Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 2024 m. spalio 6 d., 11.27 val. G. N. vairavo automobilį „Škoda Octavia“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Tuo G. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.16 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje.

Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2¹ dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo G. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – 65 Eur bauda.

G. N. skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

G. N. teismo posėdžio metu iš dalies sutiko padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje – neginčijo, kad automobilį paliko stovėti vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, tačiau tvirtino, kad tai padarė nesąmoningai, o dėl ženklinimo stokos ir aiškumo trūkumo toje aikštelės vietoje. Taip pat, nesutiko su paskirta nuobauda.

ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.

KET 150.16 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

Byloje nėra ginčo, kad G. N. 2024 m. spalio 6 d., 11.27 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko jį stovėti vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Šią aplinkybę jis pats pripažino, ji įrodyta 2024 m. spalio 20 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu, pateiktomis nuotraukomis.

Pateiktose nuotraukose matoma, kad G. N. vairuotas automobilis pastatytas vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „asmuo su negalia“ “ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Tokį reguliavimą šioje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje numato nurodomasis kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ ir papildomos lentelės Nr. 846 „Asmenys su negalia“ (nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms) ir Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę 17 m“ (Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532, 549 galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį). Pažymėtina, kad nuotraukoje užfiksuotas kelio ženklas su papildomomis lentelėmis yra gerai matomas, neužstotas kitų objektų, neapgadintas, todėl G. N. skundo argumentas, kad ženklinimas buvo nepakankamas ar neaiškus, yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Taigi šiuo atveju asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar jis automobilių stovėjimo vietoje, skirtoje asmenims su negalia, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, savo automobilį paliko stovėti tai žinodamas (tyčia) ar dėl neapdairumo (neatsargiai). Tai, jog G. N. palikdamas automobilį stovėti, neįsitikino, kad transporto priemonę palieka tinkamoje, leistinoje stovėti vietoje suponuoja, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), tačiau jo veiksmų kvalifikavimui tai įtakos neturi.

ANK 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nematė kelio ženklo ir nesuprato, kad automobilį paliko stovėti vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, jo administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi įtakos ir jo atsakomybės dėl administracinio nusižengimo nesušvelnina.

Teismas, anksčiau aptartų aplinkybių ir skundo nagrinėjimo byloje surinktų įrodymų kontekste, atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairuotojas, palikdamas automobilį stovėti, privalo vykdyti visus KET reikalavimus ir įsitikinti, kad transporto priemonę palieka tinkamoje, leistinoje stovėti vietoje, nepažeisdamas KET ir jomis patvirtintų Kelio ženklų nuostatų. To nepadaręs G. N. pagrįstai pripažintas kaltu pažeidęs KET 150.16 punkto reikalavimus, ir jo veika teisinga kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje.

Skunde pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo informuotas apie galimybę dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Institucijos 2024 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyti bylos nagrinėjimo data (2024 m. gruodžio 10 d.) ir laikas (10.30 val.) bei išaiškinta, kad byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pateikus reikalavimą elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) ar raštu (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui ((duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, G. N. nurodė, kad su administracinio nusižengimo protokolu susipažino, bet šios dokumento vietos dėl bylos nagrinėjimo datos, laiko ir išaiškinimo dėl reikalavimo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, neperskaitė. Siųsdamas paaiškinimą Institucija el. paštu 2024 m. spalio 24 d., G. N. reikalavimo surengti žodinį bylos nagrinėjimą nesuformulavo, todėl Institucija pagrįstai administracinio nusižengimo bylą 2024 m. gruodžio 10 d. nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad G. N. nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime.

Skundo argumentas, kad Institucija priimdama nutarimą neįvertino G. N. prašymo, kurį jis siuntė el. paštu 2024 m. spalio 24 d., nepagrįstas. Pažymėtina, kad elektroniniame laiške (paaiškinime), adresuotame Institucijai, G. N. nurodė jau aukščiau aptartas aplinkybes, kad stovėjimo vietoje, skirtoje asmenims su negalia, automobilį pastatė suklydęs, apgailestavo, prašė sumažinti arba neskirti baudos. Paaiškinime nurodytos aplinkybės, kaip jau buvo minėta aukščiau, nesudarė pagrindo nutraukti administracinę teiseną G. N. atžvilgiu. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas Institucijai, savaime, neįpareigoja Institucijos jį tenkinti. Darytina išvada, kad Institucija į šį prašymą atsižvelgė, nes nutarimu skirdama nuobauda G. N. nustatė jos dydį artimą sankcijoje numatytai minimaliai išraiškai, o ne artimą vidurkiui.

Skunde teigiama, kad G. N. bauda buvo nepagrįstai padidinta nuo 60 Eur iki 65 Eur.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui <...> per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso <...> 417 straipsnyje <...>, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. ANK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2024 m. spalio 21 d. G. N. buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, siūlant sumokėti minimalią 60 Eur baudą iki 2024 m. lapkričio 20 d. Vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, skirtas trisdešimties kalendorinių dienų terminas įvykdyti administracinį nurodymą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. N. Institucijai 2024 m. spalio 24 d. išsiuntė aptartą paaiškinimą ir gavo atsakymą, kad duomenys įkelti į registrą bei buvo informuotas, kad neįvykdžius administracinio nurodymo byla bus perduota įgaliotam pareigūnui nagrinėti, kuris įvertins pateiktą informaciją ir priims sprendimą. G. N. administracinio nurodymo sąlygų iki nurodyto termino neįvykdė – baudos nesumokėjo. Pažymėtina, kad, jei asmuo per administraciniame nurodyme numatytą laikotarpį baudos nesumoka, jam yra skiriama ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Iš G. N. administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, surašant administracinius nurodymus, visi būdavo įvykdomi laiku. Atitinkamai pareiškėjui turi būti žinoma, kad po protokole nurodyto sumokėjimo termino neįvykdytas administracinis nurodymas netenka galios ir pažeidėjui tenka pareiga mokėti baudą, kuri jam skiriama priimant nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Jei administraciniu nurodymu įstatymų leidėjas leidžia skirti tik pusę minimalios sankcijoje numatytos baudos (jei nusižengimas kartotinis – minimalią), tai administraciniam nurodymui netekus galios ir skiriant baudą nutarimu, pareigūnas turi pareigą vadovautis straipsnio, kuriame numatytas nusižengimas, sankcijos ribomis ir nuobaudos skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnio 2 dalyje.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Bylos duomenimis, G. N. padarytas administracinius nusižengimas (ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje) nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą, iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 7 d. buvo nubaustas už 2024 m. kovo 31 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 2024 m. kovo 1 d. buvo nubaustas už 2024 m. vasario 23 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, kas neleidžia jo charakterizuoti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio. Institucijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nustatęs, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į ankstesnius G. N. administracinius nusižengimus, vis tik bausmę individualizavo švelniau ir paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra artimas ne vidurkiui, o minimaliai ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytai baudai. Įvertinus paminėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo bei protingumo principų reikalavimus teismo vertinimu, Institucijos pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, ANK 417 straipsnio 2¹ dalies sankcijos ribose, tinkamai individualizuota, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu G. N. prašė skirti pusę minimalios baudos. Toks prašymas nepagrįstas, nes jis per vienerių metų laikotarpį, iki nagrinėjamo pažeidimo, antrą kartą padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnyje (ANK 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas).