Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, septynių klasių išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), netei­sta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusysis L. U. kreipėsi privataus kaltinimo tvarka į teismą, prašydamas pripažinti N. Š. kalta pagal BK 154 str. 1 d. už tai, kad ji paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria jį paniekino ir pažemino, tai yra 2010 m. liepos mėnesį ji kreipėsi į Skuodo r. PK su pareiškimu, nurodydama, kad 2010 m. birželio 25 d. apie 11 val. L. U. mamos S. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis ją pastūmė, ko pasekoje ji tariamai atsitrenkė į sieną, po smūgio ir atsitrenkimo jai atsiradusios kraujosruvos kairiosios rankos dilbyje, atsinaujinę stuburo, operuoto prieš du metus skausmai, vėliau kojų skausmai. 2010 m. rugpjūčio 4 d. ji gavusi iš Skuodo r. PK atsakymą dėl kreipimosi privataus kaltinimo tvarka, 2010 m. rugsėjo 14 d. N. Š. su skundu kreipėsi į teismą, kad L. U. būtų iškelta baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu jį išteisino. Kadangi teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis nepadarė jokių sutrikdymų N. Š. sveikatai, ji turi atsakyti už tai, kad jį apšmeižė. Dėl šmeižto patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, buvo paveikta nervinė sistema, vartojo vaistus, turėjo keletą kartų važiuoti į Skuodą iš Klaipėdos, atsiprašinėti iš darbo, jautėsi paniekintas ir pažemintas prieš savo pažįstamus ir kaimynus, dėl ilgo bylos nagrinėjimo ir paskirtos kardomosios priemonės negalėjo išvykti į numatytą kelionę į Egiptą, šmeižtas pakirto pasitikėjimą juo, patyrė nepatogumų darbe, todėl pašo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisti iš N. Š. 5000 Lt.

Kaltinamoji N. Š. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, paaiškino, kad 2010 m. birželio 23 d. buvo užlietas jos butas, ji nuėjo pas L. U. mamą aiškintis, iš pradžių kalbėjosi kambaryje, paskui išėjo į balkoną, U. sakiusi nieko nežinanti, liepė kreiptis į teismą, ji pajutusi, kad į ją kibo vyriškis ir ji atsitrenkė į sieną, prieš du metus jai buvo operuotas stuburas, yra labai silpnos sveikatos, po įvykio ji gulėjo ligoninėje, gydėsi, grįžusi kreipėsi į policiją, jai buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tuomet ji kreipėsi į advokatę, po to į teismą. Tuo pačiu metu vyko ir civilinė byla dėl žalos atlyginimo už bute padarytus nuostolius, buvo sudaryta sutartis ir žalą jai atlygino.

Nukentėjusysis L. U. parodė, kad jo mamos butas yra virš N. Š. buto, mamos bute įvyko vandens čiaupų gedimas ir jis buvo atvykęs tvarkyti, jis nešė į balkoną kilimą, atėjusi N. Š. šaukė, nėjo lauk, jis paėmė už rankos ir liepė išeiti, ji kreipėsi į policiją be pagrindo, nežino, ar ji tyčia tai padarė, ar turėjo pagrindą suklysti, byloje teismo iniciatyva buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, prašė ją panaikinti, teisėjas nepanaikino, aukštesnei instancijai neskundė, jis patyrė nuostolius, nes negalėjo išvykti į komandiruotes į užsienį, į iš anksto suplanuotą kelionę, jautėsi pažemintas, bendradarbiai žiūrėjo pašaipiai, kaip jis galėjęs susimušti su moterimi, už dalyvavimą teismo posėdžiuose nebuvo mokamas atlyginimas, šių klausimų pirmoje byloje nekėlė, nežino, kodėl.

Liudytojas A. Z. parodė, kad jį su nukentėjusiuoju sieja darbo santykiai, pažįsta jį septynerius metus, 2010 metais prasidėjo nesusipratimai, į komandiruotes negalėjo važiuoti, buvo pasimetęs, prieš teismo posėdį savaitę būdavo drebantis, nesavas, tuo metu buvo su juo sunku bendrauti, neatlikdavo darbinių užduočių, sakydavo, „aš to negirdėjau“.

Liudytojas T. P. parodė, kad su nukentėjusiuoju dirba ketverius metus prasidėjus teismams pasikeitė, su juo nesisekė bendrauti, žino, kad buvo apšmeižtas panaudojęs smurtą prieš moterį, tai sužinojo iš Laimono, darbe pajuokaudavo, rimtai iš jo nesišaipė, nesityčiojo.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo.

Nukentėjusysis N. Š. kaltina tuo, kad ji, kreipdamasi į Skuodo r. PK su pareiškimu, po to į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos pagal BK 140 str. 1 d. iškėlimo ir apkaltindama jį fizinio skausmo sukėlimu bei sveikatos sutrikdymu 2010 m. birželio 25 d. apie 11 val. L. U. mamos S. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria jį paniekino ir pažemino. Kaltinimą iš esmės grindžia įvykusiu privataus kaltinimo bylos Nr.1-11-646/2011 teisminiu procesu. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške ar pan. Aplinkybes, kurias nukentėjusysis įvardija kaip šmeižiančias jo asmenį, N. Š. išdėstė pareiškime policijai, po to teismui pateiktame privačiame kaltinime – skunde, naudodamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamomis savo teisėmis, byloje nėra duomenų, kad ji būtų perdavusi informaciją tretiesiems asmenims. Iš privataus kaltinimo bylos medžiagos, nukentėjusiojo L. U., kaltinamosios N. Š. parodymų matyti, kad 2010 m. birželio 25 – osios naktį N. Š. butas buvo apipiltas vandeniu, jau tą pačią naktį jai pasidarė bloga, buvo kviesta greitoji pagalba, ryte ji ėjo aiškintis dėl aplieto buto su viršutinio aukšto kaimyne S. U., bute buvo ir S. U. sūnus L. U., kuris, kaip pats pripažino, buvo paėmęs N. Š. už rankos ir liepė jai išeiti. N. Š. yra pensijinio amžiaus, silpnos sveikatos, 2010 m. birželio 28 d. ji kreipėsi medicinos įstaigą, iki liepos 3 dienos ji gulėjo ligoninėje, kartu su kita diagnoze jai buvo diagnozuotas ir generalizuotas nerimo sutrikimas (privataus kaltinimo byla Nr.1-11-646/2011, 66 l.), 2011 rugpjūčio 4 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą, nes L. U. veismuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių, N. Š. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (privataus kaltinimo byla Nr.1-11-646/2011, 5 l.). Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kreipdamasi į teisėsaugos institucijas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka N. Š. piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė atidumo ir rūpestingumo imperatyvų ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, todėl ji išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Byloje yra įrodymai, kad N. Š. turėjo 4000 Lt išlaidų už gynybą advokatui (b.l 38, 69), šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš L. U. (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

N. Š. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti N. Š. iš L. U. 4000 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.