Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovėms Giedrei Garliauskienei ir Irmai Kašėtienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J.G. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J.D. ir L.G. dėl dalies sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 2012-SPR-15 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“, kurio pagrindu J.G. išdeklaruota iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pagrįstumo bei teisėtumo. Dėl kitų sprendimo nurodytų asmenų (G. B. ir L. B.) deklaravimo duomenų panaikinimo ginčo nėra.

Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – Įstatymas), gyvenamosios vietos deklaravimo, gyvenamosios vietos deklaracijų pildymo, pateikimo ir priėmimo, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimo, taisymo, keitimo ir naikinimo, gyvenamąją vietą patvirtinančio dokumento išdavimo, deklaravimo duomenų naudojimo, deklaracijų saugojimo tvarką nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 (toliau – Taisyklės).

Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad J.D., veikdama pagal L.G.notarinį įgaliojimą (b.l. 17, 18) 2012 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijai, kuriame prašė panaikinti L.G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusio, bet šiuo adresu faktiškai nuo 2012 m. gegužės mėnesio negyvenančio asmens – J.G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (b.l. 16). Kartu su prašymu buvo pateikti M. Č. ir S. S. liudijimai, kad J. G. Ilgų kaime Alytaus rajone negyvena nuo 2012 m. gegužės mėnesio (b.l. 14, 15).

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnija ginčijamu 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 2012-SPR-1 tenkino pareiškėjos prašymą (b.l. 13). Pareiškėja mano, kad atsakovo priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Įstatymo, nustatančio gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, prasme gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).

Sistemiškai išanalizavus Įstatymo nuostatas darytina išvada, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su deklaranto nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą turėjimu ar neturėjimu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu. Taigi, asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) turtą prasme pats savaime šių teisių nepakeičia ir nepanaikina.

Nagrinėjant ginčą dėl ginčijamo individualaus administracinio akto – deklaravimo įstaigos (šiuo atveju – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos) sprendimo, kuriuo buvo panaikinti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, teisėtumo, būtina nustatyti: 1) ar sprendimą priėmė kompetentingas subjektas; 2) ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių; 3) ar buvo įstatymu nustatytos sąlygos panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Įstatymo 11 str. numatyta, kad deklaravimo įstaiga yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkciją atlieka savivaldybės. Savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina seniūnija, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina kitas savivaldybės administracijos padalinys. Taigi, šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (seniūnijoms pagal Įstatymą yra pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkcijas).

Byloje esantis VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažymėjimas (b.l.19, 20) patvirtina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L.G.. Minėtas asmuo 2010 m. balandžio 2 d. notarės patvirtintu įgaliojimu (b.l. 17, 18) įgaliojo J.D. būti jos atstove visais klausimais visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tvarkant visus klausimus, iškilusius ryšium su jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais, daryti jos vardu pareiškimus, teikti prašymus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus. Taigi, darytina išvada, kad prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, priešingai nei nurodo pareiškėja, pateikė įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas – gyvenamosios patalpos savininko įgaliotas asmuo.

Įstatymo 8 str. 1 d. nustato atvejus, kada deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis taiso, keičia ir naikina: 1) gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu neteisingus jo deklaravimo duomenis; 2) gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) prašymu jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis; 3) gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) prašymu pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Be to, deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys naikinami Įstatymo 8 str. 4 d. nustatytais atvejais. Taigi sprendimą dėl deklaravimo panaikinimo kompetentingos įstaigos gali priimti tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 str. 4 dalyje nustatyti gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo pagrindai nėra susiję su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Minėtos Įstatymo 8 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui (nagrinėjamu atveju – L.G., jos įgaliotai atstovei J.D.) įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, tačiau gyvenamosios patalpos savininko prašymu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. asmenys turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota. Analogiška sąlyga įtvirtina Taisyklių 70.3 p. Ginčo atveju svarbu nustatyti, ar buvo Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. ir Taisyklių 70.3 p. (asmuo pakeitęs deklaruotą savo gyvenamąją vietą) taikymo sąlyga panaikinti pareiškėjos J.G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Administracinių teismų formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktas, jog asmuo, kurio deklaruotą gyvenamąją vietą yra prašoma panaikinti, negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, turi būti pakankamas, akivaizdus ir nustatytas neginčijamai. Minėtą faktą patvirtinančiu įrodymu gali būti teismo sprendimas dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos arba kiti akivaizdūs įrodymai patvirtinantys, kad asmuo negyvena gyvenamojoje patalpoje (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2184/2012). Nagrinėjamoje byloje abejonių nekeliančių bei tokio fakto akivaizdumą neabejotinai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra. Priešingai, byloje yra duomenų, tiek patvirtinančių, tiek ir paneigiančių pareiškėjos gyvenimo faktą deklaruotoje patalpoje, taigi surinkti įrodymai prieštaringi. Toks duomenų prieštaringumas teismui kelia pagrįstas abejones dėl ginčijamu sprendimu atsakovo konstatuoto fakto pakankamumo bei akivaizdumo. Kolegijos nuomone, deklaravimo duomenų panaikinimo teisinės pasekmės yra susiję ir su tam tikrų socialinių garantijų praradimu, todėl tai leidžia teigti, kad Įstatymo numatytų sąlygų taikymas galimas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos ar beveik visos abejonės dėl asmens, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, gyvenimo (negyvenimo) gyvenamojoje patalpoje, kai dėl to nekyla jokių ginčų. Atsakovo atstovė nurodė, kad tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos nuolat kildavo turtiniai ginčai, todėl gyvenamosios patalpos savininkė siekia parduoti gyvenamąją patalpą. Šiuo aspektu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, jog ginčai tarp fizinių asmenų turtiniais klausimais ar dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa yra privataus pobūdžio ginčai, kurių viešojo administravimo subjektas tokios administracinės procedūros metu neturi kompetencijos vertinti ir spręsti. Trečiojo suinteresuoto asmens J.D. nurodytos aplinkybės - mokesčių nemokėjimas, nesiorientavimas aplinkoje nepagrindžia ginčijamo sprendimo, kuriuo panaikinti deklaravimo duomenys, teisėtumo. Byloje yra Alovės seniūnijos pažymos, kuriose fiksuoti nepakitę elektros skaitliuko rodmenys. Šiomis pažymomis atsakovas grindžia aplinkybę, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu negyveno. Posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad tretysis suinteresuotas asmuo yra išsukęs elektros saugiklius, todėl gyvenant šiose patalpose, naudotis elektra nebuvo galimybės. Esant tokioms aplinkybėms minėtos pažymos nevertintinos kaip neginčijamas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjos negyvenimo faktą.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos 2012 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (2012-71-PD)-247 patvirtina, kad J. G. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravusi 1996 m. rugsėjo 26 d. (b.l. 23). Nors atsakovo atstovės ir tretysis suinteresuotas asmuo J.D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja minėtu adresu nebegyvena nuo 2012 m. gegužės mėnesio, bet pati pareiškėja ir jos atstovai teigia, jog jo ryšys su deklaruota gyvenamąja vieta nėra jos valia nutrūkęs, tik ji dėl amžiaus, neįgalumo, sveikatos būklės ir dėl nustatyto specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio negalėjo nuolat ir viena gyventi deklaruojamoje vietoje. Pažymėtina, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame nurodyti J. D. paaiškinimai (b.l. 60) paneigia aplinkybę, jog 2012 m. gegužės mėnesį pareiškėja negyveno Ilgų km. Aplinkybė, kad J. G. nuolat gyvena pas seserį E. T. adresu (duomenys neskelbtini) Alytuje, taip pat paneigta E. T. paaiškinimais.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus kolegija daro išvadą, kad nors ir ne nuolat, tačiau pareiškėja gyvena deklaruotoje vietoje ir tai yra pagrindinė vieta, su kuria ji yra labiausiai susijusi (Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.) Todėl nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra faktinio ir teisinio pagrindo objektyviai tvirtinti, jog skundžiamo sprendimo priėmimo dieną J. G. buvo akivaizdžiai pakeitusi savo gyvenamąją vietą ir tokiu būdu yra Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. ir Taisyklių 70.3 p. taikymo sąlygos (asmuo turi būti pakeitęs deklaruotą gyvenamąją vietą) naikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir LVAT. (2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2011 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2184/2012 ir kt.).

Pastebėtina ir tai, jog tretysis suinteresuotas asmuo, manydama, kad yra pažeidžiamos jos turtinės teisės, (susijusios su turto praradimu, jo sunaikinimu ir pan.) turi teisę inicijuoti civilinius ginčus su pareiškėja, kurių nagrinėjimo metu ir būtų sprendžiamas klausimas dėl to, ar nėra pažeidžiamos teisės naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu (Civilinio kodekso 1 straipsnis), tačiau tai nėra teisėtas pagrindas kreiptis į kompetentingą įstaigą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo. Tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad tokie ginčai būtų buvę inicijuoti ar išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba pasibaigę pareiškėjams nereiškiant jokių pretenzijų dėl jų teisių į gyvenamąjį namą, kur yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.

Darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai objektyviai ir patikimai nepatvirtina buvus įstatyme nustatytoms sąlygoms panaikinti J. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti savivaldybės administracijos seniūnijos 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 2012-SPR-15 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“ dalį dėl J. G. išdeklaravimo iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 2012-SPR-15 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“ dalį dėl J. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.