- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-164-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-2-00012-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- K. P.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį 100 MGL bauda, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis pripažįstant K. P. kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskiriant 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi į bausmę įskaitytas pagal Europos arešto orderį suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 23 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išimtinai teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiama darbinė motyvacija, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi Komisijos nutarimą dėl K. P. lygtinio paleidimo tvirtinti atsisakė. Nutartyje pažymėta, kad savo kaltę nuteistasis vis dar minimizuoja, yra atlyginęs tik nedidelę dalį priteisto civilinio ieškinio, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, likusi neatliktos bausmės dalis dar pakankamai didelė. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas konstatavo, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis K. P. skunde prašo patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, daug dėmesio skyrė įvykdytam nusikaltimui. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad pagal BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Taigi, su įvykdytu nusikaltimu susijusios aplinkybės turi būti šalinamos.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis yra atlikęs puse paskirtos bausmės, anksčiau nebuvo teistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo metu dirbo, yra ne vieną kartą paskatintas, požiūris į taikomą priežiūrą pozityvus, išėjęs į laisvę turės darbą. Būdamas laisvėje nuteistasis yra įgijęs specialybę, dirbo. Bausmės atlikimo metu dalyvavo „Adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę“, teisinio ir socialinio švietimo programų vykdyme. Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, labiau vertina ramybę, jam reikalingas poilsis, todėl po darbo dienos nelabai galėjo pasižymėti įvairiuose užsiėmimuose. Tačiau 2016 metais sudalyvavo (duomenys neskelbtini) ir užėmė trečią vietą. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu jo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, suvokia būtinybę laikytis įstatymų reikalavimų ir nustatytų taisyklių
4.3. Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš visų bendrininkų po 10 000 Lt. Nuteistasis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu, kuriame nurodė, kad nori atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys yra mąstymas ir elgesys, kadangi tai neatitinka jo elgesio bausmės atlikimo metu, mąstysenos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė, ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam K. P. šiuo metu dar nėra pagrindo, yra teisinga. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Nuteistasis skunde pateikia nemažai teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių (paskatintas devynis kartus, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, dalyvauja pataisos namuose organizuojamuose renginiuose) ir šios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu kiekvienu atveju vertinamos visos, tiek teigiamai, tiek neigiamai bausmę atliekantį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atskleidžiančios nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, nuteistojo dedamas pastangas šią riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.
9. Socialinio tyrimo išvadoje, kaip minėta, nuteistajam nustatyta žema, 32 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nustatyta ir tai, kad rizika sumažėjo. Tačiau vien tik balų pokytis nėra pagrindas daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo lygtinio paleidimo taikymui. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką aktualios yra Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Pagal šių rekomendacijų 15.2 punktą pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
10. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, K. P., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeninis ir artimi kriminogeniniams veiksniai, susiję su mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais, nuostatomis. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. liepos 2 d., šiuo metu yra atlikęs daugiau negu puse paskirtos bausmės, tačiau dėl savo padėties vis dar kaltina kitus, kaltę minimizuoja, jaučiasi nubaustas per griežtai, savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti. Tai rodo, kad su nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais susijusios probleminės sritys bausmė atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, atitinkamose programose, skirtose mažinti kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistasis nedalyvavo. Nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, nuo 34 balų sumažėjo 2 balais iki 32 balų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžiąją nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo dalį – 22 balus iš nustatytų 32 balų – sudaro dinaminiai veiksniai, su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, nuostatomis susijusiose srityse akivaizdžių teigiamų pokyčių neužfiksuota, sumažėjimo dviem balais teisėjų kolegija nelaiko abejonių nekeliančia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atskirai pažymima, kad nepagrįstas ir skundo nagrinėjimo medžiagoje esantiems duomenims prieštaraujantis yra nuteistojo teiginys, kad teismas neteisingai nustatė su mąstymu ir elgesiu susijusį kriminogeninį veiksnį, kadangi šis veiksnys yra nustatytas socialinio tyrimo išvadoje, kurios patikimumu abejoti teismas neturi pagrindo.
11. Nuteistojo nuomone su padarytais nusikaltimais susijusių aplinkybių teismas, svarstydamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinti negalėjo, todėl šios aplinkybės turi būti pašalintos. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo pozicija, kad vien tik nusikaltimo sunkumas, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jei laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo atitinka visas BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtos aplinkybės nebuvo esminis ir vienintelis faktorius, lėmęs teismo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atsižvelgė į visus pateiktoje byloje ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, juos įvertino sistemiškai ir Komisijos nutarimo netvirtino nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje išdėstytu aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas jas vertino neteisingai. Laisvės atėmimo bausmę K. P. atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, sunkų nusikaltimą padarė veikdamas su bendrininkais, kaltės jausmas šiuo metu negilus, save teisina ir kaltina kitus asmenis (nukentėjusįjį), o tai parodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir vis dar yra socialiai pavojingas. Nors neabejotinai šios aplinkybės jau buvo vertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, analizuojant nuteistojo asmenybę bei stebint jo asmenybės pokyčius, jos taip pat turi būti įvertintos. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį įvertinęs kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių kontekste, pažeidimo nepadarė.
12. Atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistojo teiginys, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl civilinio ieškinio. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus patvirtina, kad K. P. privalo sumokėti 16 937,52 Eur, o išmokėta tik 735,68 Eur. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje suklysta nurodant, kad būtent tokio dydžio yra iš nuteistojo priteistas civilinis ieškinys, nors akivaizdu, kad šią sumą sudaro ir išieškomas civilinis ieškinys ir paskirta bauda, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo nutarties nepagrįstumo. Įvertinęs gautus duomenis apie itin didelę iš nuteistojo išieškomą sumą, taip pat tai, kad ieškinys yra atlyginamas darant išskaitymus iš darbo užmokesčio pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (vykdomas priverstinis išieškojimas), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis atlyginti ieškinį nukentėjusiajam nesiekia, yra atlyginta tik nedidelė jo dalis. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis kreipėsi į nuosprendį priėmusį teismą nurodydamas, kad nori atlyginti žalą, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikiama, jokių duomenų, kokio dydžio žala, be atliekamo priverstinio išieškojimo, nuteistojo yra atlyginta nukentėjusiajam, nepateikiama. Jų nėra ir skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje. Argumentas, kad teismas iš kiekvieno bendrininko priteisė po 10 000 Lt šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, be to neatitinka nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo dėl civilinio ieškinio. Teismas 30 000 Lt iš K. P. ir kitų bendrininkų priteisė solidariai, o tai reiškia, kad pareigą atlyginti visą civilinį ieškinį turi kiekvienas iš nuteistųjų.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai, kurių teisingumo skunde nurodyti teiginiai nepaneigia. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.