės sklypo ploto padidėjimas viršija leistiną paklaidą, nustatytą Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte. Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad B. R. ieškinys negali būti tenkinamas, nes nustačius žemės sklypo ribas pagal ieškovo reikalavimą ir jo užsakymu parengtą žemės sklypo planą, ieškovo žemės sklypo ploto padidėjimas viršytų leistinas paklaidas ir būtų pažeistos gretimo sklypo savininko A. B. nuosavybės teisės.

Teismas nustatė, kad ieškovas B. R. atsakovo A. B. sklypo ribose yra iškasęs kūdrą ir atsakovo sklypo dalį apsodinęs pušimis. Kūdros plotas yra 6 640 m², ieškovui B. R. priklauso 5 951 m² tvenkinio ploto, atsakovui A. B. – likusioji tvenkinio dalis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl iškasto tvenkinio ir pasodintų pušų nereiškė ir tokią situaciją toleravo apie 10 metų. Teismo nuomone, atsakovo priešieškinio tenkinimas sudarkytų per dešimtmetį susiformavusį kraštovaizdį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas B. R. yra senyvo amžiaus, todėl jį įpareigoti atlikti priešieškinyje nurodytus tvenkinio dalies užkasimo ir pušų pašalinimo darbus yra netikslinga.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog abiejų bylos šalių reikalavimai buvo atmesti ir įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų atliktus veiksmus byloje, konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos iš šalių viena kitos atžvilgiu nepriteisiamos.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-373-837/2012 dalyje, kurioje buvo atmestas A. B. priešieškinys dėl žemės sklypo nuosavybės teisių gynimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atkurti atsakovo A. B. pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą B. R. savo lėšomis užkasti ieškovo A. B. sklype esančią 244 m² kūdros dalį ir pašalinti iš atsakovo 788 m² žemės sklypo dalies savavališkai pasodintus medžius; 2) pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti apeliantui 5 566 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodė, kad B. R. šiuo metu yra savavališkai užėmęs 0,1032 ha A. B. priklausančio žemės sklypo. Atsakovo teigimu, pats ieškovas savo reikalavimą į ginčijamą sklypo dalį grindžia tik tuo, jog jis faktiškai naudojasi minėta sklypo dalimi. Pasak A. B., savininkas, reikšdamas negatorinį ieškinį, privalo įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra ginčo objektu esančio turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi pareigos įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Apeliantas pažymėjo, kad byloje yra nustatyta, jog jis yra ginčijamo žemės sklypo dalies savininkas, taip pat buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys B. R. veiksmų neteisėtumą – ieškovas kūdrą iškasė, neatlikęs tikslių savo sklypo kadastrinių matavimų, tvenkinys iškastas ne toje vietoje, ne tokio dydžio ir ne tokios konfigūracijos, kaip buvo nurodyta projekte. Apeliantas pabrėžė, kad egzistavo visos negatorinio ieškinio pateikimo prielaidos ir yra pateikti įrodymai, suteikiantys pagrindą ieškinį tenkinti. A. B. nurodė, kad toje sklypo dalyje, kurioje B. R. pasodino pušeles ir iškasė kūdrą, apeliantas negali vykdyti žemės ūkio veiklos ir įgyvendinti savo, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko, teisių. Be to, dėl atsakovo sklype ieškovo iškasto tvenkinio, apelianto žemės sklypui nustatytos vandens apsaugos zonos ir juostos, tuo iš esmės apsunkinant atsakovo galimybę nevaržomai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. A. B. taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl į jo sklypą įsiterpusios B. R. kūdros iš esmės atsirado faktinės sklypo struktūros ir viešajame registre įregistruotų kadastrinių žemės sklypo duomenų nesutapimas. Apeliantas pažymėjo, kad ginčo objektu esanti žemės ūkio paskirties sklypo dalis nėra saugomoje teritorijoje, visuomeninės reikšmės ir visuomeninio naudojimo teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad, patenkinus priešieškinio reikalavimus, būtų sudarkytas susiformavęs kraštovaizdis, yra nepagrįsti. A. B. nurodė, kad teismas negalėjo atsisakyti tenkinti priešieškinio tuo pagrindu, kad ieškovas, savavališkai užėmęs svetimo sklypo dalį, yra senyvo amžiaus, nes teismo sprendimo įvykdymas yra organizuojamas įvairiomis formomis, taip pat ir pasitelkiant trečiuosius asmenis, todėl teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai susijęs su ieškovo fizinėmis savybėmis.

Atsiliepimas

Ieškovas B. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. B. R. pažymėjo, kad niekada neteigė ir nepripažino jokių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas sutinka, kad yra užvaldęs atsakovui priklausančio sklypo dalį. B. R. nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus ir paaiškėjus, jog ginčo šalių sklypų ribos neatitinka faktinės padėties ir su apeliantu nepavykus tinkamai ginčo išspręsti, t.y. pakoreguoti žemės sklypo ribas pagal faktinį naudojimą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovas pažymėjo, kad žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą kadastriniuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčams kilti ateityje. B. R. pabrėžė, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais dar 1996 m. Be to, apelianto tėvas žemės sklypą įgijo pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens, kuriam taip pat, kaip ir ieškovui, buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių atkūrimo metu, atliekant preliminarius žemės sklypų matavimus, sklypų ribos tarp savininkų buvo suderintos, todėl ginčų dėl naudojimosi žemės sklypais bei dėl nustatytų ribų tarp jų nebuvo. 2001 m. apelianto žemės sklype atliekami kadastriniai matavimai buvo padaryti netinkamai, t.y. sklypo ribą ties keliu Panevėžys – Kaunas patraukiant daugiau nei buvo nustatyta riba, atkuriant nuosavybės teises. To pasekoje, apelianto sklypas pasisuko ir „persidengė“ su ieškovo sklypu. B. R. nurodė, kad, atliekant kadastrinius matavimus, nei matininkas, nei apeliantas kadastrinių matavimų atlikimo momentu riboženklių nestatė, ieškovas pasirašė ant sklypo plano pasitikėjimo pagrindu. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad riba tarp B. R. ir A. B. sklypų yra nustatyta neteisingai.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad A. B. apeliacinis skundas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus darbuotojai, atlikę B. R. ir A. B. priklausančių žemės sklypų naudojimo patikrinimą, pažymėjo, kad A. B. sklype buvo rasti visi riboženkliai, kurie įkasti darant kadastrinius matavimus 2001 m. rudenį, išskyrus vieną riboženklį. Riboženklis Nr. 2 turėtų būti toje vietoje, kurioje yra B. R. iškasta kūdra. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)., ribų patikros vietoje nustatyta, kad ieškovo iškasta kūdra yra 6 640 m² ploto ir kad B. R. yra užėmęs 788 m² A. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovui 2002-03-12 buvo duotas leidimas 0,49 ha ploto kūdrai kasti, tačiau B. R. nesilaikė leidimo sąlygų ir išsikasė 0,5951 ha ploto tvenkinį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad savavališkai užimti ar naudojami žemės sklypai privalo būti grąžinami teisėtiems savininkams, valdytojams neatlygintinai, neatsižvelgiant į neteisėtai juos naudojant įdėtas sąnaudas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ( CPK 326 str.1 d. 2 p).

Apeliacinio skundo ribos- sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinys ir patikrinimas ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Dėl priešieškinio- įpareigojimo panaikinti žemės sklypo nuosavybės teisės pažeidimus

Minėta, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais jam ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų parengtus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktus , sklypų planus ir kadastrinius matavimus, suderintus su Panevėžio apskrities viršininko administracija ir įregistruotus VĮ Registrų centras registre ir nustatyti šalių žemės sklypų ribas pagal 2011-07-11 UAB „Geomastas“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame šalims priklausančius sklypus skiria taškas Nr. 4 (taško Nr. 4 koordinatės yra X –6175870.05, Y – 517187.17), taškas Nr. 5 (taško Nr. 5 koordinatės yra X – 6175933.74, Y – 517158.97), taškas Nr. 6 (taško Nr. 6 koordinatės yra X – 6175926.57, Y – 517123.62. Priešieškiniu atsakovas prašė pašalinti jo nuosavybės pažeidimus įpareigojant ieškovą savo lėšomis užkasti atsakovo sklype esančią 244 m² kūdros dalį ir iš atsakovo 788 m² žemės sklypo pašalinti ieškovo savavališkai pasodintus medžius. Tai reiškia, kad priešieškinys neatsiejamai susijęs su ieškiniu. Kadangi šalys neskundė sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo ieškinys, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė šalių ginčą dėl žemės sklypų ir šalys sutinka su teismo išvadomis. Vadinasi nėra pagrindo tikrinti šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl žemės sklypų ribų, nagrinėja apskųstos sprendimo dalies, susijusios su priešieškiniu, pagrįstumą ir teisėtumą(CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad 2002-03-12 B. R. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 02-6 jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsikasti 0,49 ha ploto kūdrą (b. l. I t. 73). Nekilnojamojo turto Registre 2003-07-30 įregistruotas 0,595 ha ploto vandens telkinys (b. l. I t. 12). Ieškovo pateiktame UAB „Geomastas“ 2011-08-30 parengto žemės sklypo plano duomenimis kūdros plotas 0,6520 ha(t.1 b.l.32). Iš to seka, kad B. R., nesilaikydamas statybos leidime nurodytų reikalavimų, išsikasė didesnę kūdrą , kurios faktiškas dydis neatitinka išduoto statybos leidimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus darbuotojai, atlikę B. R. ir A. B. priklausančių žemės sklypų naudojimo patikrinimą, nustatė, kad A. B. sklype buvo rasti visi riboženkliai, kurie įkasti, darant kadastrinius matavimus 2001 m. rudenį, išskyrus vieną riboženklį, riboženklis Nr. 2 turėtų būti toje vietoje, kurioje yra B. R. įrengta kūdra. Žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini), ribų patikros vietoje nustatyta, kad ieškovo įrengta kūdra yra 6 640 m² ploto ir kad B. R. yra užėmęs 788 m² A. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (b. l. I t. 107-122). Patikrinimo metu nustatyta, kad B. R. šiuo metu yra savavališkai užėmęs 0,1032 ha A. B. priklausančio žemės sklypo – 244 m² sudaro B. R. savavališkai išdidintos kūdros dalis ir 788 m² savavališkai užsodintos pušys. Šios išvados šalys neginčija.

LR CK 4.95 str. įtvirtinta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. LR Žemės įstatymo 53 str. 2 d. nustatyta, kad savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Byloje nustatyta, kad B. R. yra savavališkai užėmęs 0,1032 ha A. B. priklausančio žemės sklypo . Todėl A. B. jam nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje, kurią savavališkai yra užėmęs B. R., negali vystyti žemės ūkio veiklos ir minėtos nemenkos sklypo dalies naudoti pagal paskirtį. Be to, B. R. kūdrai įsiterpus į apelianto sklypo dalį, pastarojo sklypui nustatytos vandens telkinių apsaugos zonos, ribojančios galimybę nevaržomai naudotis visu žemės sklypo plotu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčo šalių sklypų ribos nėra nuginčytos ir yra galiojančios bei, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas B. R. yra neteisėtai užvaldęs 0,1032 ha apeliantui A. B. priklausančio žemės sklypo. Šis valdymo pažeidimas turėtų būti pašalintas A. B. priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytomis priemonėmis, t.y. įpareigojant B. R. savo lėšomis užkasti atsakovo sklype esančią 244 m² ploto kūdros dalį ir pašalinti A. B. priklausančio žemės sklypo 788 m² ploto dalyje ieškovo savavališkai pasodintus medžius.

Teismas atkreipia dėmesį, kad A. B. siūlymą B. R. ginčą išspręsti taikiai nesiimant dalies kūdros ir pušų likvidavimo proceso, B. R. atmetė (b. l. II t. 72).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovo priešieškinio patenkinimas sudarys sąlygas susiformavusio kraštovaizdžio sudarkymui yra nepagrįsti, nes ginčo objektu esantis sklypas nėra saugomoje, visuomeninės reikšmės ar visuomeninio naudojimo teritorijoje. Teismo nuomone, A. B. priklausančio sklypo 788 m² ploto dalyje iškirtus savavališkai pasodintas pušis ir minėto sklypo 244 m² ploto dalyje užkasus savavališkai iškastos kūdros dalį, bendram teritorijos kraštovaizdžiui esminės žalos nebus padaryta.

Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu laiko Panevėžio miesto apylinkės teismo argumentą, jog dėl senyvo amžiaus B. R. negalės įvykdyti priešieškinio pagrindu priimto teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo (įpareigojimas savo lėšomis užkasti kūdros dalį ir pašalinti savavališkai pasodintus medžius) įvykdymas gali būti organizuojamas įvairiomis formomis, taip pat ir pasitelkiant trečiuosius asmenis bei technines priemones, todėl tokio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai susijęs su B. R. fizinėmis savybėmis.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. B. R. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl B. R. prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog abiejų bylos šalių reikalavimai buvo atmesti ir įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų atliktus veiksmus byloje, konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos iš šalių viena kitos atžvilgiu nepriteisiamos. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą skundžiamojoje dalyke panaikinus ir nusprendus A. B. priešieškinį patenkinti, iš B. R. apelianto naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str.). A. B. nurodė, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 5 566 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad A. B. atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, priešieškinį, parengė keletą kitų procesinių dokumentų, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 6 val. 15 min. (b. l. I t. 54-58, 78-80, 125-128, 155-161, 180-185; 195-196 II t. 27-28, 73-80, 87-99) bei atliko kitas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teisinio santykio prigimtį, bylos sudėtingumą, advokatės atliktus veiksmus, pagrįstomis pripažįsta šias advokato pagalbos išlaidas: 800 Lt – už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400 – už atsiliepimo į patikslintą ieškinį, 1 000 Lt – už priešieškinio parengimą, 200 Lt – už kitų procesinių dokumentų parengimą ir 765 Lt – už atstovavimą teismo posėdžiuose. Iš viso iš B. R. apelianto A. B. naudai priteisiama 3 165 Lt advokato pagalbos išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus ir šiam prašant, iš ieškovo B. R. priteisiamos atsakovo A. B. apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Apeliantas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 057 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. II t. 114). Atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašoma priteisti suma viršija teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalų dydį, teismas laiko, kad ši suma yra per didelė ir mažinama iki 800 Lt.

Iš viso iš B. R. apelianto A. B. naudai priteisiama 3 965 Lt( 3 165 Lt + 800 Lt) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir priimti naują sprendimą.

A. B. priešieškinį patenkinti. Įpareigoti B. R. savo lėšomis užkasti atsakovo A. B. sklype esančią 244 m² ploto kūdros dalį ir pašalinti iš apeliantui priklausančio žemės sklypo 788 m² ploto dalies ieškovo savavališkai pasodintus medžius.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 965 Lt advokato pagalbos išlaidoms, turėtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Teisėjai Margarita DzelzienėRamunė ČeknienėZina Mickevičiūtė