- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- 2SA-65-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- V.M.
- Kreditorius
- „atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V.M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V.M. 2009-09-21 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: sustabdyti vykdymo veiksmus; panaikinti antstolio D.S. 2009 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą „Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui“; panaikinti antstolio 2009 m. rugsėjo 7 d. siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas; įpareigoti antstolį įvykdyti CPK 654 straipsnio reikalavimus.
Nurodė, jog teismas priėmė nutarimą administracinėje byloje 2009 m. liepos 7 d., kuriame nurodyta galimybė pasinaudoti teise prašyti išdėstyti nutarimo vykdymą. Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti baudos vykdymą, sprendimas dar nėra priimtas, todėl nutarimas negalėjo iš viso būti pateiktas vykdyti, o antstolis negalėjo priimti jo vykdymui. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą, nėra duomenų ar išieškotojas sumokėjo vykdymo išlaidas, ar antstolis atleido ar atidėjo vykdymo išlaidų sumokėjimą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo nuomone, akivaizdu, jog antstolis nepagrįstai patvarkyme nurodė, kad išieškotojas „atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo“ ir „išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje“. Kadangi buvo šios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalėjo atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Be to, patvarkyme nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai neatitinka SVI, kuriose vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokėjimus, o taip pat įtrauktos išlaidos už neatliktus darbus. Pareiškėjas pažymėjo, jog nebuvo įvykdyti CPK 654 straipsnio reikalavimai, nes antstolis neiškvietė skolininko irt neišaiškino jam CPK 643, 644 straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų, neišklausė skolininko pasiūlymų ir pan. pareiškėjas nurodė, jog skola galėjo būti išieškoma darant išskaitymus CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo V.M. skundą dėl antstolio D.S. veiksmų atmetė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo pateikė 2009 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 40 dienų terminą. Kadangi prašymams pateikti terminas buvo pasibaigęs, todėl teismo teigimu, negalima vienareikšmiškai teigti, jog turėjo būti laukiama, kol bus išspręstas klausimas dėl baudos išdėstymo. Nurodė, kad asmuo, praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir turintis pareigą domėtis vykdymo eiga, galėjo ir privalėjo domėtis vykdymo eiga bei imtis iniciatyvos panaikinti dėl termino praleidimo atsiradusias pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundo argumentus, kad negalėjo būti pateiktas vykdymui dokumentas, kol neišspręstas klausimas dėl baudos išdėstymo, teismas atmetė. Be to, teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl paskirtos 60 Lt baudos išdėstymo. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikdamas prašymą nuslėpė aplinkybę, kad yra savarankiškai dirbantis asmuo užsiimantis individualia veikla, todėl nėra aišku kokias pajamas realiai gauna.
Teismas nurodė, kad vykdymo išlaidų sumokėjimas yra teisinis santykis susiklostantis tarp išieškotojo ir antstolio, kuris neįtakoja skolininko subjektinių teisių ir pareigų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista SVI, nepagrįsti.
Teismas taip pat padarė išvadą, jog pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai dydžiai neatitinka SVI. Teismas nenustatė, kad kurie nors dydžiai neatitiktų SVI. Pagal SVI 5 straipsnį, kai raginimas nesiunčiamas ir išieškoma suma iki 200 Lt, antstolis siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Teismo teigimu, antstolis išieškojimo pradžioje nurodė būtinąsias išlaidas pagal formą patvirtintą SVI 2 priede, todėl teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog iš patvarkymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas matyti, kad antstolis išaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę pateikti antstoliui įrodymus, kad išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Šią pareigą skolininkui nustato CPK 66 straipsnio 1 dalis. Taigi pagal įstatymą pareiškėjas privalė pats pateikti šiuos duomenis antstoliui, papildomai antstolis šią teisę skolininkui išaiškino. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Teismo nuomone, aplinkybė, jog tokius duomenis jis pateikė teismui, neturi teisinės reikšmės, nes įstatymas tiesiogiai nurodo, kad šie duomenys privalo būti pateikti antstoliui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V.M. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-16 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas prašymą pateikė 2009-08-16, t.y. praleidęs įstatymo nustatytą 40 dienų terminą, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-07-07 rašte nurodė: „Informuojame, kad paskirtą baudą turite sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos...“;
2) teigia, kad prašymas iki šio momento yra neišnagrinėtas, todėl esant tokiai padėčiai, vykdymas apskritai negalėjo būti perduotas antstoliui;
3) yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, todėl antstolis savo patvarkymu privalėjo atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad išieškotojas apmokėjo vykdymo išlaidas, apie jo prašymus dėl vykdymo išlaidų mokėjimo atidėjimo, sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo, bei kad antstolis atidėjo visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleido išieškotoją nuo šių išlaidų apmokėjimo. Apelianto nuomone, patvarkyme antstolis be jokio pagrindo nurodo, jog atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Taip pat be jokio pagrindo antstolis patvarkyme nurodė, kad išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo nustatytos Sprendimo vykdymo instrukcijoje;
4) antstolio vykdymo išlaidų dydžiai, nurodyti siūlyme, neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos;
5) antstolis skundžiamuose dokumentuose nenurodė konkrečiai kuriam apylinkės teismui gali būti skundžiami jo veiksmai;
6) šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdyti CPK 654 str. reikalavimai.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-16 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.
LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Teismo sprendimas ar nutartis pradedami vykdyti, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai perduodami vykdyti skubiai (CPK 281-283 straipsniai). Įsiteisėjus teismo sprendimui ar perdavus jį skubiai vykdyti, teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis atliekami priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui. Taigi vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva.
CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi pripažino V.M. kaltu, padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d. ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 60 Lt (vykdm.b.l. 1).
ATPK 313 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 40 dienų terminas nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, per kurį šis gali sumokėti baudą geruoju. Jeigu pažeidėjas baudos per nustatytą terminą nesumoka, nutarimą skirti baudą priėmęs organas siunčia šį nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).
2009-08-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-02 nutartis įgijo vykdomojo rašto galią (vykdm. b.l. 1). Nuo šios datos atsirado teisinis pagrindas baudą išieškoti priverstinai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-08-18 išsiuntė antstoliui D.S. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį, turinčią vykdomojo rašto galią dėl V.M. paskirtos 60 Lt baudos valstybei išieškojimo (vykdm.b.l. 2). 2009-09-07 antstolis D.S. Patvarkymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui (vykdm.b.l. 3) priėmė vykdyti išieškotojo Valstybės jam pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-02 nutartį, kadangi nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato, kad asmens rašytiniu prašymu gali būti išdėstytas paskirtos baudos mokėjimas, tačiau šis klausimas turi būti išspręstas priimant nutarimą arba per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Taigi akivaizdu, jog toks prašymas turi būti pateiktas nagrinėjant bylą arba ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokį prašymą pateikė teismui 2009-08-13 (b.l. 6), t.y. praleidęs įstatymo nustatytą 40 dienų terminą. Kadangi prašymui pateikti terminas yra pasibaigęs, negalima konstatuoti, jog turėjo būti laukiama, kol bus išspręstas klausimas dėl baudos išdėstymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V.M. prašymą ir neišdėstė 2009-07-02 nutartimi paskirtos baudos mokėjimo (b.l. 7).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis veikė vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, todėl atskirojo skundo argumentas, kad 2009-07-02 nutarties vykdymas negalėjo būti pradėtas, kadangi iki šio momento yra neišnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl baudos išdėstymo, atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 651 str. 1 d. nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1P-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p., antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo valstybės naudai, turi teisę atidėti visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleisti išieškotoją nuo šių išlaidų apmokėjimo. Išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš teismų sprendimų vykdymui skirtų asignavimų, išskyrus atvejus, kai išieškotojas šios Instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolio D.S. patvarkyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui (vykd.b.l.3) aiškiai nurodoma, jog išieškotojas atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, todėl visiškai nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, jog nėra duomenų, kad antstolis atleido išieškotoją nuo vykdymo išlaidų ar atidėjo jų mokėjimą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali, bet ne privalo iškviesti skolininką, išaiškinti jam jo teises bei pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 str., išklausyti pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir t.t. (CPK 654 str.). Šių veiksmų neatlikinimas, ypač įvertinant tai, kad skolininkui buvo pasirašytinai įteiktas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kuriame yra išsamiai išaiškintos skolininko teisės bei pareigos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė CPK 654 str. reikalavimus.
Kiti pareiškėjo V.M. atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo V.M. priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V.M. 8 (aštuonis) litus ir 40 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).