- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- I-605-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00311-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- M.B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Nuosavybės teisių atkūrimas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.B. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (I t. 35-40 b. l.;), kurio reikalavimus patikslino ir galutinai suformulavo patikslintu skundu (I t. 139-145 b. l., toliau - skundas ) teismo prašo: 1) pakeisti arba panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir Molėtų skyrius) vedėjo 2013-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo suprojektuotas ginčijamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Molėtų skyriaus 2014-06-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014-08-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų suteiktas kitas 1,92 ha ploto žemės sklypas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę ir pageidavo, kad jam nuosavybės teisės į žemę, kuri yra valstybės išperkama, būtų atkuriamos lygiaverčiu žemės sklypu. 2013-07-23 Molėtų žemėtvarkos skyriuje vykusio susirinkimo metu pareiškėjui buvo pasiūlytas 14960 m² ploto žemės ūkio paskirties sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Molėtų raj. Pareiškėjas sutiko su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisės jam turi būti atkuriamos į 1,92 ha ploto žemės sklypą, todėl susirinkimo metu liko neišspręstas klausimas dėl likusio 0,35 ha ploto žemės sklypo perdavimo neatlygintinai. Pareiškėjas pažymėjo, jog siekdamas išsiaiškinti pasiūlyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vietą ir paskirtį, kas vadovaujantis žemės sklypo planu nebuvo aišku, pretendentų susirinkimo metu projektuotojos ir matininkės prašė nurodyti tikslią jam pasiūlyto sklypo lokalizaciją vietovėje, kad jį būtų galima apžiūrėti nuvykus į vietą, tačiau pareiškėjo teigimu, nei projekto autorė, nei matininkė tikslios sklypo vietos jam nurodyti negalėjo ir paaiškino, kad pamatyti sklypą bus galima sklypo ribų ženklinimo darbų atlikimo metu. Pareiškėjas, tikėdamasis, kad jam pasiūlytas žemės sklypas atitinka žemės sklypo plano duomenis, sutiko su pasiūlytu žemės sklypu, pasirašė pretendentų susirinkimo protokole (I T., 96-101 b. l.). 2014-04-27 pareiškėjui dalyvaujant sklypo ribų žymėjimo darbuose, paaiškėjo, kad žemė per visą sklypo plotą yra įdubusi, po žvyrkeliu į sklypą išvestas melioracijos vamzdis, kitame sklypo krašte yra melioracijos griovys, kuris beveik lygus su žeme, daug metų nevalytas ir nerenovuotas, sklype esantis drenažas neatlieka savo paskirties, drenažo žiotis yra po vandeniu ir nepašalina vandens, sutekančio iš aukščiau esančių gretimų sklypų. Todėl sklypas apaugęs daugiametėmis piktžolėmis, pelkine žole, žemė šalia griovio šlapia, stovi balos. Pareiškėjo nuomone, jam pasiūlytame suprojektuotame žemės sklype negalima vykdyti žemės ūkio veiklos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas 2014-04-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žemės sklypo atsisako (I t. 17-18 b. l.). Atitinkamai, 2014-05-08 prašymu (I t. 186 b. l.) dėl jam suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Molėtų rajone ženklinimo darbų sustabdymo pareiškėjas kreipėsi į Molėtų skyrių. 2014-06-16 sprendimu (I t. 8-10 b. l.) Molėtų skyrius pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, (toliau – ir Metodika) 101 punktu. Su minėtuoju sprendimu pareiškėjas nesutiko, teigė, kad Molėtų skyrius pažeidė Metodikos 101 punkte nustatytą galimybę pretendentui teikti pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, taip pat – Metodikos 102 punkte nustatytą procedūrą pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, teikti pastabas, bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) nuostatas, pagal kurias numatomi grąžinti sklypai turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį, kadangi pareiškėjui suformuotame žemės sklype dėl sklypo kokybinių požymių jokia ūkinė veikla nėra galima. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad sutinka, jog nuosavybės teisės jam būtų atkurtos į likusią neatkurtą 1,92 ha ploto žemę (I t., 108 b. l.) bet kurioje (duomenys neskelbtini) rajono kadastrinėje vietovėje, kurioje būtų pakankamai laisvos valstybinės žemės, o jeigu nebus laisvos valstybinės žemės, jis sutiks ir su pinigine kompensacija, kad tik jam nebūtų skiriamas pagal paskirtį nenaudotinas ginčo sklypas. 2014-06-16 Molėtų skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. 2014-07-14 pateikdamas skundą Nacionalinei Žemės tarnybai, kuri 2014-08-20 sprendimu (I t. 11-15 b. l.) pareiškėjo skundo dėl Molėtų skyriaus 2014-06-16 sprendimo panaikinimo netenkino, motyvuodama iš esmės tapačiais argumentais kaip ir Molėtų skyrius 2014-06-16 priimtame sprendime. Pareiškėjo teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo jo kaip pretendento galimybės atsisakyti sklypo, atsižvelgiant į tai, kad tokią pretendento teisę reglamentuoja Metodikos 101-102 punktai bei tai, kad sutikimo momentu pareiškėjui nebuvo žinomos visos su jam pasiūlyto suprojektuoto žemės sklypo būkle susijusios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t. 155-161 b. l.) ir teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas buvo įrašytas į 5 eilės pretendentų, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektuojamoje teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ir suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar parduoti valstybinės žemės sklypus, sąrašą, patvirtintą Molėtų skyriaus vedėjo 2013-06-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo 2013-07-23 pretendentų susirinkime (I t., 101 b. l.), pageidavo gauti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir pasirinko laisvos žemės fonde esantį žemės plotą Nr. 30, kuriame pareiškėjui buvo suprojektuotas 1,49 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad su pasiūlytu žemės sklypu pareiškėjas sutiko, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 5 eilės pretendentais gauti žemės 2013-06-26 žiniaraštyje (I t., 102 b. l.). Nurodė, kad Molėtų skyriaus organizuoto 2013-10-25 viešojo svarstymo metu pareiškėjas nepateikė jokių pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, tai buvo užfiksuota susirinkimo metu surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Molėtų skyriaus vedėjas 2013-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (I t., 128-130 b. l.). Paaiškino, kad VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistas E. S. parengė suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kuriame išdėstytoje kadastro duomenų lentelėje nurodė, jog sklypą sudaro 1,4469 ha žemės ūkio naudmenos (t. y. pieva) ir 0,0491 ha vandenys (I t., 118-119 b. l.). Paaiškino, kad šis sklypas pagal apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį nėra pažymėtas kaip apleista žemė, be to, teisės aktai nenumato pareigos teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojams nei projekto autoriui nuvykti ir parodyti piliečiui projektuojamus žemės sklypus vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra taisyklingos formos, racionalių ribų ir priderintas prie vietovės situacijos kontūrų, todėl nėra pagrindo manyti, kad žemės sklypas suprojektuotas netinkamai. Paaiškino, kad keičiant sklypo vietą, projekto patikslinti negalima, tuo tikslu reikėtų rengti kitą projektą to paties sklypo projektavimui, todėl atsižvelgiant į tai, kad projekto autoriui yra apmokėta už paslaugų suteikimą, valstybės lėšos būtų naudojamos neracionaliai ir neekonomiškai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apskrities viršininkas 2000-09-26 išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu patvirtino, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,17 ha žemės (vertė 2732 Lt), kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, tame skaičiuje užimta asmeninio ūkio žeme (1.2. papunktis) (I t. 107 b. l.). Iš pateiktų dokumentų (I t. 108 b. l.) matyti, kad pareiškėjui neatkurtos nuosavybės teisės į 1,92 ha (vertė 2417 Lt) žemės sklypą, dėl to ginčo byloje nėra.
Molėtų skyriaus vedėjas 2013-06-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino asmenų, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai, kompensuojant, žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti, perduodamus naudotis patikėjimo teise, sąrašą (I t., 89-90 b. l.), kurio 45 eilutėje pagal V eiliškumo grupę buvo įrašytas pareiškėjas (I t., 93 b. l.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-07-23 įvyko Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės V eilės pretendentų susirinkimas, kurio metu surašytame protokole pareiškėjas pasirašė ir nurodė, jog sutinka su suprojektuoto sklypo ribomis (I t., 99 b. l.). Minėtame protokole taip pat fiksuojama, jog pareiškėjas pasirinko laisvą valstybinės žemės fondo plotą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,49 ha (I t., 99 b. l.). Šie duomenys pateikiami Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2013 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su V eilės pretendentais gauti žemės 2013-07-23 žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 102 b. l.). Apie viešą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymą nuo 2013-09-27 iki 2013-10-24 buvo pranešta vietos spaudoje (I t., 88 b. l.). Molėtų skyriaus Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo visuomenės svarstymo rezultatų aptarimo 2013-10-25 posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad per viešo svarstymo su visuomene laikotarpį nebuvo gauta ir nebuvo užregistruota pretenzijų ir prašymų, todėl nutarta pritarti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotiems žemės, miško sklypams ir siūlyti projekto autorei R. U. Derinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą su Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje nurodytomis institucijomis.
Molėtų skyriaus vedėjas 2013-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 128-130 b. l.) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, kuriems nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai (1.1. punktas) bei piliečių, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą (1.2. punktas) (I t. 167 b. l.), kurio 35 eilutėje nurodytas M.B.; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projekto plane; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir (ar) pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties sklypai; perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtam žemės sklypui 1,49 ha ploto žemės sklypas, bei pažymima, kad šiam žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 II, XXI, LII skirsniuose nustatytos specialiosios paskirties žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-04-27 vykusio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pažymėjo, kad atsisako žemės sklypo, nes jame yra pelkė, apie tai jis nebuvo informuotas (I t. 17-18 b. l.). Bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ Valstybinės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2014-05-05 raštu informavo Molėtų skyrių apie tai, kad 2014-04-27 atliekant suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimo darbus, apžiūrėjęs suformuoto sklypo ribas pareiškėjas atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (I t., 84 b. l.). 2014-05-08 pareiškėjas kreipėsi į Molėtų skyrių su prašymu, kuriame nurodė, kad suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) k. v., Mindūnų sen. atsisako, kadangi sklype yra pelkė. Nurodė, kad anksčiau sklypo nebuvo matęs ir apie jo būklę nebuvo informuotas, be to, pažymėjo, kad remiantis minėtąja aplinkybe, sklypas neatitinka valstybės nusavinto sklypo vertės. Molėtų skyrius 2014-06-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 8-9 b. l.) atsisakė iš naujo projektuoti žemės sklypą toje pačioje ar kitoje Molėtų rajono kadastro vietovėje, atsisakymą grindė tuo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu; paaiškino, kad pareiškėjas turėjo teisę rinktis lygiaverčius žemės sklypus iš visos likusios laisvos valstybinės žemės fondo žemės; 2013-07-23 vykusio susirinkimo metu pareiškėjas pasirinko vieną žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtino pasirašydamas protokole bei žemės sklypų projektavimo žiniaraštyje. Minėtame sprendime Molėtų skyrius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu bei šio projekto viešo svarstymo metu, pareiškėjas nepateikė pretenzijų ar nesutikimų, be to, žemės sklypo projektavimo darbai projekto autoriui jau yra apmokėti valstybės lėšomis. Pareiškėjas nesutiko su minėtuoju Molėtų skyriaus sprendimu, 2014-07-14 pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prašydamas panaikinti Molėtų skyriaus 2014-06-16 sprendimą ir įpareigoti suteikti kitą lygiavertį žemės sklypą Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-08-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, sprendimą motyvuodama iš esmės tapačiais argumentais kaip ir Molėtų skyrius skundžiamame sprendime. Papildomai nurodė, kad pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas pagal apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį nėra pažymėtas kaip apleista žemė, todėl pateikė nuomonę, kad žemės sklypas gali būti naudojamas pagal šiam sklypui nustatytą pagrindinę paskirtį. Pareiškėjas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu suformuoto žemės sklypo tinkamumo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus sprendimų, kuriais atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą suformuoti lygiavertį žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 ir kiti teisės aktai.
Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Pagal Tvarkos 30 punktą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vadovaujantis Metodikos(2012-01-01 redakcijos) 34 punktu, žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su į pretendentų sąrašą įtrauktais pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose. Pagal Metodikos 6 punktą, žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus saugoti ir tausoti žemę bei kitus gamtos išteklius. Šiuo tikslu projekto autorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir teritorijų planavimo dokumentais, suprojektuotiems žemės sklypams privalo numatyti įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343, be kita ko, numatyta, kad žemės sklypams, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, taikytinos specialiosios sąlygos (XXI skirsnis). Metodikos 37 punktas įpareigoja projekto autorių su kiekvienu pretendentu aptarti jam projektuojamo sklypo ribas ir vietą, supažindinti pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais taikyti servitutais ir pažymėti projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad projekto autorius yra įpareigojamas pateikti visą informaciją, susijusią su pretendento pasirinktu žemės sklypu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype yra melioracijos sistemos ir įrenginiai(IIT. 26-27 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ 10 punktu, melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti) yra melioracijos statiniai. Tačiau melioracijos statiniai nebuvo fiksuoti pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo plane (I t. 180 b. l.), o byloje nustatyta, kad pretendentų susirinkime dalyvavusi projekto autorė R.U. neinformavo pareiškėjo apie tai, kad jam projektuojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra melioracijos sistemos ir įrenginiai. Tai patvirtina ir liudytojos R.U. parodymai 2015-04-30 teismo posėdžio metu. Be to, liudytoja R. U. parodė, kad ji nėra buvusi projektuojamoje vietovėje ir natūroje visiškai nepažįsta kadastrinės vietovės, kurioje pareiškėjui suprojektuotas sklypas, o taip pat nėra mačiusi pareiškėjui suprojektuoto sklypo. Tačiau šios aplinkybės negali paneigti Metodikos 37 punkte projekto autoriui nustatytos pareigos supažindinti pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, o tai reiškia išaiškinti, kad sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, būtent pretendentų susirinkimo metu prieš projektuojant pretendentui sklypą. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pretendentų susirinkime dalyvavo ir laisvos žemės fondo žemės sklypą rinkosi pirmą kartą, neturėjo patyrimo šioje srityje, o aplinkybes, susijusias su melioracijos sistemos ir įrenginių sklype netinkamu funkcionavimu sužinojo tik 2014-04-27, kai buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, šiame akte išvardintos žemės sklypui taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 II, XXI, LII skirsniuose nustatytos specialiosios paskirties žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. taikytinos kelių apsaugos zonos sąlygos (II skirsnis), specialiosios žemės sklypo, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, sąlygos (XXI skirsnis), dirvožemio apsaugą reglamentuojančios sąlygos (LII skirsnis)(ribų ženklinimo parodymo akto 10p.).Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu sklype telkšojo vanduo, jis apaugęs pelkių augalais, krūmokšniais. Pažymėtina, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype esančios melioracijos sistemos ir įrenginių netinkamo veikimo faktą patvirtina Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., 26 b. l.), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo nurodytame žemės sklype 1979 m. įrengtas sausinimo drenažas, sklype paklotas 32 drenažo sistemos rinktuvas „a“ bei drenažo sausintuvai, minėtieji įrenginiai tinkamai neatlieka savo paskirties, tai yra tinkamai nepašalina vandens pertekliaus, todėl daroma išvada, kad ši aplinkybė riboja pareiškėjo teisę jam skirtą žemės sklypą panaudoti pagal formaliai nurodytą jo paskirtį. Be to, iš prie pažymos pridėtos melioracijos statinių išdėstymo schemos (II t., 27 b. l.) nustatyta, kad per visą pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą pakloti ir išdėstyti melioracijos statiniai. Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.346 XXI skirsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu Nr.3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 nuostatas žemės sklypui, kuriame įrengtos melioracijos sistemos, nustatyti privalomi melioracijos sistemos ir įrenginių priežiūros reikalavimai, be to, tais atvejais, kai savininko žemėje įrengti melioracijos įrenginiai, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti, melioracijos įrenginių užimta žemė turi būti išpirkta.
Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovui nesuteikus informacijos apie jam projektuojamame žemės sklype esančius melioracijos statinius bei sklypo ženklinimo metu paaiškėjus( tai patvirtino byloje esantys aukščiau paminėti įrodymai), kad melioracijos įrenginiai tinkamai neatlieka savo paskirties, iš sklypo nepašalina vandens pertekliaus, teismas daro išvadą, kad iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė pasirinkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris galėtų būti panaudotas pagal jo pagrindinę paskirtį (žemės ūkio), todėl nuosavybės teisių atkūrimas į tokį žemės sklypą, sudarytų prielaidas situacijai, kai dėl viešojo administravimo subjekto netinkamo veikimo, pareiškėjo padėtis būtų nepagrįstai apsunkinta.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra konstatavęs, kad situacija, kai asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nėra suteikiama visa informacija apie jam perduodamą žemės sklypą, ne tik prieštarauja teisingumo ir protingumo reikalavimams, bet ir apskritai negali būti suderinama su nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslais ir paskirtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-264-12). Remiantis byloje nustatytomis, prieš tai paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo sudaryta teisinį aiškumą ir tikrumą sukurianti situacija, t. y. viešojo administravimo subjektas netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtinas funkcijas, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste – pretendentui suprojektuojant žemės sklypą nesuteikė visos pretendentui privalomos suteikti informacijos, juo labiau tos, kuri gali apriboti jo teisių įgyvendinimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad byloje nustatytas esminis teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių pažeidimas, kas sudaro pagrindą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2013-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo suprojektuotas ginčijamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje teismas nustatė, kad pateikdamas 2014-05-08 prašymą Molėtų skyriui bei 2014-07-14 skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuose buvo skundžiamas ginčijamu žemės reformos žemėtvarkos projektu pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo tinkamumas, pareiškėjas iš esmės pasinaudojo teisės aktais nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka((It., 148-149b.l.).
Minėtu projektu pareiškėjui buvo suprojektuotas 1,4960 ha žemės sklypas. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje būtų suteiktas visas 1,92 ha ploto žemės sklypas, į kurį pareiškėjui neatkurtos nuosavybės teisės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad yra galimybė perduoti pareiškėjui kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, o pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškė, jog jam neatlygintinai perduotinas žemės sklypas nebūtinai turi būti Mindūnų kadastrinėje vietovėje, kad jis gali būti ir kitoje vietovėje, o tuo atveju, jei laisvos žemės nebėra – pareiškėjas sutiktų ir su pinigine kompensacija. Be to, nenustatyta, kad panaikinus paminėtą administracinį aktą, atsakovas nevykdys jam priskirtų funkcijų ir rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą teisės aktų nustayta tvarka nespręs pareiškėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimo kitoje vietoje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – suteikti pareiškėjui kitą 1,92 ha žemės sklypą Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje netenkinamas.
Dėl Molėtų skyriaus 2014-06-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014-08-20 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Metodikos 101 punkte įtvirtinta pretendento teisė iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą. Pagal šią normą, pretendentui, kuris pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių. Byloje esantys dokumentai (I t., 84-85, 133-134 b. l.) patvirtina, kad formaliai atsakovas atliko šiuos veiksmus. Akivaizdu, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Metodikos 102 punktu per Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikė pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano Molėtų skyriui, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Molėtų skyrius iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo pastabų, formaliai vadovaudamasis Metodikos 101 punktu, projekto autoriui teikė siūlymą tęsti nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos rengimą. Todėl daroma išvada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir informuodamas projekto autorių, netinkamai taikė teisės normą, kurios paskirtis – reglamentuoti projekto autoriaus ir pretendento, konkrečiu atveju pageidaujančio iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo vietą, teises ir pareigas. Metodikos 102 punkte numatyta pareiga žemėtvarkos skyriui kartu su projekto autoriumi išnagrinėti pretendento pastabas ir priimti sprendimą dėl jų pagrįstumo. Vertinant Molėtų skyriaus sprendimą tęsti nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal Metodikos 101 punktą, akivaizdu, kad žemėtvarkos skyrius ne tik klaidingai taikė teisės normą, bet ir nepagrindė šio sprendimo objektyviais argumentais ar konkrečiomis teisės normomis.
Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai sudaro pagrindą specialioms sąlygoms atsirasti ir taikyti eksploatuojamo žemės sklypo atžvilgiu. Melioracijos įrenginių buvimas žemės sklype savaime įpareigoja žemės sklypo savininką laikytis specialiųjų sąlygų žemės sklypo naudojimui ir dėl to bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad melioracijos įrenginiai nepilnai atlieka savo funkcijas, apriboja sklypo panaudojimo galimybę pagal tikslinę jo paskirtį. Pareiškėjo interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį gina paminėtos Žemės reformos įstatymo bei Metodika teisės normos, todėl Molėtų skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdami pareiškėjo prašymą ir skundą bei priimdami skundžiamus sprendimus, turėjo pareigą ištirti nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui suteikta informaciją apie projektuojamą žemės sklypą bei galimybe palankiomis sąlygomis naudoti žemės sklypą pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą. Šiai atsakovo pareigai vykdyti neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjas nėra skundęs atsakovo veiksmų projekto rengimo metu. Visais atvejais už Žemės reformos įstatyme nustatytų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą atsakomybė tenka kompetentingai institucijai, o jos pareigą spręsti dėl to kilusius ginčus nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Teismas daro išvadą, kad Molėtų skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba priėmė administracinius sprendimus neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, todėl jie yra objektyviai nepagrįsti ir naikinami, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2 punktu,127 straipsniu 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2014-06-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2013-11-19 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtinto Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.