- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- II-783-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01071-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. R.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7290-2022 panaikinimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7290-2022 pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 2 dėl to, kad ji 2022 m. balandžio 5 d. 10.50 val. Vilniuje, Gedimino 32, vairuodama transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Šiais veiksmais L. R. pažeidė KET 150.10 punktą.
L. R. nutarimu paskirta nuobauda - už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 70 Eur bauda.
Pareiškėja L. R. skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą. Skunde L. R. nurodo, kad kadangi yra vieniša mama ir yra motinystės atostogose, taip pat tenka prižiūrėti savo garbaus amžiaus močiutę, kasdiena susiduria su labai daug rūpesčių ir naudotis kompiuteriu bei el. paštu paprasčiausiai nebelieka laiko. Dėl šių priežasčių praleido nutarimo apskundimo terminą ir prašo atnaujinti terminą administracinio nusižengimo byloje, bei patraukti atsakomybei asmenį, kuris tą dieną naudojosi jos automobiliu.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolas elektroniniu paštu, kuris nurodytas valstybiniuose registruose: (duomenys neskelbtini), protokolas išsiųstas 2022 m balandžio 14 d., tuo pačiu elektroniniu paštu 2022 m. birželio 20 d. siųstas priminimas dėl surašyto protokolo, o 2022 birželio 23 d. išsiųstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Institucija supranta L. R. šeiminius sunkumus, tačiau mano, kad pareiškėja, būdama transporto priemonės valdytoja, turi pareigą laikytis įstatymų. Jeigu automobilį vairavo ne ji – nurodyti nusižengimo padarymo metu automobilį vairavusį asmenį. Automobilio vairavimas susijęs su didesne rizika, dėl to šio pobūdžio nusižengimams keliami griežtesni reikalavimai. Nuo protokolo išsiuntimo iki nutarimo priėmimo dienos buvo pakankamai laiko pateikti paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje ir nurodyti automobilį vairavusį asmenį.
Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas L. R. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo faktas įrodytas protokolu ir surinkta medžiaga. Prašoma pareiškėjos L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2020 m. birželio 23 d. priimtą nutarimą ROIK 22164867776, nepakeistą.
Teismo posėdyje L. R. parodė, jog nesutinka su nutarimu, nes šio nusižengimo ji nepadarė. Automobilis jos. Ji ta mašina dalinasi su draugu D. B., dabar gyvena su juo kartu. Nurodyto įvykio metu, 2022-04-05 10.50 val., automobilį buvo atidavusi D. Jis pasiėmė automobilį ir naudojosi tuo automobiliu, neatsimena kuriam laikui. Automobilis bendras. Kalbėjosi su draugu D. apie įvykį, aiškinosi. Jam iš karto išsiuntė gavusi iš VMI baudą 15 eurų, jai atrodo, ten buvo ir sakė, kad sutvarkytų šitą reikalą, nes ji tos mašinos nevairavo, jis sakė, kad sutvarkys. Draugas sakė, kad automobilį vairavo trečias kažkoks žmogus, jo ji nepažįsta. D. B., gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis Toyota, (duomenys neskelbtini) jai priklauso. Ji sakė draugui sutvarkyti šį reikalą, o draugas pasirodo nesutvarkė, nesumokėjo baudos. Per tiek metų vairavimo kelis nusižengimus padariusi ji ir susimokėjusi baudas. Atsiliepimą skaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, jog su L. R. turi bendrą vaiką, gyvena ne santuokoje. L. buvo perdavusi savo automobilį jam naudotis tam tikru laiku. Dabar datos neprisimins. Jis, D. B., tą automobilį naudojo ir darbe, jį perleido kolegai, ne kolegai, vienam iš jų įmonės klientų, kuris kartais atvyksta pas juos iš Airijos. Davė pasinaudoti, tada buvo užfiksuotas pažeidimas, kad jis netinkamai buvo pastatęs tą automobilį. L. gavo pranešimą apie baudą, jam persiuntė, jis, D. B., per Vilniaus miesto savivaldybės sistemą užpildė, kas vairavo. Bet jie atmetė prašymą, kadangi motyvavo, kad savininkas užpildytų tą pranešimą, nesvarbu, kad jam buvo L. perdavusi naudoti automobilį. Tą informaciją jis, D. B., kažkiek pavėlavęs pasakė L., kai jo paklausė kokia yra situacija su bauda, ar sutvarkyta ir viskas. Kaip suprato, ji pavėlavo po to pati pateikti tą pranešimą. Nes jis, D. B., vėlavo su informacijos perteikimu jai, todėl ir užsitęsė viskas. Taip, 2022-04-05 jam, D. B., buvo perduotas tas automobilis. Tiesiog dalinosi automobiliu, nėra panaudos sutarčių. Automobilis Toyota Prius. Nepamena šiuo metu vardo asmens, kuriam davė pasinaudoti automobiliu, turi jo dokumento kopiją, gali patikslinti. Tas asmuo nedirba pas juos bendrovėje, jis planuoja čia, Lietuvoje, steigti įmonę ir atvyksta pas juos konsultacijai. Trečią ar ketvirtą kartą buvo pas juos atvykęs tuo metu. Jam reikėjo iki Sodros nuvykti, dar kažkur dėl įmonės steigimo niuansus išsiaiškinti. Prašė, ar jis, D. B., turi kokį automobilį, tuo metu nesinaudojo ir davė jam automobilį naudotis. Kai buvo padarytas pažeidimas, tai tą dieną, jis naudojosi tuo automobiliu. Jis, D. B., dažniausiai žino, kaip galima statyti automobilį, kaip negalima, o tas žmogus kai atvykęs iš kitos šalies. Pas juos kitoks požiūris, ne toks atsakingas. Ne, baudos jis, D. B., nesumokėjo, kam jam mokėti už pažeidimą, kurio nepadarė. Paskambino į savivaldybę, paklausė, kokia tvarka, ką reikia daryti, jeigu atsitiko tokia situacija. Jam pasakė, kad reikia užpildyti sistemoje pranešimą, kad nurodyti kas vairavo. Aišku jie paminėjo, kad savininkas turi pildyti, matyt neužfiksavo jis, D. B., to ir pats užpildė, kad L. R. būtų mažiau rūpesčių. Užpildė ir po to telefonu paskambino savivaldybės darbuotojas pasakė, kad negali priimti, kad pagal tvarkas turi pranešti savininkas. Po to, kai L. R. paklausė po kiek laiko, gal po trijų savaičių, kaip su bauda, sakė jis, D. B., jog skambino jam iš savivaldybės ir sakė, kad ji, L. R., turi pranešti, matyt su tuo terminu buvo pavėluota dėl to, kai L. R. pranešinėjo. Kai jis, D. B., pildė savivaldybėje pranešimą, prisegė paso kopiją. Taip, čia šis pilietis [rodoma paso kopija esanti byloje].
Kaip matyti iš bylos medžiagos pridėta Didžiosios Britanijos piliečio A. P. (duomenys neskelbtini), (mažomis raidėmis įrašyti paso duomenys sunkiai įskaitomi), kopija (b.l. 10).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Skundas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant įstatymą.
L. R. nubausta dėl to, kad ji 2022 m. balandžio 5 d. 10.50 val. Vilniuje, Gedimino 32, vairuodama transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalis nustato, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimą. Asmeniui buvo inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktas, kuris numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (‑o).
Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą, pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kaip matyti, L. R. teigė, jog ji tąkart automobilio nevairavusi, buvo perdavusi jį naudotis savo sugyventiniui D. B. Tą patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. B. Jis parodė, jog tą automobilį naudojo ir darbe, jį perleido kolegai, ne kolegai, vienam iš jų įmonės klientų, kuris kartais atvyksta pas juos iš Airijos. Davė pasinaudoti, tada buvo užfiksuotas pažeidimas, kad jis netinkamai buvo pastatęs tą automobilį. Tvirtai nurodė, jog 2022-04-05 jam, D. B., iš L. R. buvo perduotas automobilis Toyota Prius naudotis, o jis tąkart perdavė automobilį naudotis užsienio piliečiui, kurio pasas yra byloje. Iš bylos medžiagos matyti, jog pridėtas Didžiosios Britanijos piliečio A.-P. (duomenys neskelbtini) paso (Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 10). D. B. teigė, jog šis asmuo tąkart vairavo automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį nubausta L. R. D. B. nurodžius minėtas aplinkybes, kol kas atkrito tikslingumas apklausti liudytojus V. K. bei V. Ž., nes šiuo atveju reikalinga papildomai tirti bylos aplinkybes ir jas tikslinti.
Baudžiamosios justicijos nuostatos, kurios taikomos ir administracinių nusižengimų teisenai, draudžia versti asmenį duoti parodymus prieš save. Be to, asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, jį patraukus atsakomybėn turi teisę turėti tokias pačias apskundimo galimybes kaip ir kiti asmenys, patraukti atsakomybėn. Tai yra, jeigu dėl kitų asmenų nutarimus surašo tyrimo institucija, tokie asmenys nutarimus gali skųsti apylinkės teismui, o teismo sprendimą aukštesniajam teismui. Analogiška situacija turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu šioje byloje paaiškėtų, jog kaltas asmuo D. B. nurodytas A.-P. (duomenys neskelbtini), kurio paso kopiją siuntė savivaldybei. Tesimas dėl to, kad asmuo liudyti gali prieš save , minėto asmens negali pats iškviesti ir apklausti. Dėl to tikslinga, kad visas aplinkybes komplekse tirtų būtent tyrimo institucija, o ne teismas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnis numato, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes byla gražintina tyrimo institucijai tyrimui papildyti. Papildžius tyrimą ir išsprendus klausimą, kuris asmuo kaltas, kaltas asmuo nubaustinas, paliekant jam galimybę skųsti institucijos nutarimą apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7290-2022 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.