- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1-2306-926/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00002-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. 2012-07-24 draudimo bendrovės UAB „PZU Lietuva“ filiale, esančiame Savanorių pr. 363A, Kaune, siekdamas įgyti dokumentą – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą automobiliui Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini) Girstupio skyriaus darbuotojai pateikė melagingą informaciją – V. P. asmens duomenis.
Be to, jis 2012-07-26 draudimo bendrovės UAB „PZU Lietuva“ filiale, esančiame Savanorių pr. 363A, Kaune, siekdamas įgyti dokumentą – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą automobiliui Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini) Girstupio skyriaus darbuotojai pateikė melagingą informaciją – V. P. asmens duomenis.
Be to, jis 2012-09-04 draudimo bendrovės UAB „PZU Lietuva“ filiale, esančiame Savanorių pr. 363A, Kaune, siekdamas įgyti dokumentą – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą automobiliui Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini) Girstupio skyriaus darbuotojai pateikė melagingą informaciją – V. P. asmens duomenis.
Be to, jis 2012-09-18 draudimo bendrovės UAB „PZU Lietuva“ filiale, esančiame Savanorių pr. 363A, Kaune, siekdamas įgyti dokumentą – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą automobiliui Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) Girstupio skyriaus darbuotojai pateikė melagingą informaciją – V. P. asmens duomenis.
J. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-06-30 jis iš V. P. pirko automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) Jis gavo iš jo šio automobilio techninį pasą su V. P. asmens duomenimis. Šis automobilis neturėjo privalomojo civilinio draudimo, taip pat techninės apžiūros talono. Jis nuvyko Kaune į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, esančią Savanorių pr., tikslaus adreso neprisiminė, nes norėjo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu minėtą automobilį. Kadangi automobilis buvo nepraėjęs techninės apžiūros, jam draudime neleido apdrausti šio automobilio. Tada jis nusprendė apdrausti kitą savo turėtą automobilį, t.y. Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini) Jis prieš tai draudėjai buvo pateikęs V. P. priklausiusio automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) techninį pasą. J. Č. pasakė draudėjai, kad draudimo sutartį norėtų sudaryti V. P. vardu. Jis tiesiog sudarė tą sutartį minėto asmens – V. P. vardu ir pasinaudojo jo asmens duomenimis, o ne savo, gal per skubėjimą taip atsitiko. Jis sumokėjo už tą automobilio Peugeot 306 draudimą. Tą kvitą už draudimo sutartį jis pasirašė savo vardu. Draudimo sutartį sudarė draudėja A. R.. J. Č. prisiminė, kad sudarant draudimo sutartį, draudėja neprašė jo asmens dokumento, ji panaudojo automobilio techniniame pase esančius duomenis. Jis automobilį Peugeot 306 kelios dienos po apdraudimo pardavė kitam žmogui, t.y. A. Š.. Kiek J. Č. žino, su tuo automobiliu Peugeot 306 nebuvo padaryta jokia avarija, jokių problemų dėl to V. P. neturėjo kilti. Jis prisiminė, jog V. P. vardu sutartį draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“ jis sudarė 2012-09-04, daugiau jokių draudimų sutarčių V. P. vardu jis nesudarinėjo. Gailisi dėl to, kad sudarė draudimo sutartį ne savo vardu, o kito asmens, kad panaudojo jo asmens duomenis. Papildomais įtariamojo J. Č. parodymais, kur parodė, kad pranešime apie įtarimą paminėtus automobilius jis pirko sau, juos sutvarkydavo, tačiau pamatęs, kad juos reikia vis remontuoti, parduodavo. Suremontavęs automobilius, juos apdrausdavo, kad galėtų praeiti tech. apžiūrą. Prisiminė, kad V. P. vardu jis draudė automobilį Peugot 306, v.n. (duomenys neskelbtini), o kieno vardu draudė Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) jis neprisiminė. Pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 83-84, 86, 89).
Motyvuojamoji dalis
liudytojo V. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2012-11-09 į pašto dėžutę adresu Panevėžyje, Dariaus ir Girėno g. 11-40, gavo laišką iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“, kad jo vardu yra sudaryta draudimo sutartis Nr. 599466214, dėl automobilio Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini). Jis pažymi, kad tokio automobilio jis neturėjo ir jokios draudimo sutarties sudaręs dėl šio automobilio nebuvo. 2012-11-27 atvykęs į policiją, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad draudimo sutartis jo vardu buvo sudaryta automobiliui Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini) ir už draudimą sumokėjo J. Č.. Jokių susitarimų, kad V. P. vardu draus automobilį Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini), jie neturėjo. J. Č. jis pažįsta, kadangi 2012-06-30 jam Kauno mieste, prie automobilių turgaus esančios „Regitros“ pardavė savo automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) Kadangi J. Č. pasinaudojo V. P. asmens duomenimis sudarant sutartis jam nežinant, prašo dėl šio fakto J. Č. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Papildomos apklausos metu liudytojas V. P. parodė, kad 2012-06-22 Kaune jam priklausantį automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) pardavė J. Č., gyv. Kaunas, S.Lozoraičio g. 5-1. Minėtą automobilį jis pardavė už 400 Lt ir be civilinės atsakomybės draudimo. Kad jis parduoda automobilį, J. Č. sužinojo pats, nes jis tą automobilį laikė Kaune, Lukšių g., prie parduotuvės „Rimi“ esančioje aikštelėje ir prisiminė, kad 2012 m. gegužės mėn. jo dukra K. R. paskambino J. Č., kuris buvo už automobilio valytuvo užkišęs lapelį su jame nurodytu telefono numeriu, ir jai J. Č. pasakė, kad nori pirkti minėtą automobilį. Tada kažkur už mėnesio laiko, tai buvo 2012-06-22 jis nuvažiavo į Kauną ir jo dukra paskambino J. Č. ir tada V. P. susitikus su J. Č., jie supildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šią sutartį pildė J. Č.. Tada J. P. už 400 Lt. pardavė minėtą automobilį. 2012-06-30 jis automobilį išregistravo VĮ „Regitra“. Po to karto J. Č. jis nematė, su juo nebendravo ir jokių susitarimų, kad J. Č. jo vardu gali draustis automobilius, tikrai nebuvo. Jokių įgaliojimų J. Č. nebuvo surašęs. Prisiminė, kad 2012-11-09 ryte, jis iš pašto dėžutės, Panevėžyje, Dariaus ir Girėno g. 11-21, pasiėmė korespondenciją ir joje rado laišką iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“. Šiame laiške rado raštą, kuriame buvo nurodyta, kad V. P. vardu minėtame draudime yra sudaryta draudimo sutartis Nr. 599466214, dėl automobilio Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio V. P. nėra turėjęs ir tuo labiau nėra dėl to automobilio sudaręs jokios draudimo sutarties, nei draudime UAB DL „PZU Lietuva“, nei kitame draudime. Taip pat jokios draudimo sutarties minėtam automobiliui jis draudime UAB DK „PZU Lietuva“ niekada nėra prasitęsęs. Po to, kiek prisiminė, 2012-11-12, tikslios dienos pasakyti negalėjo, jis dėl gauto rašto dėl draudimo sutarties automobiliui Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo nuėjęs į Panevėžyje, Urbšo g. esantį „PZU“ draudimą. Ten nuėjus jis nusinešė iš minėto draudimo gautą raštą ir ten dirbusios darbuotojos paklausė, kas galėjo jo vardu apsidrausti automobilį Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini). Dar pridūrė, kad pats tokio automobilio neturi, kad tikrai jokios draudimo sutarties minėtam automobiliui nesudarinėjo. Tada jam draudimo darbuotoja pasakė, kad minėtas automobilis yra draustas Kaune, kad jį apdraudė J. Č.. Dar draudime V. P. sužinojo, kad J. Č. jo vardu ne vieną kartą sudarė draudimo sutartis, Jis mano, kad tam pačiam automobiliui, tačiau to tiksliai negali pasakyti, nes nežino. Jis suprato, kad J. Č. pasinaudojo jo asmens duomenimis draudžiant automobilį Peugeot 306. J. Č., drausdamas automobilį V. P. vardu, t.y. pasinaudodamas jo asmens duomenimis, galėjo dėl to, kad V. P. yra pensininkas bei drausmingas vairuotojas, nes nėra turėjęs jokių eismo įvykių, todėl jam suteikiamos lengvatos draudžiantis automobilį. UAB DK „PZU Lietuva“ jis niekada nėra draudęs jokio jam priklaususio ar šiuo metu priklausančio automobilio. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į policiją. Jis suprato, kad J. Č. kelis kartus pasinaudojo jo asmens duomenimis. V. P. jam nebuvo davęs nei žodinio, nei raštiško sutikimo, kad gali naudoti asmens duomenis. Į policiją jis kreipėsi dėl to, kad bijojo, jog J. Č. nebūtų jo vardu pasiėmęs kokių nors paskolų, kreditų. Apie tokius J. Č. veiksmus V. P. yra pranešęs valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai. Iki šios dienos jis nei iš jokio draudimo ar panašios institucijos nėra gavęs jokių raštų, kad savo vardu būtų paėmęs paskolą, kreditą ir jų nemoka. Papildomos apklausos metu liudytojas V. P. parodė, kad niekada nėra draudęsis draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“. Jis visada draudžiasi ir šiuo metu savo automobilį draudžia draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Jis su draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ atstove A. R. jokių sutarčių nėra sudarinėjęs, nieko pas ją nėra pasirašinėjęs, jai savo jokių anketinių duomenų nepateikinėjo ir nedavė leidimo jais naudotis. Gali pabrėžti, kad nedavė leidimo naudotis jokiais duomenimis – nei vardu, pavarde, asmens kodu ar telefonu. Jis su A. R. yra bendravęs telefonu po to, kai nuėjo aiškintis į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ ir joje teiravosi, kokios sutartys yra sudarinėjamos jo vardu, nes V. P. jokių sutarčių šioje bendrovėje nesudarė ir niekam, kaip jau minėjo, sudaryti neleido. V. P. taip pat gavo Valstybinės duomenų inspekcijos raštą, jog jie V. P. skundo dėl neteisėto asmens anketinių duomenų naudojimo netiria, kadangi Panevėžio apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis pateikė transporto pirkimo-pardavimo sutarties, kurią sudarė su J. Č. 2012-06-22 parduodamas savo automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) kopiją. Iš šios sutarties J. Č. žinojo jo duomenis ir juos galėjo pateikti draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, nors jis jokių savo asmens anketinių duomenų naudoti neleido. (b. l. 25-26, 28, 29);
liudytojos A. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji dirba UAB DK „PZU Lietuva“ vadybininke, Kauno filiale, Girstupio skyriuje. 2012-09-04 J. Č. atvyko į ofisą, į Girstupio skyrių, Savanorių pr. 363a-101, Kaune ir jos paprašė apdrausti automobilį Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini). Asmuo pateikė dokumentus, tačiau ji neprisiminė, kokius, bet tai galėjo būti: pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio techninis pasas bei savo asmens tapatybės dokumentą: nepamena pasą ar kortelę. Ji surašė 3 mėn. privalomojo draudimo sutartį. J. Č. apmokėjo grynais pinigais 67 Lt.. Ji iš sistemos atspausdino pinigų mokėjimo kvitą ir asmuo pasirašė savo vardu. J. Č. gavo draudimo sutarties originalą bei pinigų apmokėjimo kvitą. Šios sutarties Nr. AYAS8463383. Po šios sutarties sudarymo J. Č. A. R. nematė. UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutartis Nr. 599466214 nebuvo sudaryta, kadangi tai yra pasiūlymo numeris ir neapmokėjus jo, sutartis neįsigalioja. Šis pasiūlymas nebuvo patvirtintas. Papildomos apklausos metui A. R. parodė, kad patikrinus informaciją jų draudimo bendrovės duomenų bazėje, nustatyta, jog J. Č. jų bendrovėje V. P. vardu automobilius draudė keturis kartus. J. Č. prašė automobilių draudimo sutartis sudaryti V. P. vardu. Tiek sutartis, tiek pinigų priėmimo kvitus J. Č. pasirašydavo savo vardu. Pinigus taip pat sumokėdavo jis. Kokius dokumentus sudarant draudimo sutartis pateikė tuos 4 kartus J. Č., ji neprisiminė. Automobilį gali apdrausti ne tik savininkas, bet ir kitas žmogus, savininko sutikimas nereikalingas. Žmonės draudžia įvairiai, būna sudaromos sutartys ir internetu. Tik turint draudimą vėliau galima automobiliui atlikti techninę apžiūrą, bei įregistruoti jį „Regitroje“. Kai sudaroma draudimo sutartis, kiekvienam klientui yra pasakoma, kad jis privalo automobilį įregistruoti „Regitroje“. Pagal turimus duomenis J. Č. jų bendrovėje V. P. vardu apdraudė automobilius: Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini) ir du kartus Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini). Visus šiuos keturis kartus J. Č. dėl sutarčių sudarymo kreipėsi į ją. Kiek ji prisiminė visus kartus buvo atėjęs vienas. Klientui yra išduodamas sutarties ir draudimo poliso originalas bei pinigų priėmimo kvitas. Už Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini), draudimą J. Č. mokėjo pavedimu, šio mokėjimo popierinio varianto pateikti neįmanoma, jis matomas tik bendrovės kompiuterinėje sistemoje. Jų bendrovė popierinio sutarties varianto nepasilieka. Sutartis ir polisai lieka duomenų bazėje. Popieriniame variante lieka tik pinigų priėmimo kvitai, kurie saugomi archyve. Atpažinti J. Č. galėtų. Sudarant sutartis, J. Č. jai jokio įtarimo nesukėlė, savo asmens duomenų neslėpė. Kadangi per darbo dieną tenka sudaryti nemažai draudimo sutarčių, ji negalėjo pasakyti, kokius dokumentus J. Č. jai pateikė drausdamas minėtus automobilius. Tai galėjo būti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, techninis automobilio pasas, nes naujai draudžiant automobilį, asmuo turi pateikti automobilio kokį nors dokumentą, kad matytųsi, jog būtent tą automobilį draudžia. Netgi pratęsiant draudimo sutartį, yra sutikrinami automobilio duomenys. Jų bendrovės kompiuterinė sistema klientams, kurių draudimo sutartis baigiasi, suformuoja naujus pasiūlymus pratęsti sutartį ir jie išsiunčiami klientams paštu. Tokį pasiūlymą, kaip A. R. supranta, ir gavo V. P.. Jeigu klientui tinka draudimo sąlygos ir jis apmoka gautą mokėjimo pranešimą, vėliau paštu jam išsiunčiama draudimo sutartis. Jeigu klientas neapmoka, jis taip ir lieka tik pasiūlymu (b. l. 46, 47);
liudytojos R. A. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2005 metais ji pirko automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojosi pati, o 2012 metų vasarą, datos tikslios neprisiminė, ji automobilį pardavė jaunam vyrukui. Prieš parduodant automobilį, jis jau kuris laikas nenaudojamas stovėjo kieme. Vieną dieną, ji rado už valytuvo užkištą lapelį su telefono numeriu ir pasiūlymu pirkti jos automobilį. Ar pardavimo metu automobilio draudimas galiojo, ar jau buvo pasibaigęs, neprisiminė. Prieš parduodant automobilį ji tikrai jo nedraudė. Pirkdamas automobilį vyrukas paprašė jo neišregistruoti, nes nori automobilį suremontuoti, kad galėtų praeiti tech. apžiūrą. Automobilį ji išregistravo 2012 m. rudenį, tikslios datos neprisiminė. Parduodant automobilį, vyrukui atidavė visus dokumentus, tik pasiliko pirkimo–pardavimo sutartį. Daugiau ji to vyruko nebuvo sutikusi, tik bendravo su juo telefonu dėl automobilio išregistravimo. R. A. mano, kad vyrukas susitvarkęs automobilį, jį apsidraudė, kad galėtų praeiti techninę apžiūrą (b. l. 70);
liudytojo V. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad kažkur 2005 m. jis įsigijo automobilį Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini) Iki 2012 m. ja naudojausi jis. 2012 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisiminė, už minėto automobilio valytuvo rado užkištą lapelį, kad norėtų pirkti automobilį ir nurodytas telefono numeris: 867948770. Paskambinus šiuo telefonu, atsiliepė vyriškis. Jie susitarė susitikti. Automobilio apžiūrėti atvyko du pagyvenę vyriškiai. Vienas iš jų sakė, kad automobilį nori nupirkti ar tai anūkui, ar tai sūnui, dabar neprisiminė. Jie surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje vyriškis įrašė J. Č. anketinius duomenis. Automobilį pardavė 2012 m. gegužės mėn., o „Regitroje“ išregistravo 2012 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisiminė. Pardavimo metu automobilis buvo be techninės apžiūros ir be draudimo, nes kokius metus laiko jis buvo nenaudojamas. Su vyriškiu, pirkusiu šį automobilį sutarė, kad automobilį jis išregistruos tada, kai ji bus sutvarkytas ir praėjęs tech. apžiūrą. 2012 m. liepos mėn. V. M. buvo išvykęs iš Lietuvos. Grįžęs susisiekė su minėtu vyriškiu. Pastarasis pasakė, kad automobilis praėjo tech. apžiūrą ir kad jis gali jį išregistruoti. Tai jis padarė 2012 m. rugpjūčio mėn.. 2012 m. liepos mėnesį jis atostogavo, ir kaip jau minėjo, buvo išvykęs iš Lietuvos ir tikrai nedraudė kokio nors automobilio draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“. Asmens vardu V. P. jis nepažįsta. Kas J. Č. parduotą automobilį Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini) draudė minėtoje draudimo bendrovėje, V. M. nežinojo (b. l. 75).
2013-02-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo pateikta transporto priemonės Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 32, 33);
2012-11-05 UAB DK „PZU LIETUVA“ mokėjimo pranešimu, kuriame nurodyta V. P. iki 2012-11-30 sumokėti 160 Lt draudimo įmoką (b.l. 35);
2012-11-22 Priverstinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dublikatu, kuriame nurodytas automobilio Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini), draudėjas – V. P. (b.l. 40-41);
2013-14-16 Priverstinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dublikatu, kuriame nurodytas automobilio Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) draudėjas – V. P. (b.l. 58-59);
2013-14-16 Priverstinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dublikatu, kuriame nurodytas automobilio Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini), draudėjas – V. P. (b.l. 60-61);
2013-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo pateikta transporto priemonės Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 76, 77);
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis J. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti skirtinos baudos dydį ir baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 123).
Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra neteistas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Kauno Kalniečių psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2002-03-26, diagnozė – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, šiuo metu jam psichikos sutrikimas nekonstatuotinas, į tai, kad veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).
Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d., ir skirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d. (2012-07-24 epizodas) – 7 (septynių) MGL dydžio, tai yra 910 (devynių šimtų dešimties) litų baudą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d. (2012-07-26 epizodas) – 7 (septynių) MGL dydžio, tai yra 910 (devynių šimtų dešimties) litų baudą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d. (2012-09-04 epizodas) – 7 (septynių) MGL dydžio, tai yra 910 (devynių šimtų dešimties) litų baudą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d. (2012-09-18 epizodas) – 7 (septynių) MGL dydžio, tai yra 910 (devynių šimtų dešimties) litų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) MGL dydžio, tai yra 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę J. Č. paskiriant 6 (šešių) MGL, tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) litų baudą.
Įpareigoti kaltinamąjį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.