- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 2-2187-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00723-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „A. M. t.“
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. t.“ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, nepriemokos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. S. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu uždarajai akcinei bendrovei „A. M. t.“ (toliau – atsakovė, darbdavys, įmonė), prašydamas priteisti jam iš atsakovės 2427,47 Eur darbo užmokesčio nepriemoką bei netesybas. Ieškinyje ir atstovė R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 21 d. dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini). Pagal specifiką darbas buvo organizuojamas taip, kad jis išvykdavo į komandiruotes, kurių tikslas – krovinių gabenimas po įvairias Europos šalis. Remiantis Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos suvestinėje pateiktais duomenimis, per ieškovo darbo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ieškovui turėjo būti paskaičiuotas darbo užmokestis su dienpinigiais 3470,47 Eur, o atsakovas gavo banko pavedimais 2417,32 Eur. Gavus atsakovės atsiliepimą paaiškėjo, kad iš esmės išmokėtinos sumos paskaičiuotos teisingai, mokėjimo pavedimais nurodytas sumas ieškovas yra gavęs, ginčo dėl to nėra, tačiau paaiškėjo, kad ieškovas yra negavęs grynais pinigų pagal tris kasos išlaidų orderius grynais 2019-10-21 kasos orderį Nr. 358 – 1476, 02 Eur kelionės išlaidų, 2019-10-21 Nr. 359 – 2000 Eur dienpinigių, pagal 2020-10-21 Nr. 360 – 308,25 Eur atlyginimo. Ieškovas 2020-03-12 Lietuvos vežėjų asociacijai parašė pareiškimą, kur nurodė, jog jis nurodytus kasos orderius pasirašinėjo, tačiau pinigų negavo. Atstovė mano, kad taip įvyko dėl darbdavio nesąžiningumo, siekimo darbuotojus apgauti, nes orderiai surašyti lietuvių kalba, o ieškovas lietuvių kalbos nesupranta, be to pasirašyti atleidžiant darbuotoją, su kitų dokumentų šūsnimi, kas tikėtina ir suklaidino darbuotoją. I. S. S. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus II-osios darbo ginčų komisiją (toliau - DGK), pateikdamas prašymą išieškoti iš UAB „A. M. t.“ 2000 Eur su darbo santykiais susijusią sumą, tačiau Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovo pateiktą prašymą darbo byloje Nr. APS-105- 677/2020 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymo netenkino.
Šalies argumentai
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (atsiliepimas b.l. 102-104). Ieškinyje ir atsakovo atstovas advokatas V.Ravinis teismo posėdžio metu nurodė, kad šis ginčas buvo išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK), kuri darbo byloje Nr. APS-105-677/2020 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymo netenkino, jokių piniginių sumų neįpareigojo mokėti, nustatė, kad su darbuotoju pilnai atsiskaityta. Patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 03 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Darbo sutartis), kurios pagrindu ieškovas buvo įdarbintas nuo 2019-09-06 (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2019 m. spalio 21 d. ir tą pačią dieną galutinai atsiskaityta. Darbdavys su darbuotoju yra pilnai atsiskaitęs, o ieškovo atstovai yra nenuoseklūs, vienus reikalavimus kėlė Darbo ginčų komisijoje, teisme juos tikslino kelis kartus, o pagaliau nurodo, kad ginčo dėl priskaičiuotų sumų nėra, tik nesutinka dėl kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų gavimo fakto. Patvirtino, kad 2019-10-21 ieškovui grynais pinigais pagal tris kasos išlaidų orderius (Nr.358, 359, 360) buvo sumokėta 7280, 29 Eur. Kasos išlaidų orderiai surašyti valstybine lietuvių kalba, kaip tai numato įstatymai, darbuotojas šių orderių neginčijo, juos yra pasirašęs, darbo ginčų komisijoje tokio klausimo nekėlė. Ieškovui už 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo būti (bei buvo) paskaičiuota 607,14 Eur darbo užmokesčio. Iš Ieškovui paskaičiuotos 607,14 Eur sumos yra išskaitomi tokie mokesčiai: 19,50 proc. mokestis Sodrai (6,98 proc. Sveikatos draudimas (PSD) ir 12,52 proc. pensijų ir soc. draudimas) - kuris šiuo atveju sudaro 118,39 Eur, 20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) - kuris šiuo atveju sudaro 121,43 Eur. Tad nuo Ieškovui per 2019 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotos 607,14 Eur darbo užmokesčio sumos yra bendrai išskaitoma 239,82 Eur (118,39 Eur + 121,43 Eur) mokėtinų mokesčių, dėl ko Ieškovui, kaip darbuotojui išmokamas darbo užmokestis į rankas po mokesčių išskaitymo sudaro ne Ieškovo nurodytą 407,32 Eur sumą, o 367,32 Eur sumą (607,14 Eur - 239,82 Eur). Lygiai taip pat ieškovas savo ieškinyje neteisingai skaičiuoja ir darbo užmokestį už 2019 m. spalio mėn. Ieškovas nurodo, kad už 2019 m. spalio mėn. atskaičius mokesčius jam turėjo būti išmokėta 316,09 Eur suma. Kas liečia 2019 m. spalio mėn. Atsakovas paaiškina, kad Ieškovui už 2019 m. spalio mėn., pagal teismui pateikiamą prie atsiliepimo priskaitymų-išskaitymų žiniaraštį buvo priskaičiuota 631,97 Eur ir kad išskaičius mokėtinus mokesčius Ieškovui buvo išmokėta 382,35 Eur suma. Iš Ieškovui paskaičiuotos 631,97 Eur sumos yra išskaitomi tokie mokesčiai: 19,50 proc. mokestis Sodrai (6,98 proc. Sveikatos draudimas (PSD) ir 12,52 proc. pensijų ir soc. draudimas) - kuris šiuo atveju sudaro 123,23 Eur, - 20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) - kuris šiuo atveju sudaro 126,39 Eur, tad už 2019 m. spalio mėn. apskaičiuotos 631,97 Eur darbo užmokesčio sumos yra bendrai išskaitoma 249,62 Eur (123,23 Eur + 126,39 Eur) mokėtinų mokesčių, dėl ko ieškovui, kaip darbuotojui į rankas po mokesčių išskaitymo buvo išmokėta 382,35 Eur sumą (631,97 Eur - 249,62 Eur). Taigi atsakovas ieškovui už 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. spalio mėn. viso bendrai priskaičiavo ir išmokėjo 749,67 Eur darbo užmokesčio. Tuo tarpu ieškovo skaičiavimais turėjo būti išmokėta, netgi mažesnė suma (nurodo kad bendrai turėjo būti išmokėta 723,41 eur). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam turėjo būti apskaičiuota 2168 Eur dienpinigių, tačiau buvo išmokėta tik 2050 Eur dienpinigių dėl ko neišmokėta suma sudaro 118 Eur dienpinigių. Atsakovas su tuo nesutinka, kadangi Ieškovas ne tik kad yra gavęs visus jam priklausančius ir paskaičiuotus dienpinigius, tačiau jis jų faktiškai yra gavęs netgi gerokai daugiau (dalis dienpinigių buvo skirta sekančiai komandiruotei) ir nutraukdamas santykius, jam sumokėto perviršio nėra gražinęs. Atsakovas ieškovui iš viso yra sumokėjęs 4168,00 Eur dienpinigių. Galiausiai Ieškovas nurodo, kad jis darbdavio naudai patyrė 1492,20 išlaidų, kurių darbdavys jam nėra kompensavęs. Šiuo konkrečiu atveju ieškovui, darbdavio naudai patirtos kelionės išlaidos buvo kompensuotos atleidimo dienai jam atskirai sumokant 1476,02 Eur kelionės išlaidų pagal 2019 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 358.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
3. Nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l.5-8). Darbo sutarties 1.3. punktu sulygta mokėti ieškovui darbo užmokestį pagal 2012 m. spalio 30 d. direktoriaus įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, indeksuojant jį 1,35 dydžio koeficientu. Pagal 2005 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 101 kompensuoti nustatytus dienpinigius ne mažiau 50 procentų.
4. Ieškovas po atleidimo iš darbo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų kreipėsi į DGK, kuri 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-105-677/2020 darbuotojo prašymo netenkino, nurodė, jog darbdavys su darbuotoju yra pilnai atsiskaitęs.
5. Kadangi gavus atsakovės atsiliepimą ir kasos išlaidų orderius (2019-10-21 Nr. 358, Nr. 359, Nr. 360 (b.l. 46, 47) byloje nekilo ginčo dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų paskaičiavimo teisingumo, ieškovas daugiau jokių reikalavimų nekėlė, išskyrus tai, kad jis negavo pinigų atsiskaitymo dieną iš viso 7280, 29 Eur grynais pagal 2019 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderius Nr. 358, 359, 360 (b.l. 94-97). Darbuotojas nurodo, jog kasos išlaidų orderio Nr. 358 jis netgi nepasirašė, todėl teismas plačiau pasisako dėl šio reikalavimo.
6. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
7. Kaip matyti iš byloje ir esančių rašytinių įrodymų, darbdavys, atleisdamas darbuotoją paties prašymu pagal LR DK 55 str., su juo atleidimo dieną atsikaitė išmokėdamas grynais pinigais pagal tris kasos išlaidų orderius Nr. 358, 359, 360 iš viso 7280, 29 Eur grynais pinigais.
8. Kasos orderių surašymo ir įforminimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės) dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo. Taisyklių 5 punkte numatyta, jog pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Taisyklių 41 punkte įtvirtinta, jog kasos (iš pinigus išmokančios šalies pusės) pasirašo to ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Taisyklių 19 punktas numato, jog kai kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderių Nr. 358, 359, 360 - juose yra žodžiais ir skaitmenimis nurodyta pinigų suma, yra pinigų gavėjo, kaip šio ūkio subjekto darbuotojo, parašas bei kasos išlaidų orderius turinčių teisę pasirašyti šio ūkio subjekto atstovų parašai (įmonės vadovo, vyriausiojo finansininko ir kasininko).
9. Teismui pateikta kasos knygos 2019 m. spalio 31 d. ištrauka (b.l.106) patvirtina, kad ginčo orderiai įtraukti į apskaitą, pinigai faktiškai išmokėti ieškovui atsiskaitymo dieną. Aptartas nagrinėjamu atveju kasos išlaidų orderių surašymas ir įforminimas atitinka Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, dėl ko laikytini patikimais įrodymais.
10. Be to, ieškovo atstovė ginčija 2019 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderius Nr. 358, 359, 360, nes jie neišversti į rusų kalbą; atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo dokumentai pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, esant poreikiui verčiami žodžiu, o šiaip visi dokumentai Lietuvos Respublikoje veikiančiose įmonėse privalo būti surašomi valstybine lietuvių kalba. Pažymėtina, kad DK nėra numatyto imperatyvo darbo sutartį sudaryti ar kitus su darbo santykiais, susijusius dokumentus versti darbuotojui į jam suprantamą kalbą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalbomis. Gauti dokumentai, sudaryti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą. Taigi minėta nuostata imperatyviai neįpareigoja darbdavio raštu išversti šiuo atveju ginčijamus kasos išlaidų orderius. Be to lyginant ieškovo pozicijos pasikeitimus, matyti, kad ieškovas nebuvo nuoseklus, gindamas savo poziciją; tuo tarpu atsakovė nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu. Aplinkybė, kad raštu ginčo orderiai nebuvo išversti į rusų kalbą, nedaro šių dokumentų negaliojančiais, todėl ieškovų atstovų argumentai dėl ginčo orderių negaliojimo, atmestini kaip nepagrįsti.
11. Ieškovų atstovė nurodė, kad vienas iš kasos išlaidų orderis (Nr.358) yra pasirašytas ne ieškovo, galimai suklastotas, tačiau nesant atliktos rašysenos ekspertizės, teismas vizualiai apžiūrėjęs dokumentą, tokios išvados padaryti negali. Ieškovo atstovės prašymu, teismo posėdis buvo atidedamas ir siūloma atvykti pačiam ieškovui, duoti paaiškinimus dėl ginčijamų orderių, spręsti klausimą dėl rašysenos ekspertizės atlikimo. Tačiau ieškovas į posėdžius neatvyko, paskutinio teismo posėdžio metu atstovė R. K. paaiškino, kad su ieškovu nepavyksta susisiekti ir jai pačiai.
12. Todėl nesant duomenų apie ginčijamų kasos išlaidų orderių suklastojimą ar pinigų pagal juos neišmokėjimą, teismas konstatuoja, kad darbdavė įrodė, jog ji su darbuotoju atsiskaitė tinkamai ir laiku, darbuotojas tinkamo atsiskaitymo su ja nepaneigė, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus nėra pagrindo.
13. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. Atsakovė atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių turėtas išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
16. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.