- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1019-123/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04766-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Ieškovas
- UAB „Venalis“
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1019-123/2010
2010 m. gegužės 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10490-512/2009 pagal ieškovės UAB „Venalis“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10490-512/2009, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Venalis“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo. Prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad teismas priimdamas sprendimą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl priimė neteisingą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-03-31 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai – ieškovo UAB „Venalis“ ieškinio atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo nuorašas, 2009-06-25 teismo nutartis, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą jo nurodytu pagrindu yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog jam skirtus prieš tai minėtus procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu motina gavo. Pareiškėjas žinojo apie jam iškeltą civilinę bylą dėl skolos priteisimo, pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, tačiau tolimesne bylos eiga nesidomėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10490-512/2009. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Nurodo, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai, todėl teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, o nepriimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atsikrąjį skundą negauta.
Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tai, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išaiškintina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaistyti. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeisti ar panaikinti.
Apeliantas teigia, kad 2009-07-24 teismo sprendime už akių buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti tinkamai, o nepriimti sprendimą už akių. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
CPK 123 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi fiziniam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai turi būti įteikiami jam asmeniškai. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje (CPK 122 str. 1 d.). Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą yra numatyta bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės išimtis: jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 3, 5 d.). (CPK 123 str. 3 d.). Nors šiais atvejais procesiniai dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, toks įteikimas laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui, taigi adresas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto remdamasis tuo, kad šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo.
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriaus pareiškimo nuorašas, 2009-05-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuorašas, teismo įsakymo nuorašas ir teismo pranešimas buvo išsiųsti atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Minėti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai per atsakovo motiną (b. l. 17), atsakovas taip pat patvirtino, kad minėtus dokumentus gavo. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį. Teismas ieškinį, 2009-06-25 nutarties nuorašą, teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiuntė atsakovui tuo pačiu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, be to šį adresą buvo nurodęs atsakovas ir savo pateiktuose prieštaravimuose. Minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti per atsakovo motiną (b. l. 37). Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas kartu su adresatu gyvenantiems šeimos nariams yra lygiavertis įteikimui asmeniškai adresatui. Apelianto teigia, kad jis faktiškai gyvena kitu adresu, negu teismas siuntė procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais (CPK 121 str.). Atsakovas apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą nei teismo, nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų neinformavo, todėl teismas pagrįstai visus procesinius dokumentus atsakovui siuntė paskutiniu teismui žinomu adresu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įteikdamas atsakovui procesinius dokumentus laikėsi CPK 117 straipsnio, 123 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, todėl apeliantas apie ieškovo pareikštą ieškinį bei pareigą pateikti atsiliepimą į jį buvo informuotas tinkamai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios isstancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, o ne išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti sprendimą už akių. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, bei nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustaytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Remiantis CPK 142 straipsniu, atsakovas buvo įpareigota per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui visus įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Atsakovas žinojo apie jam pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau nesidomėjo bylos eiga, nebuvo rūpestingas ir nepateikė laiku atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas visų įstatymo jam suteiktų procesinių teisių neišnaudojo tik dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo, o tai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai negavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priėmė sprendimą už akių.
Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyto pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 str. 1 d. 9 p. neegzistuoja.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškinio proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.