- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- eI3-2875-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01033-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. P.),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo prašymą tenkinti ir panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 25 d. raštą Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą E. P..
Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Jame nėra nurodyta jokių duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas (objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), būtų kaip nors susiję su E. P. veikla Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinėje sąjungoje (toliau - ir Profesinė sąjunga) ar atstovaujant jos narius, ginant jų teises. Vien E. P. buvimas Profesinės sąjungos nariu ir Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Tarnybinė nuobauda, kurią siekiama skirti išimtinai susijusi su netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje.
Pažymi, jog E. P. Departamente dirba nuo 2001 m. spalio 26 d. iki šiol ir dėl jo veiklos tarnybinio nusižengimo tyrimų nepradėta, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. E. P. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skatintas vienkartine pinigine išmoka švenčių proga. Tarnybinė veikla už 2019 m. tarnybos metus įvertinta gerai. Vertinant tarnybinę veiklą už 2020 m. neeilinio vertinimo metu įvertinta labai gerai, padidintas pareigybės algos koeficientas (+0,70 pa. koef.), todėl akivaizdu, kad skundžiamame rašte nurodyta prielaida, kad E. P. siekiama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, visiškai nepagrįsta. Profesinės sąjungos rašte nėra nurodyta jokių faktų leidžiančių teigti, jog Departamentas persekioja ar diskriminuoja profesinės sąjungos narį.
Pareiškėjas nurodo, jog rašte nėra konkretizuota kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė E. P. persekiojimas ar diskriminaciniai veiksmai kaip Profesinės sąjungos nario atžvilgiu būtent dėl jo aktyvios veiklos ar narystės šioje organizacijoje. Taip pat nėra duomenų jog E. P. praeityje būtų persekiojamas dėl savo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Akcentuoja, kad vien faktas, jog E. P. atžvilgiu yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo, nėra teisinė prielaida konstatuoti, jog tai yra valstybės tarnautojo persekiojimo dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje apraiška.
Pažymi, jog ginčijamame rašte Profesinė sąjunga detaliai vertina, pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą turinį, komisijos darbo organizavimo, atsakomybės teisinių pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą, teikia teisinį vertinimą, tačiau nepateikia argumentų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog E. P. siekiama patraukti drausminėn atsakomybėn dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Vertinant Profesinės sąjungos įvardijamus teiginius, kad Profesinė sąjungą įžvelgia galimą darbuotojų persekiojimą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, siekia susidoroti su Profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso ir E. P. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent už jo aktyvų dalyvavimą Profesinėje sąjungoje, pažymi, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
Pažymi, kad teiginiai jog E. P. yra persekiojama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir siekiama su juo susidoroti, neįrodyti ir nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojai ketinama skirti dėl jos narystės ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojai yra kaip nors susijęs su jo naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog valstybės tarnautojas dalyvauja ir aktyviai gina narių teises Profesinės sąjungos veikloje negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio tarnautojo veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Todėl Departamentas mano, kad ginčijamame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jo nario padarytos veikos, komisijos darbo organizavimo, veikos kvalifikavimo, tarnybinės atsakomybėn traukiamos valstybės tarnautojo teikto paaiškinimo vertinimo, taip pat išreiškia nesutikimą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje valstybės tarnautojai buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau ginčijamame rašte nepateikia jokių pagrįstų motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad E. P. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
Profesinė sąjunga skundžiamame rašte atsisakymą išduoti išankstinį sutikimą grindžia tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinė nuobauda siūloma skirti nesant tam pagrindo, t. y. Profesinė sąjunga iš esmės vertino tarnybinio nusižengimo sudėtį, tarnybinių nuobaudų tyrimo procedūrų teisėtumą. Pažymi, kad įvertinus suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismai tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, todėl E. P. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šio tarnautojo veikos kvalifikavimo ar parinktos nuobaudos rūšies, todėl šiame skunde dėl to nepasisako.
Profesinė sąjunga skundžiamame rašte išreikšdama nesutikimą iš esmės pažeidžia Departamento interesus, Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes valstybės tarnautojui trikdyti tarnybinės atsakomybės taikymą (įtarus tarnybinio nusižengimo įvykdymu) ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, tarnautojų atžvilgiu.
Akcentuoja, kad tarnybinę nuobaudą E. P. ketinama skirti konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, t. y. tarnybinė nuobauda susijusi būtent su galimu valstybės tarnautojo netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, todėl, pareiškėjo vertinimu, Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui E. P..
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Profesinės sąjungos išduoto nesutikimo, kadangi pastaroji nuosekliai ir išsamiai išanalizavo aplinkybes dėl Profesinės sąjungos nario persekiojimo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Atsakovo įsitikinimu, E. P. veikla Profesinėje sąjungoje sąlygojo tarnybinių nusižengimų tyrimų pradėjimą.
E. P. nuo 2020 m. liepos 4 d. yra išrinktas Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju E. P.., kuris anksčiau ėjo Profesinės sąjungos pirmininko pareigas, ne kartą pasisakė kritiškai dėl aplinkos apsaugos sistemos problemų.
Profesinė sąjunga įvertinusi 2021 m. kovo 16 d. raštą Nr. (4.1.1)-AD5-4237 ,, Dėl informacijos apie Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo“ ir 2021 m. vasario 25 d. surašytą motyvuotą išvadą Nr. BDR-1218 ,,Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), padarė išvadą, kad yra faktinių duomenų leidžiančių įtarti, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas nesant pakankamų faktinių duomenų.
Pažymi, jog naujas tyrimas pradėtas po to, kai buvo pateiktas paaiškinimas į Pirmąjį pranešimą ir, Profesinės sąjungos vertinimu, buvo padaryta išvada, kad dėl pirmojo tyrimo paskirti tarnybinės nuobaudos nepavyks, todėl buvo pereita prie naujo tyrimo. Pradėtas naujas tyrimas yra nepagrįstas ir eikvojantis ne tik tarnautojo laiką, bet jį demotyvuojantis, kaip valstybės tarnautoją. 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 11 d. Departamento direktorės O. V. pavedimais E. P. atžvilgiu pradėtas (tyrimai sujungti) tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo skirtas užtildyti ir iš tarnybos pašalinti išskirtinai nepatogų Profesinės sąjungos atstovą.
Atlikto tyrimo pažeidimai rodo išankstinį Departamento nusistatymą prieš E. P., kaip Profesinės sąjungos narį. 2021 m. sausio 6 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. BDR-160 ir iki jo priėmimo priimti administraciniai dokumentai, rodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, dėl galimo pažeidimo dėl kurio E. P. galėjo būti skiriamas atleidimas iš darbo, buvo pradėtas ir iki Komisijos sudarymo - vykdomas pažeidžiant Aprašo 5 p. reikalavimą, kas sudarė prielaidą tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, nurodytų 2021 m. sausio 6 d. pranešime, atlikti ne Komisijai, o darbuotojai L. M. vienasmeniškai, kuri vėliau, pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl kito epizodo ir Departamento 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. AD1-17 sudarius Komisiją, buvo paskirta Komisijos pirmininke. Tokie veiksmai (kartu atsižvelgiant ir į žemiau nurodytas aplinkybes), rodo Departamento siekį pažeidžiant Aprašo reikalavimus tikslingai kontroliuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, kas patvirtina, jog E. P. atveju tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros inicijavimas buvo sąlygotas kitais nei teisės aktuose nustatytais pagrindais ir interesais.
Nors Departamento skunde konstatuojama, jog vykdomas tarnybinis patikrinimas nėra susijęs su E. P. veikla ir užimamomis pareigomis Profesinėje sąjungoje, tačiau šios aplinkybės rodo, kad pirmininkė buvo šališka tyrimo atlikimo metu, todėl jos parengtos Išvados pagrindimas ir siūloma taikyti nuobauda (įskaitant pirminį siūlymą - atleidimą iš darbo) nėra objektyvi. Kartu tai rodo, atsakovės vertinimu, jog tarnybinio tyrimo metu nurodyti motyvai, jog tyrimo tikslai yra patraukti/susidoroti su Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju atleidžiant šį iš darbo - tikėtinai yra pagrįsti.
Posėdžio metu Komisijos Pirmininkė ir Komisijos nariai el. paštu gavo E. P. prašymą pirmininkei nusišalinti nuo dalyvavimo Komisijoje dėl galimo jos šališkumo, tačiau į tai nereagavo.
Pažymi, jog Departamento vadovė buvo šališka ir siekė susidoroti su Profesinės sąjungos nariu. Departamento vadovės veiksmai 2021 m. sausio 28 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje (toliau - Frakcijos posėdis) rodo išankstinį O. V. neigiamą nusistatymą E. P. atžvilgiu ir ketinimą šį atleisti iš einamų pareigų dar iki tarnybinio nusižengimo komisijos išvados priėmimo. O. V., kalbėdama kaip Departamento direktorė, viešai išsakė poziciją, jog E. P. veiksmais buvo padaryta finansinė žala valstybei, tikrai siekianti ir galimai viršijanti 100 000 EUur. Tokia O. V. nuostata ir siekis E. P. atleisti iš einamų pareigų susiformavo be jokio teisinio pagrindo, kadangi nei E. P. atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nei ikiteisminis tyrimas Frakcijos posėdžio metu nebuvo baigti. Nesant tyrimų baigties, taigi ir suformuotų išvadų, O. V. neturėjo pagrindo implikuoti kilusios žalos, nurodyti menamos žalos dydžio, taip pat daryti išvados dėl ryšio su profesinės sąjungos veikla. Cituojamas O. V. pasisakymas rodo akivaizdų Departamento direktorės neigiamą nusistatymą, išankstinę susiformavusią nuomonę dėl E. P. veiksmų ir asmens. O. V., kaip direktorės, neobjektyvumas E. P. atžvilgiu, turėjo tiesioginę įtaką Departamente atliktam tyrimui. O tai paneigia Departamento skunde nurodomus teiginius dėl galimo tyrimo objektyvumo ir išankstinio nusistatymo prieš E. P. nebuvimą.
Atkreipia dėmesį, kad antrasis tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas E. P. jau pateikus paaiškinimus dėl pirmojo, t. y., Departamente surinkus duomenis apie tikėtiną pirmojo tyrimo nepagrįstumą. Profesinės sąjungos nuomone, tokie veiksmai rodo Departamento pastangas E. P., kaip profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojui, pritaikyti atitinkamas poveikio priemones, lemsiančias atleidimą iš einamų pareigų.
Departamento siekį susidoroti su E. P. kaip Profesinės sąjungos nariu netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, jog Departamentas paralelei siekė atleisti iš darbo ir Profesinės sąjungos pirmininką, kurį teismas grąžino į pareigas.
Pažymi, kad susidoroti su Profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, negalėtų būti ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai, nes tokiu atveju jis savaime būtų neteisėtas ir negaliojantis. Todėl siekiama susidorojimo faktą „užmaskuoti“ turimomis priemonėmis, kaip pvz., be objektyvaus pagrindo pritaikant tarnybinę atsakomybę, diskriminuojant (dėl lygių su kitais pareigūnas teisių nesudarymo). Todėl priimant sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą itin išsamiai išnagrinėta aplinkybių, konstatuotų Išvadoje bei susijusių su šio bei kitų pareigūnų tarnyba, tiek su E. P. visuomenine veikla, bei jos ir kolegų keliamų problemų, visuma.
Atsakovės įsitikinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje E. P. tarnybinis nusižengimas, pagrinde, grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, taip pat, tarnybinio patikrinimo rezultate nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai, manome, kad šiuo atveju, nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, o tokiuose departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.
Atsakovė turi pagrįstų abejonių, kad Departamentas atlikdamas tyrimą dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų teikimo tvarkos E. P. diskriminavo jį kaip prieš Profesinės sąjungos narį.
Mano, jog Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta akivaizdžiai neobjektyviai bei tendencingai, konstatuojant Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius tariamai E. P. įvykdytus teisės aktų pažeidimus,
Utenos valdybos viršininkas L. M. žinojo ir/ar negalėjo nežinoti E. P. privačių interesų deklaracijoje pateiktų duomenų apie UAB "Utenos vandenys" direktorių, taip pat jam buvo žinoma, jog šis asmuo nepatenka į artimų giminaičių sąrašą bei su šiuo asmeniu E. P. nepalaiko jokių glaudesnių santykių.
Profesinės sąjungos manymu, šiuo atveju, nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinei nuobaudai skirti, o juo labiau dėl neaiškių priežasčių tirti išimtinai E. P. veiksmus, juos laikant neteisėtais, o šio tiesioginio vadovo, ne Profesinės sąjungos nario, veiksmų netirti. Tokiuose departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl E. P. narystės Profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Departamentui paaiškino, kad remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, UAB “Utenos vandenys” direktorius yra jo žmonos pusbrolis, todėl jis nepatenka į artimų asmenų kategoriją, kurie turėtų būti įtraukti į privačių interesų deklaraciją. Nuo savo tiesioginio vadovo L. M. neslėpė aplinkybių dėl UAB "Utenos vandenys” direktoriaus, kuriam šios aplinkybės buvo žinomos atliekant šio ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinimą. Dėl santykio pobūdžio (tolimo giminaičio, su kuriuo nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei jo šeima nepalaiko santykių), tokia situacija nėra sukėlusi jo privačių ir viešų interesų konflikto, todėl nebuvo ir pagrindo nusišalinti nuo administracinės procedūros ar nušalinti nuo jos. Tiek 2020 m. rugpjūčio 20 d. Privačių interesų deklaracijoje, tiek ankstesniu laikotarpiu, deklaravo duomenis apie UAB "Utenos vandenys" direktorių.
Pareiškėjo dalyvavimas UAB "Utenos vandenys" vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinime negalėjo įtakoti šio subjekto atžvilgiu priimamų sprendimų ar juos iškreipti dėl galimų privačių interesų.
UAB “Utenos vandenys” nustatytą rizikos dydį suderino ir galutinai patvirtino kiti Departamento pareigūnai, todėl pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo nepagrįstai siekiama aiškinti, jog mano sprendimas lėmė mažo rizikos dydžio nustatymą. Ūkio subjektų vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas buvo atliktas ne vienasmeniškai, siekiant subjektų veiklos rizikos vertinimo objektyvumo ir skaidrumo, procedūra atlikta bendrai su kitais pareigūnais – R. M. ir V. J.. Dėl atliekamo darbo operatyvumo, patogumo techniškai duomenis į automatinę sistema suvedinėjo trečiasis suinteresuotas asmuo.
Atliekant UAB „Utenos vandenys“ vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimą, nebuvo / negalėjo būti aplinkybių ar situacijos, kuomet trečiasis suinteresuotas asmuo dėl galimų privačių interesų, priėmė šiam ūkio subjektui galimai palankų sprendimą, nustatant mažą rizikos dydį. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu šis rizikos vertinimas šiam ūkio subjektui būtų neobjektyvus ar paveiktas galimo interesų konflikto (kurio nėra), tai šioje procedūroje dalyvavę asmenys (įskaitant tiesioginį vadovą, kuriam buvo žinoma mano privačių interesų deklaracija) būtų tai nustatę ir nebūtų derinę ir/ar tvirtinę atlikto rizikos vertinimo.
Situacijoje dėl kurios atliekamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, nebuvo aplinkybių, dėl kurių trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų taikoma pareiga nusišalinti nuo atliekamos procedūros.
Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka ir dėl 2021 m. sausio 6 d. pateikto jam pranešimo apie galimą tarnybinį pažeidimą. Pažymi, jog 2020 m. gruodžio 18 d. Utenos rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti posėdyje dalyvavo teisėtai ir Departamentui apie tai buvo žinoma.
Nurodo, jog dar 2015 m. lapkričio 30 d. Utenos rajono savivaldybės administracijai atsakyme Nr. S-1876 pats tuometis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius L. M. (tiesioginis vadovas) jį paskyrė Komisijos nariu. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. AĮ- 1129 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudarymo“ sudarė penkerių metų laikotarpiui komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, kurios vienu iš narių buvo paskirtas E. P. – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjas. Minėtas įsakymas viešas, galiojantis, nenuginčytas.
Pažymi, jog egzistuoja tiek įstatyminis pagrindas, tiek įsakymas, kuriuo E. P. buvo pavesta dalyvauti Komisijos veiklos bei 2020 m. gruodžio 18 d. posėdyje.
Šalies argumentai
Akcentuoja, jog Departamentas skunde nurodo teismą klaidinančias aplinkybes, jog E. P. dalyvaudamas 2020 m. gruodžio 18 d. Utenos rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti Komisijos posėdyje kaip Departamento pareigūnas puikiai suprasdamas, kad jo veiksmai yra neteisėti siekė neteisėto tikslo, tai yra balsuodamas „už“ priėmė sprendimą padidinti medžioklės plotų vienetų naudotojų medžiotojų klubų (toliau – ir MK) “Elnias” ir MK “Ažugiris”, kuriuose medžioja su juo susiję asmenys A. V. ir G. D. yra neobjektyvus ir iškreipiantis tikrąsias aplinkybes. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, Departamentas dirbtinai nutyli aplinkybes, kad be minėtų klubų buvo svarstoma ir kitų MK medžioklės plotų ribų tikslinimas.
Nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neturėjo medžioklinio ginklo, nemedžiojo, be to, nepriklauso jokiems medžiotojus vienijančioms asocijuotiems dariniams ir nėra jokiuose jų sąrašuose.
Akcentuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Komisijos narys, Komisijai atliekant administracinę procedūrą veikė teisės aktų nustatytos Komisijos kompetencijos ribose, o galutinį individualų administracinį aktą, kuris įtakotų trečiuosius subjektus, jų teises ir pareigas, - priima savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka.
Be to, Utenos rajono savivaldybės administracija 2021 m. kovo 29 d. raštu atsakydama į Departamento raštą, informavo Departamentą, jog savivaldybė atsisako tenkinti Departamento prašymą panaikinti Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2020 m. gruodžio 18 d. protokolą bei pateikė argumentus dėl Departamento prašymo ir pozicijos nepagrįstumo.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas inicijuotas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.
Skunde apie tarnybinį nusižengimą nurodomi teiginiai apie valstybės tarnybai ir jos prestižui neva tai padarytą žalą yra absoliučiai neatitinkantys tikrovės ir padaryti nevertinant šiuos santykius nustatančio įstatyminio reglamentavimo bei dėl neaiškių priežasčių nevertinant paties E. P. tiesioginio vadovo priimtų sprendimų.
Pažymi, jog tarnybinis tyrimas pradėtas dėl aplinkybių (tariamos žalos), kurių šiuo metu net nėra ir neaiški jų atsiradimo galimybė ateityje.
Departamento vadovybės ir jo vadovės O. V. išankstinį nusistatymą prieš E. P. (dar neatlikus tyrimų ir nesant komisijos priimtos išvados) ir suinteresuotumą jį atleisti patvirtina vieši Departamento vadovės pasisakymai – 2021 m. sausio 28 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje vadovė pakomentavo aplinkybes, dėl kurių yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas prieš jį (dėl dalyvavimo 2020 m. gruodžio 18 d. Utenos rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti posėdyje), vienareikšmiškai tvirtindama, jog tokie Departamento pareigūno (trečiojo suinteresuoto asmens) veiksmai padarė žalos valstybei. O tai patvirtina, jog Departamento vadovybė jau turi išankstinį nusistatymą dėl šių tyrimų.
Atkreipia dėmesį, kad šis pradėtas „šiurkštaus“ tarnybinio nusižengimo tyrimas – poveikio priemonė prieš E. P., kaip Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoją. Naujas tyrimas pradėtas po to, kai buvo pateiktas paaiškinimas į pirmąjį pranešimą ir, tikėtinai, buvo padaryta išvada, kad dėl pirmojo tyrimo paskirti tarnybinės nuobaudos nepavyks, todėl buvo pereita prie naujo tyrimo inicijavimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens teisių apribojimus šiuose tyrimuose patvirtina ir 2021 m. vasario 10 d. Departamento Imuniteto tarnybos vyr. specialistės L. M. atsakymas į E. P. 2021 m. vasario 5 d. prašymą, reg. Nr. BDR-975, pateikti su 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 11 d. Departamento direktorės O. V. pavedimais jo atžvilgiu pradėto (tyrimai sujungti) tarnybinio nusižengimo tyrimo neįslaptintus dokumentus.
Jau 2021 m. vasario 23 d. buvo pateiktas Komisijos nariams Išvados projektas nurodant komisijos siūlymą už šiurkščius pažeidimus E. P. atleisti iš darbo. Komisijos pirmininkė L. M. posėdyje nurodė, kad ši Išvada (jau) suderinta su Imuniteto viršininku. Šį aplinkybė parodo, kad pirmininkė neužtikrino Komisijos darbo organizavimo ir jai priskirtų įgaliojimų įgyvendinimo, todėl ji buvo šališka ir siūlymas taikyti nuobaudą yra neobjektyvus. Pirmininkė 2021 m. vasario 22 d. pateikdama tyrimo medžiagą, kurią sudarė įvairių dokumentų/el. laiškų/deklaracijų (virš 200 lapų, jų susipažinimui nurodė labai trumpą laiką, t. y. tik 1 dieną, kai tuo tarpu komisijos pirmininkė informaciją rinko/ analizavo nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 22 d., t. y. 35 d. Pirmininkė nuolatos komisijos nariams bandė daryti įtaką, kad E. P. padarė šiurkštų pažeidimą ir komisija turi priimti siūlymą jį atleisti iš darbo. Komisija nebuvo įtraukta į tarnybinio nusižengimo tyrimo procesą. Komisijos pirmininkė, kuri iki komisijos suformavimo atliko tyrimo veiksmus, L. M. Komisijos darbo metu vienasmeniškai atliko veiksmus, kurių atlikimas priskirtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisijos kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 25 d. rašto Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui (pirmininko pavaduotojui), t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P., teisėtumo ir pagrįstumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. Departamente dirba nuo nuo 2001 m. spalio 26 d. E. P. yra Departamento Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. E. P. taip pat yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys ir pirmininko pavaduotojas.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. AD1-17 „Dėl komisijos galimam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ (įsakymo pakeitimas 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-48) sudaryta komisija atlikti Departamento Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimai jo neteisėtų veiksmų pagal 2020 m. gruodžio 29 d. Departamento Utenos valdybos viršininko L. M. tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-9030, 2021 m. sausio 6 d. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-217 ir 2021 m. sausio 11 d. Departamento patarėjo, atliekančio Imuniteto tarnybos viršininko funkcijas, J. M. tarnybinį pranešimą Nr. BDR-334.
Komisijai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą 2021 m. vasario 25 d. surašyta „Motyvuota išvada dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. tarnybinio nusižengimo“ reg. Nr. BDR-1218 (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, jog 2020 m. gruodžio 18 d. Komisijos posėdyje, E. P., kaip Departamento pareigūnas, užimantis vadovaujančias pareigas ir kuriam keliami ypač aukšti reikalavimai visuomenėje, privalėdamas atstovauti valstybės interesams ir užtikrinti įstatymo viršenybę, nors ir turėdamas ilgametę darbinę patirtį aplinkosaugos srityje, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, netiesioginės tyčios forma pažeidė šiuos principus ir pritarė teisės aktais nepagrįstiems Komisijos sprendimams, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų atvejų, kuomet gali būti tikslinamos sudarytų medžioklės plotų vienetų ribos, t. y. balsavo „už“ medžiotojų klubą (toliau – ir MK) “Elnias” ir MK “Ažugiris” plotų ribų perskirstymą (buvo pritarta praplėsti šių medžioklės klubų plotų ribas), kai tuo tarpu MK “Ažugiris” narys - kolega A. V., o MK “Elnias” narys – E. P. 2020 m. rugpjūčio 20 d. privačių interesų deklaracijoje pateiktas asmuo dėl kurio gali kilti interesų konfliktas – G. D.. E. P. puikiai suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir jis siekė neteisėto tikslo, tai yra priimti sprendimą padidinti medžioklės plotų vienetų naudotojų, kuriuose medžioja su Komisijos nariais susiję asmenys, plotą, o ne aukciono būdu, kaip numato teisės aktai ir tikėjosi, kad remiantis Komisijos priimtu sprendimu Utenos rajono savivaldybė priims galutinį sprendimą, kuris aiškiai padarytų žalą valstybei, nes ji prarastų galimybę apie 4170 ha plotą parduoti aukciono būdu. Tokiais savo netiesioginės tyčios forma atliktais veiksmais E. P. padarė neturtinę žalą Departamentui - piktnaudžiavo tarnyba, nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir nesielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto nebuvimo t. y. nenusišalino nuo minėto Komisijos posėdžio nagrinėjant MK „Elnias“ ir MK „Ažugiris“ prašymus dėl medžioklės ploto vienetų ribų perskirstymo, taip pat apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą dalyvaujant Komisijos posėdyje neinformavo savo tiesioginio vadovo, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 str. 5 d. 3 ir 4 p. piktnaudžiavo tarnyba ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas; 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas; nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1, 2 dalių; taip pat nesilaikė Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AD1-63 patvirtinto Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo 6 punkto, 9.1, 10.1, 10.2, 10.3, 10.4 papunkčių bei nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 „Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ 5.9 ir 5.18 papunkčių. Taip pat pripažinta, kad E. P., būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, Departamento Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigose, vykdydamas tarnybines pareigas ir pareigybės aprašymu pavestas funkcijas, taip pat turėdamas prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti dėl galimo interesų konflikto, savo tyčiniais veiksmais, 2020 m. gruodžio 7 d. atlikdamas UAB „Utenos vandenys“ vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinimą, t. y. bendrovės atžvilgiu priimdamas atitinkamus sprendimus, kuri yra susijusi su jo privačiaisiais interesais – artimu ryšiu su UAB „Utenos vandenys” direktoriumi - G. D., nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, t. y. aktyviais veiksmais (raštu) neinformavo savo tiesioginio vadovo apie interesų konfliktą; nenusišalino nuo bendrovės keliamos rizikos aplinkai vertinimo ir šios įmonės atžvilgiu priėmė atitinkamus sprendimus (nustatė mažą rizikos dydį), netiesioginės tyčios forma padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatas; VTĮ 16 str. 1 d. 5 p. nuostatas, Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AD1-63 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo aplinkos apsaugos departamente prie aplinkos ministerijos tvarkos aprašo pakeitimo“ patvirtinto Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo 6 p., 10.4 p.; Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.6 p., 5.9. p. ir 5.18 p.; Departamento direktoriaus 2020-11-17 įsakymo Nr. AD1-350 „Dėl ūkio subjektų vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 14 p. Už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Departamentas 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. (4.1.1)-AD5-4237 „Dėl informacijos apie Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
Profesinė sąjunga ginčo 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021-02-25 motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“ išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. P. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinė nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad Profesinės sąjungos nariui E. P., išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nes mano, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės profesinėje sąjungoje.
E. P. Departamente dirba nuo 2001 m. spalio 26 d. iki šiol ir dėl jo veiklos tarnybinio nusižengimo tyrimų nepradėta, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. E. P. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skatintas vienkartine pinigine išmoka švenčių proga. Tarnybinė veikla už 2019 m. tarnybos metus įvertinta gerai. Vertinant tarnybinę veiklą už 2020 m. neeilinio vertinimo metu įvertinta labai gerai, padidintas pareigybės algos koeficientas.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Pareiškėjo teigimu, Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Prokurorų profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovės ginčo 2021 m. kovo 25 d. rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog ginčijamame rašte atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo teisminio nagrinėjimo metu taip pat akcentavo, jog tarnybinė nuobauda jam skiriama dėl jo itin aktyvios narystės Profesinėje sąjungoje ir tokiu būdu turint tikslą susidoroti su juo ne tik kaip Profesinės sąjungos nariu, bet ir pirmininko pavaduotoju. Taigi, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodo, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P. skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje.
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. yra aktyvus Profesinės sąjungos narys. Vis dėlto iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo 2020 m. gruodžio 18 d. balsavimo Utenos rajono savivaldybės Komisijos posėdyje dėl medžioklės plotų vienetų ribų perskirstymo, t. y. praplėčiant medžiotojų klubų „Elnias“, „Ažugiris“ plotų ribas ir tokiu būdu galimai padarant žalą valstybei, nes ji prarastų galimybę apie 4 170 ha plotą parduoti aukciono būdu. Be to, E. P. tarnybinė nuobauda siūlytina ir dėl to, jog jis turėdamas prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti dėl galimo interesų konflikto, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. atlikdamas UAB „Utenos vandenys“ vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinimą - bendrovės atžvilgiu priimdamas atitinkamus sprendimus, kuri yra galimai susijusi su jo privačiaisiais interesais – artimu ryšiu su UAB „Utenos vandenys” direktoriumi - G. D., nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog E. P. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti E. P. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas ir narys.
Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Be to, E. P. atžvilgiu, nors jis Profesinės sąjungos narys buvo ne vienerius metus, tačiau iki šiol dėl jo veiklos tarnybinio nusižengimo tyrimų nebuvo pradėta, jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.
Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis (be kita ko, ir nušalinimo klausimo neišsprendimo ir kt.), nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovas, atstovaudamas profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą E. P. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į E. P. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui E. P., pateiktu 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“, naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 25 d. raštą Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“ pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui E. P..
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.