- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- II-645-289/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Nukentėjusysis
- G. Ž., UAB „Busturas“
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant paskyrusios administracinę nuobaudą institucijos - Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui R. V.,
nedalyvaujant ATP protokolą surašiusios institucijos - Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. G. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2008 m. spalio 7 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyr. inspektoriaus nutarimu Nr. F 135604 buvo nubaustas pagal ATPK 131 str. 4 d. Jam paskirta administracinė nuobauda – 125 litų dydžio piniginė bauda. J. G. nubaustas už tai, kad 2008 m. liepos 29 d. apie 18.35 val. autobusų parko vidaus teritorijoje, esančioje Šiaulių m., Šarūno g. 2, uždarydamas teritorijos vartus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir buvo kliudytas išvažiuojantis automobilis. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir vartai. Buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 53 punktas. Nagrinėjant administracinę bylą atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju UAB „Dorsimus“. Bendrovė aptarnauja „Busturą“. Jis įleidinėja autobusus į teritoriją per kairę pusę, nes per kameras mato kas įvažiuoja. Tada jis atidaro vardus, užregistruoja atvykusį autobusą kompiuteriu ir, įleidęs autobusą, uždaro vartus. Autobusai išvažiuoja per dešinę pusę. Išvažiuojančius autobusus taip pat mato per kameras ir išleidžia. Tą dieną jis išleido autobusą ir, pažiūrėjęs į kamerą pamatė, kad nieko nėra, automatiškai darė vartus. Darant vartus, prieš eismą norėjo išvažiuoti mašina, kurios jis nematė. Jam kamera rodo tik įvažiavimą, tik vieną pusę. Išvažiuojančias mašinas rodo kita kamera. Ši kamera nerodo įvažiuojančių mašinų. Iš priekio jis mato vaizdą per kamerą arba per langelį. Tada gali uždaryti vartus arba juos atidaryti. Jis sėdi nugara į teritoriją, gerai mato tik įvažiuojančias mašinas, o išvažiuojančias mašinas mato tik per dešinėje pusėje esančią kamerą. Ant stulpo yra toks veidrodis, į kurį pažiūrėjęs gali pamatyti ir išleisti išvažiuojančias mašinas. Įleidęs autobusą į teritoriją jis darė vartus ir tuo metu, kai vartų pusė jau buvo užsidariusi, BMW automobilis bandė išvažiuoti per įvažiavimui skirtus vartus. Joks transportas iš teritorijos neišvažiuoja per įvažiavimui skirtus vartus, nes negalima, - yra ženklas, kad draudžiama išvažiuoti per tą pusę. Tada buvo ženklas- „rodyklė“, nurodantis kliūties apvažiavimo kryptį. Paskui pats to BMW automobilio vairuotojas nunešė tą ženklą. Tuo metu buvo tvorelė, kuri rodė važiavimo kryptį iš teritorijos, kuria išvažiuoja visi autobusai. Ten stovėjo ženklas rodantis, kad tas ženklas nurodo išvažiavimą iš teritorijos pro dešinę pusę. Ten visą laiką buvo draudžiamasis ženklas. Pro langą jis mato tik įvažiuojančius automobilius. Veidrodis yra pastatytas priekyje taip, kad jis matytų pro išvažiuojamuosius vartus išvažiuojančias mašinas. Tą patį jam rodo ir kamera. Jeigu kas išvažiuotų automobiliu pro įvažiuojamuosius vartus, jis neturi galimybių pamatyti. Be to, nurodo, kad iš nutarimo skirti administracinę nuobaudą nežinoma kokios taisyklės yra pažeistos. ATP protokole nurodoma, kad jis pažeidė KET 53 punkto reikalavimus. Pareiškėjas savo skundu remiasi Kelių eismo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.768 redakcija. Prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti.
Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda atstovas advokatas V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai - teismo pranešimu.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos paskyrusios nuobaudą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovas R. V. prašė nutarimu paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Jis nurodė, kad yra paminėtas Kelių eismo taisyklių 53 punktas. Naujosios Kelių eismo taisyklės buvo išleistos rugsėjo 1 dieną. Eismo įvykis įvyko liepos 29 dieną ir tada galiojo senosios taisyklės, todėl buvo nuspręsta rašyti tuo metu galiojusių eismo taisyklių punktą. Naujose taisyklėse šis punktas jau būtų 9-tas. Tas punktas nurodo, kad eismo dalyviai turi imtis visų atsargumo priemonių. Skunde nurodyta, kad šitas įvykis nėra eismo įvykis. Pagal eismo įvykio sąvoką tai eismo įvykis, nes yra bent viena judanti transporto priemonė. Šiuo atveju akivaizdu, kad transporto priemonė važiavo, todėl šitas įvykis laikytinas eismo įvykiu. Mano, kad šitas asmuo pagal ATPK patenka į „... kitų asmenų, kurie naudojasi keliais...“ sąvoką. Pareiškėjo valdomas įrenginys - užtvaras buvo kelyje ir jo veiksmai įtakojo avarijos kilimą. Nesvarbu, kad jis pats nebuvo kelyje, bet jo valdomas įrenginys buvo kelyje. 4-oji šio straipsnio dalis yra pirmoje dalyje nurodytų asmenų: „Pėstieji, dviratininkai, kiti asmenys, kurie naudojasi keliais...“. „Kitų asmenų, kurie naudojasi keliais padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių apgadinimus...“. Tai nuoroda iš 4-tos dalies, kas tai turėjo padaryti, o būtent: „...kitas asmuo, kuris naudojasi keliais...“ Kelių eismo taisyklių 53 p. pažeidimas, sukėlęs transporto priemonės apgadinimą. Mano, kad tai eismo įvykis pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir pagal Kelių eismo taisykles vienareikšmiškai ši sąvoka patenka į eismo įvykių apibrėžimą: „...eismo įvykis kelyje arba viešose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei buvo apgadinta...“. Kadangi tai yra įvykis kelyje arba viešoje teritorijoje, todėl tai patenka į eismo įvykio sąvoką. Nuobauda buvo paskirta sankcijos ribose. Šiandien nesprendžiama ar eismas buvo tinkamai ar netinkamai organizuotas. Kad pareiškėjas negali pakankamai matyti aplinkos, neatleidžia nuo atsakomybės būti atsargiam ir nesudaryti kliūčių. Tie vartai, užtvaras nėra skirti gaudyti pažeidėją. Jeigu jis ir važiuoja neteisėtai, taisyklės neleidžia jo pagauti mechaniškais vartais. Dėl ženklo buvimo, tai objektyvių įrodymų nėra. Yra fotografijos. Stovinti prie transformatorinės tvorelė, yra kažkokia abejotina. Jos buvimas nurodytoje vietoje nelabai turėtų būti suprantamas, nes šitas kelio ženklas yra „Važiuoti į kairę“. Tai nėra kliūties apvažiavimas pro nurodytą pusę. Negalima diskutuoti apie tai, kas nesimato.
ATP protokolą surašiusios institucijos - Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai - teismo pranešimu.
Nukentėjusysis G. Ž. į teismo posėdį neatvyko, nors apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai - teismo pranešimu.
Nukentėjusiojo UAB „Busturas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai - teismo pranešimu.
Motyvuojamoji dalis
J. G. skundas yra tenkintinas iš dalies.
Skundas tenkintinas dalinai ir paskirta administracinė nuobauda- administracinė bauda- naikintina, o administracinė byla grąžintina administracinę bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti pažeidimai, kurie turėjo įtakos objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui, nebuvo tinkamai ištirtos bei įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios su įvykdyta veika, jos tinkamu kvalifikavimu bei įvertinimu.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo būtina nustatyti kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir, jog tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi autoįvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).
ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje J. G. 2008 m. rugsėjo 30 d. surašytame ATP protokole buvo suformuluota pažeidimų esmė ir nurodyti kaltinimai, t.y., kad jis, 2008 m. liepos 29 d. apie 18.35 val. autobusų parko vidaus teritorijoje, esančioje Šiaulių m., Šarūno g. 2, uždarydamas teritorijos vartus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir buvo kliudytas išvažiuojantis automobilis. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir vartai. Buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 53 punktas. Nurodyta, jog pažeidėjas padarė ATPK 131 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Remiantis tokiu surašytu ATP protokolu, pažeidėjui nutarimu buvo skirta atitinkama administracinė nuobauda pagal ATPK 131 str. 4 d. Su tokiu veiksmų kvalifikavimu teismas nesutinka, nes iš byloje esamų įrodymų negalima padaryti galutinių išvadų, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, įvykdė anksčiau nurodytą pažeidimą. Iš pateiktos bylos medžiagos liko neaiškios daugelis bylos aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo bandoma išsiaiškinti autotransporto priemonių pravažiavimo pro bendrovės saugomus vartus tvarka. Nebuvo aiškinamasi kokia buvo nustatyta įvažiavimo į teritoriją bei išvažiavimo iš teritorijos tvarka, kokiu būdu ši tvarka buvo įtvirtinta, kas ją reglamentavo, kokie Kelių eismo taisyklių kelio ženklai tai reguliavo, kaip ir kur tokie ženklai buvo pastatyti, ar šie ženklai atitiko jiems keliamus reikalavimus, t.y. buvo pastebimi bei pakankamai gerai matomi (pirminiai duomenys rodo, kad įvykio vietoje galėjo būti pastatytas KET ženklas 402 arba 407). Šiuos bei kitus klausimus būtina išsiaiškinti ne tik su pačiais eismo įvykio dalyviais - asmeniu, kuriam paskirta administracinė nuobauda J. G., kitu eismo įvykio dalyviu G. Ž., bet su UAB „Busturas“ bei UAB „Dorsimus“ specialistais bei atsakingais darbuotojais. Tyrimo metu būtina išsiaiškinti, ar tikrai vairuotojas G. Ž. bandė išvažiuoti pro saugomus vartus, skirtus įvažiuojančiam (ar tik įvažiuojančiam) transportui į teritorijos vidų, taip pat tai, kokias pareigas tuo metu vykdė pats J. G. (ar pagal savo pareigybių instrukciją jis galėjo eiti tokias pareigas, koks bedrovės „Dorsimus“ administracijos įsakymas tai daryti jį įpareigojo), ar tinkamai atlikdamas jam patikėtas pareigas jis turėjo galimybę matyti bei stebėti pro vartus pravažiuojančias automašinas, tame tarpe ir automobilius išvažiuojančius iš teritorijos jam iš už nugaros pro vartus, skirtus įvažiavimui į teritorijos vidų. Ar vairuotojas G. Ž. važiuodamas pro šiuos vartus, kuriuose įvyko eismo įvykis, nepažeidė KET reikalavimų. Atsižvelgtina ir į ATP protokole nurodytą neaiškų Kelių eismo taisyklių 53 punktą (be redakcijos), suklaidinusį asmenį, kuriam paskirta administracinė nuobauda J. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 53 punktas (KET redakcija galiosi iki 2008-09-01) savo tekstu bei prasme neatitinka Kelių eismo taisyklių 9 punkto (KET redakcija galiojanti nuo 2008-09-01). Be to, apie įvykio aplinkybes yra būtina detaliai apklausti ir kitą eismo įvykio dalyvį G. Ž., kuris į teismo posėdžius neatvyko ir tokiu būdu liko neapklaustas. Konkrečiu atveju iškyla vairuotojo, vairavusio automobilį, atsakomybės klausimas. J. G. paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, ATP protokolas, konstatuojant, kad buvo pažeistas KET 53 punktas (be redakcijos), jam surašytas nepagrįstai. Priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina naujam nagrinėjimui institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus – Šiaulių apskrities VPK VP Patrulių rinktinei. Tyrimo metu būtina nustatyti anksčiau paminėtas aplinkybes, po to iš naujo spręsti pažeidėjo ar pažeidėjų kaltės, veikos kvalifikavimo bei atsakomybės klausimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
Skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti 2008 m. spalio 7 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimą, kuriuo J. G. pagal ATPK 131 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda - 125 litų administracinė bauda ir administracinę bylą grąžinti Šiaulių apskrities VPK VP Patrulių rinktinei, t.y. institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.