Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-109-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
2A-109-278/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
A. G.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-109-278/2013

Teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01779-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-228/2012 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. G. prašė teismą pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1516-228/2010 iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai S. periodinėmis išmokomis priteisto 200 Lt išlaikymo dydį iki 450 Lt. Teigė, kad pasikeitus ekonominei situacijai šalyje dukrai priteisto išlaikymo sumos nepakanka minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, be to, dukrai diagnozuota plokščiapėdystė, todėl reikalinga speciali ortopedinė avalynė, būtina stiprinti viso kūno raumenis. Nurodė, kad geranoriškai prisidėti prie padidėjusių dukters poreikių atsakovas atsisako.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir kas mėnesį mokėtina išlaikymą padidinimo iki 400 Lt. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į šalių dukters sveikatos pobūdį, ieškovės teiginiai, kad 10 metų dukros poreikiams patenkinti reikalinga apie 900 Lt, yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti dukrai didesnį išlaikymą, nes jis turi pastovų darbą, turi galimybę vykdyti individualią veiklą, daugiau išlaikytinių neturi. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį teismas įvertino, jog šalių nepilnametė duktė pas atsakovą praleidžia per mėnesį apie 6-8 paras ir jų metu atsakovas A. G. rūpinasi vaiko maitinimu, išlaikymu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo ir priimti naują sprendimą – priteisti dukters S. G. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-06 iki dukters pilnametystės. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo įsiskolinimą ir netinkamai vertino bei taikė procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, todėl byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas iš dalies dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priimtas nepagrįstai. Nurodo, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė ir pagal galimybes teikė didesnį išlaikymą nei buvo priteista pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl įsiskolinimo iki sprendimo priėmimo dienos nebuvo. Teigia, kad jo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės ir ji nepasikeitė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai nepilnametei dukrai buvo priteistas 200 Lt periodinis išlaikymas. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo teiginių, kad ėmėsi visų jam prieinamų priemonių gauti papildomų pajamų tinkamai išlaikyti dukrą. Nurodo, jog pateikti banko išrašai patvirtina, kad dukrai išlaikymas po 300 Lt buvo teikiamas nuo 2011-11-01, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti panaikintas. Nurodo, jog ieškovė neneigė, kad jis rūpinosi dukra, teikė išlaikymą, kartu praleisdavo savaitgalius ir dalį atostogų, kurių metu dukra būdavo visiškai aprūpinta, todėl sprendimas priteisti nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-11-01 nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad atsakovas iš esmės neginčija priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio, tačiau nesutinka, kad toks išlaikymo dydis būtų priteistas nuo 2012-11-01. Teigia, jog ieškiniu prašė teismą padidinti dukrai S. G. priteistą išlaikymą faktiškai nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2011-11-01, ir neprašė teismo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik 2012-11-06, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovo kaltės. Teigia, jog atsakovas nenurodė, kodėl padidintas išlaikymas turi būti priteistas nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, jog atsakovo pateikti nauji įrodymai dėl automobilio pardavimo ir individualios veiklos nutraukimo atsisakytini priimti, nes šiuos faktus atsakovas žinojo vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, todėl turėjo galimybę juos savalaikiai pateikti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 3.3 str. 2 d.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių - turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. (CK 3.156 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl šalių dukters sveikatos sutrikimų, padidėjusio amžiaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. G. išlaikymo išlaidos yra padidėjusios ir jos išlaikymui kas mėnesį būtiniausioms išlaidoms reikalinga 900 Lt suma. Minėtų teismo išvadų apeliantas neneigia, be to, iš esmės atsakovas A. G. neginčija ir iš jo priteisto išlaikymo dydžio. Įvertinus, jog atsakovas gauna pastovias pajamas, jo patiriamos išlaidos nėra didelės, yra jauno amžiaus ir gali gauti didesnes pajamas, kolegija daro išvadą, jog priteista periodinio išlaikymo suma yra pagrįsta. Be to, įvertintina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, jog ieškovė A. G. nuo 2012-11-27 yra bedarbė, todėl skirti lėšų dukrai šiuo metu negali (b.l. 158). Esant minėtai aplinkybei, atsakovas privalo prisiimti ir didesnę išlaikymo lėšomis naštą, nes ieškovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis dukra. Duomenys apie tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu jau buvo pardavęs transporto priemonę, nutraukęs individualią veiklą, turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nevertintini, be to, šios aplinkybės neįrodo, jog atsakovas A. G. negali atnaujinti individualios veiklos. Atsakovas A. G. nesutinka, jog išlaikymo dydis iš jo priteistas nuo 2011-11-01 iki dukters pilnametystės. Teigia, jog iki sprendimo priėmimo dienos jis gera valia mokėjo didesnį išlaikymą, įsiskolinimo neturėjo, todėl padidintas išlaikymas turėjo būti priteistas tik nuo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. G. ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3. 201 straipsnio pagrindu, teisme buvo gautas 2011-11-21. Ieškovė prašė teismą priteisti didesnį išlaikymą dukrai nuo 2011-11-01 iki dukters pilnametystės (b. l. 3-6). Iš dalies tenkindamas ieškinį, išlaikymo dydį iš atsakovo A. G. teismas priteisė nuo 2011-11-01 (b. l. 129-133). CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisiniuose santykiuose, ši teisės norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą. Nurodytų įstatymų normų bei jų aiškinimo ir taikymo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). Kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais dukters poreikiais, o vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ne teismui priėmus sprendimą ar jam įsiteisėjus, bet iki ieškovei pateikiant ieškinį, nes būtent dėl padidėjusių vaiko poreikių motina kreipėsi į teismą, todėl padidintas išlaikymas šalių dukrai pagrįstai priteistas nuo ieškinyje nurodytos datos, t.y., 2011-11-01, nes pareiškus CK 3.201 straipsnio pagrindu naują ieškinį, kreipimosi į teismą su ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismas sprendimu tik patvirtina tokios vaiko teisės buvimą (b.l. 3-6). Ta aplinkybė, jog teismo sprendimas byloje yra priimtas beveik po metų, nesudaro pagrindo išlaikymo padidinimą priteisti nuo sprendimo priėmimo ar jo įsiteisėjimo dienos, nes teismas privalo atsižvelgti į vaiko poreikius. Be to, bylos nagrinėjimas iš dalies užsitęsė ir dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teigia, jog jis nuo 2011-11-01 kas mėnesį dukters išlaikymui mokėjo po 300 Lt, todėl ginčijamu sprendimu iš jo be pagrindo priteistas įsiskolinimas. Šie teiginiai vertintini kritiškai, nes priteisus išlaikymą dukrai po 400 Lt, išmokėtos sumos vykdymo procese bus užskaitomos, o atsakovas už 2011-11-01 - 2013-02-05 (sprendimo įsiteisėjimo diena) laikotarpį papildomai turi mokėti tik susidariusį skirtumą jei toks yra.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė A. G. sumokėjo 400 Lt, todėl atmetus apeliacinį skundą, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str., b.l. 152-153).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė