Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2055-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
1-2055-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56591-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
G. D., S. K.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas, Gintaras Putvinskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2055-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56591-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajai G. D., jos gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijus Fomkin),kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje;

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę – 18 MGL dydžio baudą (676,88 Eur);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. D. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 300,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną apie 20.10 val. šiame bute pardavė 0,851 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) S. K. už 10 Eur, o likusią dalį neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė iki 2018 m. lapkričio 27 d. tame pačiame bute, kol kratos metu (nuo 22.05 val. iki 23.58 val.) policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

G. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

S. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. lapkričio 27 d. apie 20.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš G. D. už 10 Eur įgijo nedidelį kiekį (0,851 g) narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi striukės kairėje išorinėje kišenėje, kol 2018 m. lapkričio 27 d., apie 20.20 val., išėjęs iš minėto buto buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji G. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl narkotinės medžiagos – kanapių laikymo, tačiau neigė turėjusi tikslą jas platinti. Ji paaiškino, kad namuose laikė kanapes, nes jos vyras jau antri metai serga (duomenys neskelbtini). Gavusi patarimą, kad kanapės galimai padės sergančiam sutuoktiniui, moteris nupirko minėtų narkotinių medžiagų. Parūkiusiam kanapių, vyrui pasidarydavo lengviau. Jis rūkydavo iš pradžių kartą, o vėliau – du kartus per dieną. Kada įsigijo kanapes, tiksliai nepamena, bet mano, kad likus dviem mėnesiams, kai buvo surastos narkotinės medžiagos jos namuose (2018 m. lapkričio 27 d.). Ji kartu su liudytoja V. susitiko turgaus kavinėje atsigerti kavos, pasišnekėti. Šalia moterų sėdėjo romė, kuri išgirdusi pokalbį apie sunkią vyro sveikatos būklę, priėjo ir pasiūlė nusipirkti kanapių, dėl kurių jam neva bus lengviau. Romė pasiūlymą išsakė prie draugės V., tačiau kanapes G. D. nusipirko tik po trijų dienų ten pat turguje. Iš viso pirko du kartus (antrą kartą likus maždaug mėnesiui iki kratos), už kanapes sumokėjo 550 Eur. Pirkdama „žolę“, kuri buvo supakuota celofane, nesuvokė, kad tai narkotinė medžiaga. Neprisimena, kokį kiekį pirko pirmą kartą, bet antrą kartą romė atnešė 200 g. Antrą kartą kanapes pirko taip pat turguje, tačiau su rome telefonu nekalbėjo, susitiko gyvai. Kai antrą kartą pirko kanapes, po pirmo pirkimo vyras dar nesuvartojo jos, nes „žolė“ buvo tamsesnė ir nepatiko, o antro pirkimo ji buvo šviežesnė, vyras porą kartų parūkė ir pasakė, kad ši padeda geriau. Nusipirko inkriminuotą kiekį kanapių, nes po mažiau nepardavė. Dalį įsigytų kanapių laikė namų virtuvėje, prijuostės kišenėje, o kitą dalį – kambaryje, nes netilpo į kišenę. Vyrui buvo žinomos visos kanapių laikymo vietos, kad jis rastų šios medžiagos, kai pasidarydavo blogai. Kaltinamąjį pažįsta 3–4 metus, nes jo motina gyvena su jos giminaičiu. S. K. dažnai ateidavo pas G. D., kai ši paprašydavo pagalbos (pavyzdžiui, nuvežti vyrą į ligoninę), tą dieną taip pat buvo atėjęs išvesti šuns. Jis atrodė normalios būsenos, nepastebėjo, kad būtų apsvaigęs. Nežino, ar kaltinamasis vartojo narkotines medžiagas ir iš kur jas gavo. Pareigūnai kratos metu rado pinigus, kurie yra (duomenys neskelbtini) dirbančios anūkės. Ji Lietuvoje statosi namą, todėl perduoda pinigus. Taip pat buvo rastos sulūžusios svarstyklės, kurias dukra naudojo sverti plaukų dažams. G. D. gauna (duomenys neskelbtini) Eur pensiją, o vyras – (duomenys neskelbtini) Eur, kurių pragyvenimui jiems užtenka. Kanapių įpakavimus paruošė savo vyrui, kad jis galėtų parūkyti bei atsirinkti, kur yra didesnis ar mažesnis kiekis. Jis kanapes rūkė maždaug du mėnesius, šiuo metu neberūko, jam klijuojami narkotiniai pleistrai, tačiau jo būklė labai prasta. Savo poelgį vertina neigimai, tačiau pirko norėdama padėti savo vyrui.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, nes nurodė, kad narkotinių medžiagų – kanapių nepirko iš G. D.. Pas ją buvo užėjęs paklausti, kaip jaučiasi, išvesti šunį ir susitarti, kada reiks nuvežti jos vyrą į polikliniką, kadangi dirba taksistu. G. D. pažįsta, nes jo mama gyvena su jos giminaičiu, taip pat bendraudavo su vienmete G. D. anūke, pas kurią dažnai užeidavo. Įvykio metu anūkės bute nebuvo, kur gyvena nežino. Įėjus nesijautė kanapių kvapo, niekada nėra matęs ar girdėjęs, kad G. D. turėtų minėtų narkotinių medžiagų. Išėjęs iš buto, S. K. iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Suėmimo metu striukės kišenėje turėjo mažą kiekį „žolės“, kurią nusipirko už 12 Eur prieš savaitę Naujininkuose, netoli mokyklos, iš tamsaus gymio asmens. Pareigūnams paaiškino, kad kanapes įsigijo savo vartojimui, nes kartais (maždaug du kartus per mėnesį) rūko „žolę“, tačiau ją įsigijo ne pas G. D., labai dėl to gailisi. Kanapes buvo vartojęs kelias dienas prieš sulaikymą, kitokių narkotinių medžiagų nėra bandęs. Prisipažįsta, kad laikė, gabeno narkotines medžiagas, savo poelgį vertina neigiamai.

S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, psichiatrinėse ligoninėse nėra gydytas, narkotinių medžiagų nevartoja, tik kartais parūko kanapių. 2018 m. lapkričio 26 d. jis buvo Naujininkuose, prie Juventos mokyklos stadiono, kur sutiko iš matymo pažįstamą, maždaug 30 metų amžiaus, vidutinio ūgio, tamsių bruožų, panašų į romų tautybės vyrą. Pas jį jau anksčiau buvo pirkęs kanapių, todėl ir šį kartą įsigijo. Vyras jam padavė vieną popieriaus lankstinuką su „žole“, už kurį sumokėjo 12 eurų. Po to jie išsiskirstė. Neprisimena, ar tą dieną rūkė įsigytą „žolę“. Kitą dieną nuvažiavo į G. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur turėjo susitarti, kada reikės nuvežti į ligoninę G. D. vyrą. Jau anksčiau yra vieną kartą jį vežęs į ligoninę. Prieš atvykstant neskambino G. D., kadangi nežinojo jos numerio. Užėjęs pas G. D., susitarė, kad jos vyrą į ligoninę nuveš 2018 m. lapkričio 28 d. Taip pat paklausė, kur yra jos anūkė, su kuria bendravo. Pakalbėjęs su G. D. maždaug 10 minučių, išėjo iš minėto buto. Vos tik jam išėjus, prie jo priėjo 5 vyrai, ar jie prisistatė policijos pareigūnais neprisimena, jie iš karto jį sulaikė, paguldė ant žemės, keli pareigūnai jį apieškojo, kiti užėjo į butą. Atlikus apžiūrą, striukėje rado popieriaus lapelį su „žole“, kurią jis pirko 2018 m. lapkričio 26 d. pas iš matymo pažįstamą vyriškį. Policijos pareigūnams paklausus, kur įsigijo minėtas narkotines medžiagas, jis atsakė, kad pirko anksčiau pas nepažįstamą asmenį, o ne minėtame bute. Tada jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Pas G. D. narkotinių medžiagų niekada nepirko ir nežinojo, kad ji galėtų jas platinti. „Žolę“ pirko savo naudojimui, platinti tikslo neturėjo. Gailisi dėl savo veiksmų, pažada ateityje nerūkyti kanapių (t. 2, b. l. 107–108).

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, maždaug 19.00–20.00 val. dirbant su kolega M. S., buvo gautas nurodymas patikrinti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Atvykus nurodytu adresu ir įėjus į namo laiptinę, iš buto išėjo kaltinamasis, todėl buvo nuspręsta iš karto jį sulaikyti. Pamatęs policijos pareigūnus, S. K. buvo išsigandęs ir sutrikęs. Atlikus asmens apžiūrą, buvo rastas lankstinukas ir maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis – „žole“. Paklausus iš kur jas gavo, kaltinamasis pasakė, kad įsigijo G. D. bute, tačiau vėliau tai neigė. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą tolimesniems veiksmams. G. D. bute kratą, apžiūras atliko kiti policijos pareigūnai, o R. S. su kolega buvo tik kaip liudytojai. Bute buvo juntamas specifinis kvapas, dėl rūkomų cigarečių, tačiau „žolės“ kvapo nesijautė. Pati G. D. dėl „žolės“ nieko neaiškino.

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamąja yra pažįstamos 25 metus, nuolat bendraudavo telefonu. 2018 m. lapkričio mėnesį jai buvo paskirta (duomenys neskelbtini), todėl su drauge G. D. netikėtai susitiko prie poliklinikos. Vėliau moterys nusprendė atsigerti kavos, pasikalbėti turgaus kavinėje. G. D. papasakojo, kad jos vyras serga (duomenys neskelbtini). Šalia jų sėdėjo dvi romės, kurios galimai girdėjo pokalbį. Viena iš romių priėjo ir pradėjo bendrauti su G. D., pasiūlė „žolės“, neva padėsiančios sergančiam vyrui. Liudytojai tuo metu kaip tik paskambino vaikai iš užsienio, todėl tolimesnio moterų pokalbio ji negirdėjo. Grįžusi prie staliuko romės neberado, su G. D. kalbėjosi asmeninėmis temomis, ji nepasakojo, kad ruošiasi įsigyti kanapių. 2018 m. lapkričio 18 d. užsuko pas G. D. į namus, kur jos vyras rūkė koridoriuje. Ji jautė keistą kvapą, tačiau paklausus, vyras dėl to nieko neatsakė. Bute nepastebėjo įtartinų daiktų ir nejautė aitraus ar keisto kvapo.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. jis, dirbdamas su kolega, gavo informaciją nuvykti pažiūrėti, ar vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Įėjus į namo laiptinę, iš karto iš buto, į kurį nurodyta nuvažiuoti, išėjo vaikinas, kuris nustebo ir pasimetė pamatęs juos. Atlikus asmens paviršinę apžiūrą, asmens striukės kišenėje rastas lankstinukas. Paklausus iš kur gavo šį daiktą, jis atsakė, kad įsigijo iš to buto.

Pagal 2018 m. lapkričio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą M. S. pateikė popierinį lankstinuką su augalinės kilmės medžiaga, rastą S. K. striukės kairėje išorinėje kišenėje (1 t., b. l. 15–16).

2018 m. lapkričio 27 d. kratos protokole užfiksuota, kad, atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkė G. D. savanoriškai pateikė: iš prijuostės (esančios virtuvėje) kišenės 4 polietileninius maišelius su augalinės kilmės medžiaga, kurią pavadino „žole“; nuo lentynos su puodeliais virtuvės dešinėje pateikė šaukšto formos svarstykles; kambaryje Nr. 1 nurodė į ant stalo gulintį mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ ir iš raudonos spalvos piniginės, buvusios spintelėje po televizoriumi, ištraukė ir pateikė 26 kupiūras po 50 eurų, 9 kupiūras po 100 eurų, vieną kupiūrą 200 eurų nominalo ir 3 kupiūras po 500 eurų; kambaryje Nr. 2, užėjus iš kairės pusės, nuo rūbų džiovyklės pateikė celofaninį maišelį su polietileniniu pradarytu vakuuminiu įpakavimu, kuriame yra augalinės kilmės medžiaga, pavadinta „žolė“; nuo kambaryje Nr. 2 esančios krosnies apdailos pateikė popierines servetėles, į kurias kaip paaiškino, fasuoja „žolę“; kambaryje Nr. 1, iš kairiojo kampo (stovint nugara į įėjimo duris), pateikė stiklainį „Spilva“ su 13 popierinių įpakavimų, kuriuose yra augalinės kilmės medžiaga „žolė“, ir stiklainį „Develey“ su 9 analogiškais įpakavimais, kuriuose yra augalinės kilmės medžiaga. Pateikusi minėtus daiktus, G. D. nurodė, kad daugiau ieškomų bei draudžiamų daiktų neturi. Toliau atliekant kratą kambaryje Nr. 1, kairėje pusėje (stovint nugara į įėjimo duris), ant rūbų krūvos prie spintelės stovinčioje rankinėje rasta ruda piniginė, kurioje rasta: 3 kupiūros po 1 JAV dolerį, 4 kupiūros po 50 eurų, 4 kupiūros po 20 eurų, 6 kupiūros po 10 eurų, 5 kupiūros po 5 eurus. Kairiame kampe nuo įėjimo durų rasta juoda piniginė, kurioje buvo 1 kupiūra 10 eurų nominalo ir 1 kupiūra 50 eurų nominalo. Atlikus tolimesnę kratą buto patalpose, daugiau jokių nutarime daryti kratą nurodytų daiktų bei dokumentų rasta nebuvo (1 t., b. l. 30–67).

Iš pateiktų G. D. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. vidurnakčio iki 2018 m. lapkričio 23 d. 14.00 val. kaltinamieji tarpusavyje nebendravo (1 t., b. l. 86–90, 97–190).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5948)-IS1-7092 (toliau – 2018 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr. 140-(5948)-IS1-7092) nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinė medžiaga iš popieriaus lapo, paimto 2018 m. lapkričio 27 d. iš S. K. apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,851 g. Nuoplovose, paimtose nuo S. K. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 5–7).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5950)-IS1-7120 (toliau – 2018 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(5950)-IS1-7120) nustatyta, kad žalsva augalinė medžiaga iš keturių plastikinių maišelių, paimtų 2018 m. lapkričio 27 d. kratos metu iš G. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 94,670 g. Žalsva augalinė medžiaga iš plastikinės vakuuminės pakuotės, paimtos kratos metu yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 188,88 g. Žalsva augalinė medžiaga iš 9 vnt. popierinių gniužulėlių, sudėtų į stiklainį su užrašu „Develey“, paimtų kratos metu yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 7,120 g. Žalsva augalinė medžiaga iš 13 vnt. popierinių gniužulėlių, sudėtų į stiklainį su užrašu „Spilva“, paimtų kratos metu yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 9,930 g (2 t., b. l. 12–15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. S. 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, patruliuojant kartu su kolega R. S., buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), galimai vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Atvykus nurodytu adresu, buvo sulaikytas S. K., įtariant, kad su savimi jis turi narkotinių medžiagų ar kitų neleistinų daiktų. Atlikus asmens apžiūrą, striukės išorinėje kišenėje buvo rastas popierinis lankstinukas su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis. S. K. paaiškino, kad minėtame lankstinuke iš tiesų yra kanapės, kurias jis įsigijo šalimais esančiame bute. Sulaikymo metu buvo panaudoti antrankiai, policijos pareigūnai prisistatė ir pateikė tarnybinius pažymėjimus (2 t., b. l. 85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. T-N3058/2018(01) (toliau – 2018 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. T-N3058/2018(01)) nustatyta, kad S. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksio rūgšties, etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 184).

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. D. ir J. D. (1 t., b. l. 69).

Pagal medicinos dokumentus, J. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 21, 100).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. D. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), turėdama tikslą ją platinti, o S. K. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), neturėdamas tikslo jos platinti.

G. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymo, tačiau neigė turėjusi tikslą ją platinti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-976/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju G. D. gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 300,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) (toliau – Rekomendacijos), nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 500 g. Taigi kaltinamosios neteisėtai laikomų kanapių (antžeminių dalių) kiekis šiek tiek daugiau kaip 60 kartų viršijo nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį, kuris nustatytas Rekomendacijose. G. D. bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ji įsigijo inkriminuotos narkotinės medžiagos iš romų tautybės moters, kad padėtų sergančiam vyrui sumažinti skausmus nuo (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, kaltinamoji savo gyvenamojoje vietoje laikė gana nemažą kanapių (antžeminių dalių) kiekį (300,6 g), todėl abejotina, kad vienam asmeniui galėjo būti skirtas toks narkotinės medžiagos kiekis. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad, atlikus kratą (duomenys neskelbtini), kanapės (antžeminės dalys) buvo rastos skirtingose patalpose (virtuvėje, kambariuose), laikomos nevienodais būdais (polietileniniuose maišeliuose, vakuuminiame įpakavime, stiklainiuose su popieriniais įpakavimais). Dalis neteisėtai laikomos draudžiamos medžiagos buvo supakuota į mažesnius kiekius (daugiau kaip dvidešimt vienetų). Akivaizdu, kad vienam asmeniui vartojant narkotines medžiagas, vienu metu nereikia turėti tokio skaičiaus draudžiamos medžiagos padalijimų į mažesnius kiekius. Įvertinus narkotinės medžiagos skirtingas laikymo vietas ir būdus, teismas atmeta kaip nepagrįstus G. D. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kad tai buvo daroma, kad jos vyrui būtų patogiau pasiimti narkotines medžiagas. Be to, pasak kaltinamosios, ji du kartus pirko iš romų tautybės moters kanapių (antžeminių dalių), antrą kartą – kai vyras neva dar nesurūkė narkotinės medžiagos, pirktos pirmą kartą, nes ši buvo nekokybiška. Pirma, papildomai pirkti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, kai jų dar pakankamai turima (antrą kartą, pasak G. D., pirkta 200 g kanapių (antžeminių dalių), vadinasi, gyvenamojoje vietoje iki tol jos laikoma dar apie 100 g), yra nelogiškas elgesys. Antra, G. D. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad ji nebelaikė galimai nekokybiškų kanapių (antžeminių dalių) iš pirmo pirkimo, o toks jos elgesys leidžia abejoti, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos jos vyrui patiriamam skausmui mažinti. Teismui taip pat kelia abejonių G. D. nurodytos kanapinių įsigijimo aplinkybės. Kaltinamoji ir liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. D. pasiūlė įsigyti kanapių (antžeminių dalių) romų tautybės moteris. Kita vertus, V. R. bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad G. D. sakė liudytojai, jog ji nutarė įsigyti iš minėtos moters draudžiamos medžiagos. Kaltinamoji taip pat nepatvirtino tokios aplinkybės. Taip pat neįtikėtinai skamba G. D. parodymai, kad ji antrą kartą pirko kanapes (antžemines dalis) iš tos pačios moters prieš tai neskambinusi jai ar kitokiu būdu nesusikontaktavusi, o tiesiog susitikusi gyvai maždaug po mėnesio po pirmo pirkimo.

Sprendžiant, ar G. D. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, reikšmingi liudytojų R. S. ir M. S. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Šie policijos pareigūnai nurodė, kad jie gavo užduotį patikrinti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Teismas pažymi, kad tikrinti tokios informacijos nėra vykstama į bet kurią asmens gyvenamąją vietą. Be to, abejotina, ar asmeniui vartojant draudžiamą medžiagą asmeniniais tikslais ir apie nesužinant tretiesiems asmenims, policijos pareigūnai tikslingai vyktų į jo gyvenamąją vietą tikrinti dėl galimos prekybos narkotinėmis medžiagomis. Minėti liudytojai bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad, jiems atvykus prie nurodyto patikrinti buto, iš jo išėjo kitas kaltinamasis S. K.. R. S. ir M. S. apibūdino kaltinamąjį kaip išsigandusį ir sutrikusį. Nėra abejonių, kad policijos pareigūnų, nors ir apsirengusių civiliniais rūbais, pasirodymas S. K., iš karto išėjusiam iš G. D. gyvenamosios vietos, buvo netikėtas. Liudytojai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, atlikus S. K. asmens apžiūrą, striukės kišenėje buvo rastas lankstinukas, o paklausus, iš kur gavo šį daiktą, kaltinamasis atsakė, kad įsigijo iš buto, iš kurio ką tik išėjo, t. y. iš G. D. gyvenamosios vietos. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių liudytojai R. S. ir M. S. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti S. K., jų aptarti parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 14, 18–19), todėl jų parodymai laikytini patikimais. S. K. sakymas policijos pareigūnams, kad jis įgijo kanapes (antžemines dalis) G. D. gyvenamojoje vietoje, iš tikrųjų to nedarius, yra nelogiškas elgesys. Toks kaltinamojo paaiškinimo davimas nelaikytinas jo apklausa BPK prasme, kita vertus, tai nereiškia, kad teismas neturi pagrindo vadovautis liudytojų R. S. ir M. S., kurie sužinojo aplinkybes dėl vykdytų pareigų, parodymais ir nurodytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad S. K. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kada jis neva įsigijo neteisėtai laikomas kanapes (antžemines dalis). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad jis nusipirko narkotines medžiagas iš romų tautybės vyro 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. likus vienai dienai iki sulaikymo (t. 2, b. l. 107–108). Kita vertus, S. K. teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad įsigijo minėtą prekę prieš savaitę. Šiuo atveju abejotina, ar kaltinamasis nešiotųsi su savimi pakankamai ilgą laiką narkotinę medžiagą, nes už tai gresia atsakomybė. Be to, S. K. striukėje rasta narkotinė medžiaga buvo tokios pačios rūšies kaip ir G. D. gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikoma draudžiama medžiaga. S. K. nusipirktos iš G. D. narkotinės medžiagos kaina nustatyta remiantis liudytojų R. S. ir M. S. parodymais.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. D. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), turėdama tikslą ją platinti. Atkreiptinas dėmesys, kad net pačios kaltinamosios versija, pateikta baudžiamojo proceso metu, kad neteisėtai laikoma draudžiama medžiaga, kurią ji įsigijo, buvo skirta jos vyrui, kad šis rūkytų kanapes (antžemines dalis) dėl skausmo mažinimo, laikytina platinimu BK 260 straipsnio prasme. Taip pat byloje įrodyta, kad ji pardavė dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Priešinga kaltinamųjų versija dėl anksčiau išdėstytų argumentų atmestina kaip nepagrįsta.

G. D. taip pat inkriminuotos alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės iš nenustatyto asmens 300,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – įgijimas ir gabenimas. Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko G. D. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), taip pat kaip ją gabeno. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jai pareikštame kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Vien neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo fakto nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog G. D. neteisėtai įgijo ir gabeno šią medžiagą.

Todėl G. D. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – įgijimu ir gabenimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Be to, S. K. inkriminuotas ne tik neteisėtas narkotinės medžiagos laikymas, bet ir jos gabenimas. Teismas pažymi, kad nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti paprastai nelaikytinas gabenimu, juolab nagrinėjamu atveju kaltinamasis nešėsi draudžiamą medžiagą, kol buvo sulaikytas, trumpą laiką. Todėl kanapių (antžeminių dalių) gabenimas šalintinas iš kaltinimo.

Teismas taip pat tikslina S. K. pareikštame kaltinime nurodytą laiką, kada jis įgijo iš G. D. narkotinę medžiagą (20.10 val. – toks pats laikas inkriminuotas G. D. dėl draudžiamos medžiagos pardavimo S. K.) ir kada jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (20.20 val. – toks laikas užfiksuotas jo laikino sulaikymo protokole (2 t., b. l. 88)). Minėtų laikų patikslinimas nelaikytinas S. K. teisės į gynybą pažeidimu, nes tai neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nelaikytinas esminių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu, juolab kaltinamajam pareikštas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apytikslis.

Taigi byloje įrodyta, kad:

G. D. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. lapkričio 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 300,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną apie 20.10 val. šiame bute pardavė 0,851 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) S. K. už 10 Eur, o likusią dalį neteisėtai, turėdama tikslą platinti laikė iki 2018 m. lapkričio 27 d. tame pačiame bute, kol kratos metu (nuo 22.05 val. iki 23.58 val.) policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

G. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

S. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. lapkričio 27 d. apie 20.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš G. D. už 10 Eur įgijo nedidelį kiekį (0,851 g) narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi striukės kairėje išorinėje kišenėje, kol 2018 m. lapkričio 27 d., apie 20.20 val., išėjęs iš minėto buto buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis yra nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

G. D. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, paskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. S. K. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, paskiriamą baudžiamajam nusižengimui. Abiejų kaltinamųjų neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos rūšis – kanapės (antžeminės dalys), atitinkamai 300,6 g G. D. atveju ir 0,851 g S. K. atveju. Kaltinamieji nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. Jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vien dalinis kaltės pripažinimas, nepripažinus visų esminių inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, t. y. kad G. D. išplatino dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos S. K., o jis įgijo šią medžiagą iš kaltinamosios, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

G. D. anksčiau nėra teista (3 t., b. l. 28) ar traukta administracinėn atsakomybėn (3 t., b. l. 27), ji yra garbaus amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 80 metų), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri sunkiai sergantį vyrą. Byloje nėra duomenų apie G. D. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą. Taip pat nenustatyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jos pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

S. K. yra gana jauno amžiaus (22 metų), anksčiau teistas vieną kartą (3 t., b. l. 125 – 128), dėl jo priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis apskųstas apeliacine tvarka, taigi apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs. Kaltinamasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 116–124), jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų apie S. K. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą.

Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, G. D. galimas bausmės švelninimas pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, 2017 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. balandžio 12 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Anksčiau aptartos G. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra garbaus amžiaus, prižiūri sunkiai sergantį vyrą) leidžia vertinti jos asmenybės pavojingumą kaip mažesnį. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamoji neteisėtai disponavo narkotine medžiaga (kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios vartojimas daro mažesnę žalą, nei psichotropinės (cheminiu pagrindu pagamintos) medžiagos. Byloje nustatytas vienas neteisėtas draudžiamos medžiagos platinimo faktas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, G. D. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju anksčiau visapusiškai įvertinta G. D. asmenybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą izoliuoti ją nuo visuomenės. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamajai švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė taip pat nurodė, kad G. D. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės tikslų, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajai pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamosios elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus G. D. už jos padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, byloje nustatytą G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas su draudimu, nustatytu 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, ir įpareigojimu, nustatytu BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimą 8 mėnesiams, paskiriant draudimą, nustatytą 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, ir įpareigojimus, nustatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirti kaltinamajam arešto bausmę nėra pagrindo, nes ji pagal savo pobūdį šiuo atveju būtų per griežta.

V. Kiti klausimai

S. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 20.20 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 12 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 88 – 89). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į S. K. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. D. nuosavybės teise priklausantiems 4325 Eur ir 3 JAV doleriams.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad minėti pinigai, išskyrus 10 Eur, kuriuos S. K. sumokėjo G. D. už įsigytas kanapes (antžemines dalis), gauti iš nusikalstamos veikos. Byloje neįrodytas sistemingas draudžiamos medžiagos platinimo faktas ir atitinkamos naudos gavimas. G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos gyvenamojoje vietoje rasti pinigai yra (duomenys neskelbtini) dirbančios anūkės, kuri Lietuvoje statosi namą, todėl perduoda pinigus. Ši kaltinamosios versija nėra paneigta. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tiek kaltinamoji, tiek jos vyras gavo gana nemažas pensijas (3 t., b. l. 36–84). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konfiskuoti tik 10 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 3 dalis), o likusią pinigų sumą (4315 Eur ir 3 JAV dolerius), įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti kaltinamajai. Iki tol laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliekamas galioti, o, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas.

S. K. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti voką su objektais po tyrimo, taip pat dėžę su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (Kvitas B 2019 m. sausio 21 d., serija BBB Nr. 3PK001466) (3 t., b. l. 29);

2) sunaikinti tyrimo objektus, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2018 m. gruodžio 28 d. aktas Nr. A3-16346; 2018 m. gruodžio 31 d. aktas Nr. A3-16354) (3 t., b. l. 7, 15);

3) grąžinti svarstykles, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ ir popierines servetėles G. D.; jei ji išreikš valią neatsiimti šitų daiktų, juos sunaikinti, taip pat sunaikinti voką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (Kvitas B 2019 m. gegužės 14 d., serija BBB Nr. 3PK001596) (3 t., b. l. 31).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1 punktu:

1) uždrausti G. D. bausmės atlikimo laikotarpiu įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiai narkotines ar psichotropines medžiagas;

2) įpareigoti G. D. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punktais:

1) uždrausti S. K. bausmės atlikimo laikotarpiu įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas;

2) įpareigoti S. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu.

3) įpareigoti S. K. bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jam netekus darbo, pradėti vėl dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. K. į paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 20.20 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 12 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

S. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti iš G. D. 10 Eur (dešimt eurų) kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o laikiną G. D. nuosavybės teisės apribojimą į 4315 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų) ir 3 JAV dolerius (tris Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius) panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir šiuos pinigus grąžinti G. D..

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti voką su objektais po tyrimo, taip pat dėžę su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (Kvitas B 2019 m. sausio 21 d., serija BBB Nr. 3PK001466);

2) sunaikinti tyrimo objektus, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2018 m. gruodžio 28 d. aktas Nr. A3-16346; 2018 m. gruodžio 31 d. aktas Nr. A3-16354);

3) grąžinti svarstykles, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ ir popierines servetėles G. D.; jei ji išreikš valią neatsiimti šitų daiktų, juos sunaikinti, taip pat sunaikinti voką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (Kvitas B 2019 m. gegužės 14 d., serija BBB Nr. 3PK001596).

Išaiškinti G. D. ir S. K., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis (nuteistoji) dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis