Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-925-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas Povilas Bočkus 2021 m. balandžio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad G. M. 2021 m. balandžio 3 d., 12.30 val., karantino metu, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu G. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 500,00 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. M. skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundą padavęs G. M. nurodo, kad ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo išklausytas, neturėjo galimybės pateikti bylos tyrimui reikšmingų dokumentų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. M. protokolas buvo surašytas jam dalyvaujant ir, kaip posėdžio metu parodė pats G. M., jam įteiktas vietoje. Protokole nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 2021-04-28 10.00 val. Skundžiamas nutarimas surašytas 2021-04-27.

Lietuvos Respublikos ANK 616 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žodinis bylos nagrinėjimas vyksta tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. M. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo pateikęs. Be to, 2021-04-27 G. M. policijos pareigūnui, surašiusiam skundžiamą nutarimą siuntė medicininio dokumento išrašą apie persirgtą ligą ir rezervacijos sutartį, t. y. duomenis, kurie jo manymu turėjo reikšmės bylai nagrinėti. Iš susirašinėjimo su skundžiamą nutarimą surašiusiu E. J., matyti, kad pareigūnas šių duomenų neįvertino kaip šalinančių G. M. atsakomybės. Be to, Lietuvos Respublikos ANK 622 straipsnio, reglamentuojančio nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarką, 2 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Tokia skundo pateikimo tvarka garantuoja nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos teisę, visiškai ar iš dalies sutinkant su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikant šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje (ANK 625 straipsnis). Taigi ir gavusi G. M. skundą ir įvertinusi jame pateiktus argumentus, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija su juo nesutiko, nes skundą su visa byla perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismui. Nos skundžiamas nutarimas ir buvo priimtas viena diena anksčiau, tačiau įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, be to, pareiškėjo pateikti dokumentai buvo įvertinti Institucijos, teismas šio procesinio pažeidimo nevertina kaip esminio, sutrukdžiusio G. M. pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas G. M. yra blanketinė, t. y., nukreipianti į kitus teisės aktus, o nusižengimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai. Šiuo atveju G. M. padaryti ANK 45 straipsnio 4 dalies nusižengimai buvo susieti priežastiniu ryšiu su Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimais.

G. M. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. balandžio 3 d., galiojusi Nutarimo 2.1.7 punkto redakcija numatė, kad nuo 2021 m. kovo 27 d. 00:00 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.3 papunktyje numatytais atvejais; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. M. iš Klaipėdos miesto savivaldybės vyko į Palangos miesto savivaldybę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad vyko apžiūrėti ketinamo pirkti turto, be to, jis yra persirgęs COVID-19 liga, todėl niekam jokio pavojaus nekėlė. Teismas nesutinka su šiais G. M. teiginiais. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodyta priežastis vykimui į kito miesto savivaldybę negali būti prisikirta prie objektyviai pagrįstų ir neatideliotinų priežasčių. Tai, kad asmuo yra persirgęs COVID-19 liga taip pat nepašalina asmens pareigos laikytis karantino taisyklių, nes tokia judėjimo ribojimo išimtis nutarime nėra numatyta. Byloje esančių duomenų pakanka neginčytinai konstatuoti, kad G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimus ir be pagrįstos priežasties išvyko iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos. Pažymėtina, kad G. M., būdamas brandi asmenybė, nepaisė teisės aktais nustatytų draudimų dėl judėjimo ribojimų, ir akivaizdu, jog žinojo, kad dėl to jam gali kilti neigiamos pasekmės. Išvykdamas iš kitos savivaldybės neįsitikino, kad jo kelionės tikslas nepažeis nustatytų judėjimo ribojimų. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

G. M. nurodo, kad savo veiksmais jis nesukėlė jokio pavojaus ligai išplisti. Atsakant į šiuos pareiškėjo motyvus, vis tik pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo pažeidė nustatytas karantino taisykles, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimų yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbtas karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats judėjimo tarp savivaldybių nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Pažymėtina, kad šis virusas yra naujas ir nepakankamai ištirtas, dar nėra žinomos visos jo plitimo sąlygos ir būdai, todėl aplinkybė, kad asmuo yra persirgęs, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis nustatytų pareigų. Pažeidimo padarymo metu, t. y. 2021 m. balandžio 3 d., tiek šia liga persirgusiems, tiek ja dar nepersirgusiems buvo nustatytas ribojimas judėti tarp savivaldybių, todėl G. M. šios pareigos privalėjo laikytis ir nesant objektyviai būtinų ir neatideliotinų priežasčių, nevykti į kitą savivaldybę.

Nesutiktina ir su G. M. skundo teiginiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunktis yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iš nutarimo 2.1.7. papunkčio formuluotės galima datyti neabejotiną išvadą, kad jame suformuluoti reikalavimai nėra rekomendacinio pobūdžio, jame aiškiai nurodyta, kad yra nustatomas judėjimo ribojimas tarp savivaldybių, išskyrus jame nurodytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. To paties Įstatymo straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pažymėtina, kad G. M. inkriminuojamo nusižengimo metu Vyriausybė, įgyvendindama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatas ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, nutarė (priėmė Nutarimą Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-11-05, Nr. 2020-23062; 2021-05-28, Nr. 2021-11862) paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje uždrausti Lietuvoje esantiems asmenims palikti gyvenamąją vietą, išskyrus tame pačiame Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad nuo 2021 m. balandžio 9 d. panaikinus 2.1.7. papukčio galiojimą, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę panaikinanti aplinkybė, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 3 straispnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu nebuvo pakeistas įstatymas, t. y. ANK 45 straipsnis, už kurio pažeidimą buvo nubaustas G. M.. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Nei pažeidimo padarymo metu, nei šiuo metu šis straispnis nebuvo pakeistas, todėl pagrindo švelninti atsakomybę ar nutraukti bylą G. M. šiuo atveju nėra. Tai, kad šiuo metu poįstatyminis aktas yra pakeistas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad G. M. 2021-04-03 nepažeidė ANK 45 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Beje, karantinas nėra atšauktas iki šiol.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-925-2021 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl G. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 60-ANR_N-925-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.