Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pažymima, kad apeliantas 2015-05-21 dalyvavo teismo posėdyje Prienų rajono apylinkės teisme, kai buvo paskelbtas nutarimas jo atžvilgiu dėl nuobaudos paskyrimo už vairavimą neblaiviam, tačiau jam nebuvo išaiškinta nutarimo vykdymo tvarka, t.y. nuo kada jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones. Tokia informacija nebuvo nurodyta ir įteiktame nutarime. Jei apeliantas būtų buvęs informuotas apie tai, kad ATPK 330 straipsnyje yra numatyta išimtis, jog asmuo, nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnyje padarymą, netenka teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to ar apskundė pažeidėjas pastarąjį teismo sprendimą ar ne, jis tikrai nebūtų 2015-05-22 vairavęs transporto priemonės. Skunde nurodoma, kad sąmoningai ir tyčia R. Š. nesiekė pažeisti Kelių eismo taisyklių, jį suklaidino išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris galiojo ir tai, kad teismas tinkamai jam neišaiškino nuo kada jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliaciniame skunde R. Š. taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatuoja, kad jo kaltė įrodyta tuo faktu, jog jis praeityje jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviu, todėl įstatyme įtvirtinta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tvarka galėjo ir turėjo būti žinoma, tačiau apeliantas nei karto nėra baustas už vairavimą neturint teisės, todėl nesuprantama, ką tai turi bendro su šiuo pažeidimu.

Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šią prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas nepagrįstai vertino policijos pareigūno V. M. parodymus, kad pareigūnas paaiškino, jog jis visuomet paaiškina pažeidėjams apie laikino leidimo vairuoti galiojimo pasibaigimą, kaip patvirtinančius apelianto kaltę. Pažymėtina, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones R. Š. buvo išrašytas kito pareigūno, kuris nepaaiškino jo galiojimo tvarkos. Todėl akivaizdu, kad R. Š. veiksmuose nebuvo tyčios, todėl neesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinė teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

R. Š. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., 15.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2015-05-21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, R. Š. neneigia aplinkybės, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, todėl ginčo dėl to nėra. Apelianto manymu, jis transporto priemonę vairavo teisėtai, nes 2015-04-26 jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris galiojo iki 2015-05-25, o Prienų rajono apylinkės teismas, 2015-05-21 paskelbdamas nutarimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neišaiškino R. Š., kad pagal ATPK 330 straipsnį, jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo paskelbimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, bei skundžiamame nutarime išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Š. 2015 m. gegužės 22 d. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta.

ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytu laiku padavimas ir jo priėmimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo. ATPK 304 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Taigi, vadovaujantis šiomis ATPK nuostatomis, už padarytą pažeidimą priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą – teisės atėmimą vairuoti transporto priemonę, jeigu dėl tokio nutarimo paduodamas skundas, vykdomas tik po to, kai išnagrinėjus administracinę bylą priimamas sprendimas ir skundas lieka nepatenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-9-2012). Tačiau, bendrajai taisyklei taikoma išimtis, įtvirtinta ATPK 330 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą. ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 (toliau – ir Instrukcija), 19 punkte nustatyta, kad priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-9-2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, taip pat yra konstatavęs, jog asmenys, padarę pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1136/2005, N444-844/2008, N575-2864/2011, N261-960/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo, R. Š. teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 2 mėnesiams atimta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilių girtumas. Taigi nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminai skaičiuotini ne vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, bet išimtine ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, kad R. Š. specialiosios teisės neteko nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo priėmimo.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad R. Š. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti Kelių eismo taisykles, jį suklaidino tai, kad turėjo laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, kuris galiojo iki 2015-05-25, o teismas, priimdamas nutarimą atimti teisę vairuoti, neišaiškino jam, kad jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo konstatavimu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad atitinkamos teisinės nuostatos buvo paskelbtos įstatymų nustatyta tvarka, todėl R. Š., kaip ir visi kiti piliečiai privalo žinoti apie atitinkamą teisinį reglamentavimą. Be to, pažymėtina, kad už vairavimą neblaiviam R. Š. jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tai yra pirmąjį kartą 2009-04-29 ( b.l.7). Šios aplinkybės rodo, jog jam jau kartą buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas nuo nutarimo paskelbimo dienos, todėl darytina išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka jam buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas viso teisminio proceso metu naudojosi advokatės paslaugomis, o teismo nutarime negali būti surašyti visi kodeksų straipsniai, kurie turi įtakos konkrečiai administraciniai bylai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto versija, kad jis buvo suklaidintas išduoto laikino leidimo, kuriame buvo nurodyta, kad jis galioja iki 2015-05-25, o apylinkės teismo nutarime nebuvo išaiškinta jo vykdymo tvarka, laikytina tik jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Prienų rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą, R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.