- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- II-9-270/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pareiškėjas
- L. R.
dalyvaujant pareiškėjui L. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Audriaus Braslausko 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, Nr. SAVAD-21N-71716924-16, panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-21N-71716924-16 L. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. padarymą, skirta 31 eurų bauda.
L. R. nuobauda skirta už tai, kad jis 2016-07-25, 9.15 val., Klaipėdoje, Šaulių g. 27, būdamas automobilio „Volkswagen Phaeton“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, pastatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir nustatyta tvarka nesumokėjo vietinės rinkliavos už parkavimą, tuo pažeidė „Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-22 sprendimu Nr. T2-356, 14 punktą.
Šalies argumentai
L. R. skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Savo skunde L. R. ginčija jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumą, nurodydamas, kad protokolas neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų, jį surašė neįgaliotas tai atlikti asmuo, protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, neapklausti jokie liudytojai, nėra pateikta protokole nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų. Pažymi, kad netinkamai nurodytas galimo pažeidimo laikas, nurodytu metu negalėjo padaryti pažeidimo, kadangi vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-22 sprendimu Nr. T2-356 patvirtintų nuostatų 14.1.2. punktu rinkliava už transporto priemonės stovėjimą mokama vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose iki kitos dienos 24 val. L. R., be kita ko, nurodo, kad nematė jokio kelio ženklo kieme ar prie įvažiavimo į kiemą, taip pat nebuvo jokio užrašo, jog minimas žemės plotas yra valdomas Klaipėdos miesto savivaldybės ir už jo naudojimą yra nustatytas mokestis. Be to, pareiškėjas teigia, jog nėra tinkamai nustatytas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, nurodo, jog byloje taikytinas aktas galimai prieštarauja Konstitucijai, pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-22 sprendimu Nr. T2-356 patvirtintu norminiu administraciniu aktu „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatai priimti neteisėto subjekto, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė įsteigta tik de facto, todėl jos atstovavimo organas neteisėtas. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad nėra teisės akto, kuriuo Klaipėdos miestas būtų pripažintas gyvenamąja vietove, o „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatai taikytini gyvenamajai vietovei Klaipėdos miestui.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė savo atsiliepime prašė palikti nutarimą nepakeistą ir L. R. skundo netenkinti. Institucijos atstovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra išrinkta, patvirtinta ir ji veikia, įgyvendindama teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vietinę rinkliavą nustatė dar 2008 m. Tiek pažeidimo padarymo, tiek ir šiuo metu galioja 2015-12-22 sprendimu Nr. T2-356 patvirtinti „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatai (toliau - Nuostatai). Minėtų Nuostatų galiojimas nėra sustabdytas ar panaikintas, todėl juose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos privalo laikytis visi automobilių savininkai ar valdytojai (vairuotojai).
Atstovė taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos mieste yra apmokestintos ne atskiros, ne konkrečios vietos automobiliams statyti, o visos vietos automobiliams statyti, kurios suskirstytos į zonas (Nuostatų 2 punktas). Atstovė pažymėjo, kad ženklai nurodantys, jog įvažiuojama į mokomą zoną yra įrengti vadovaujantis kelio ženklų įrengimo reikalavimais, t. y. jais pažymėti visi keliai, kuriais įvažiuojama į zoną, kurioje už stovėjimą reikia mokėti. Pažymėtina, kad ir pačiose zonose tokie kelio ženklai yra įrengti dar ir papildomai. Be to, zonose yra įrengti ir individualaus projektavimo ženklai (tai nėra kelio ženklai), kurie papildomai informuoja, kad vairuotojas yra įvažiavęs į zoną, kurioje reikia mokėti už stovėjimą. Tai, kad prie kiekvieno viduje zonos teritorijoje esančio įvažiavimo nėra papildomo ženklo, nepaneigia bendros ženklų galiojimo tvarkos, o tuo labiau, nepaneigia Nuostatų reikalavimų. Atstovės teigimu, kelio ženklų nebuvimu pareiškėjas įrodinėja tik nežinojimo apie prievolę mokėti rinkliavą faktą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vairuotojas (pareiškėjas), nežinojo, jog automobilį palieka stovėti zonoje, kurioje reikia mokėti vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą, nėra reikšminga sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Be to, pareiškėjas turėjo papildomą galimybę susižinoti apie mokamas vietas automobiliams statyti, kadangi, kaip jis teigė, tuo metu lankėsi pas šeimos narį, o mokamose zonose gyvenantys asmenys yra informuoti apie vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos atstovė taip pat pažymi, kad pareiškėjo kaltė padarius ATPK 124⁵ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus užfiksuotais ir pateiktais duomenimis, fotonuotraukomis, vietinės rinkliavos nesumokėjimo faktą patvirtinančiais duomenimis bei kita bylos medžiaga. Apžiūrėjus automobilį vizualiai ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad už stovėjimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo.
Institucijos atstovė pabrėžia ir tai, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo aiškiai ir konkrečiai, kaip to reikalauja teisės aktai, buvo nurodyta kokią tvarką pažeidė pareiškėjas. Be to, institucijos atstovė pažymėjo ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgaliotas tai atlikti asmuo, t. y. pareigūnas, įgaliotas savivaldybės vykdomosios institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-04 įsakymu Nr. AD1-2386. Papildomai atstovė nurodė, kad tiek protokolas, tiek nutarimas buvo pildomi, formuojami ir registruojami Administracinių teisės pažeidimų registre (kompiuterinėje, visoje Lietuvoje ir įvairių institucijų naudojamoje, vieningoje administracinių teisės pažeidimų registravimo sistemoje), kaip tai numatyta teisės aktuose, t. y. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, priešingai nei nurodo pareiškėjas.
Teisiamajame posėdyje apklaustas pareiškėjas L. R. parodė, kad laikosi savo skunde nurodytos pozicijos ir motyvų bei prašė teismo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimą. Pareiškėjas paaiškino, kad protokolas surašytas nesilaikant formos reikalavimų, jame nėra nurodyta kokia žala buvo padaryta, kokie liudytojai patvirtina pažeidimo faktą. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog Įstatymas yra nurodęs, kad mokesčiai sumokami į Savivaldybės biudžetą, o šiuo atveju reikalaujama sumokėti pinigus kitam subjektui, kuris užsiiminėja paslaugomis, tokiu būdu pinigai neeitų į Klaipėdos savivaldybės biudžetą, o eitų visai kitam subjektui. Be to, pareiškėjas iškėlė abejones dėl Rinkliavų įstatymo normų, suteikiančių teises savivaldybėms nustatyti mokestį už automobilio pastatymą, atitikties Konstitucijai. Papildomai pareiškėjas iškėlė klausimą dėl to, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK) buvo dekriminalizuotas pažeidimas, dėl kurio padarymo jis buvo pripažintas kaltu.
Teismas paduotą skundą išnagrinėjo nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui, kadangi buvo pateiktas institucijos prašymas.
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) neteko galios. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog įsigaliojus ANK, ATPK 124⁵ str. numatytas administracinis teisės pažeidimas buvo dekriminalizuotas, kadangi ATPK 124⁵ str. numatytą pažeidimą visiškai atitinka ANK 418 str. 1 d. numatytas nusižengimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. ir Lietuvos Respublikos ANK 418 str. 1 d. numatyta tokia pati administracinė atsakomybė L. R. padarytas pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau galiojusio ATPK nuostatos numatė teismui galimybę nagrinėti bylą ne pagal pažeidimo padarymo vietą, o perduoti nagrinėti bylą pagal atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, vadovaujantis galiojusiais įstatymais bylą savo žinion priėmęs teismas privalo ją išnagrinėti, net tuo atveju, jeigu pasikeitę įstatymai nebenumato galimybės perduoti bylą nagrinėti pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.
Vienas iš administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų teisenos uždavinių yra greitai, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ANK 563 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 617 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. pagrįstai. Teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti, kad L. R. pastatė savo automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir nustatyta tvarka nesumokėjo vietinės rinkliavos už parkavimą, tuo pažeidė „Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatas. Pažymėtina, jog norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ str., pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti“ nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. ATPK 124⁵ str. norma - blanketinė, nukreipianti į Nuostatus. Nuostatų 14 p. nustatyta rinkliavos mokėjimo tvarka: transporto priemonės savininkas ar valdytojas, pastatęs transporto priemonę, privalo nedelsdamas įsigyti bilietą arba sumokėti už transporto priemonės stovėjimą nustatytais tarifais mobiliuoju ryšiu arba nustatyta tvarka pateikti leidimą statyti automobilį mokamoje vietoje (14.1.1. p.); susimokėti už transporto priemonės stovėjimą nustatytais tarifais vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose iki kitos dienos 24 val. (14.1.2. p.); bilieto originalą būtinai palikti transporto priemonėje už priekinio stiklo (salono viduje, vairuotojo pusės apatinėje dalyje), iš lauko gerai matomoje vietoje, kad būtų aiškiai matomi jame nurodyti visi duomenys (14.2 p.); pasibaigus transporto priemonių apmokėtam stovėjimo laikui, rinkliavos mokėtojai per 10 minučių privalo papildomai sumokėti nustatytą rinkliavą, išvykti iš apmokestintos vietos arba nustatyto dydžio rinkliavą sumokėti vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, iki kitos dienos 24 val., Nuostatuose nustatyta tvarka (14.3. p.).
Pareiškėjo paaiškinimus dėl to, jog jam inkriminuoto pažeidimo nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai paneigia byloje esančios fotonuotraukos ir pranešimas/aktas dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, kuriuose užfiksuota, jog 2016-07-25, 9.15 val., automobilis „Volkswagen Phaeton“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo Šaulių g. 27, Klaipėdoje (b. l. 18). Aplinkybę, jog automobilis priklauso L. R. patvirtina byloje esantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas (b. l. 24). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apžiūrėjus automobilį vizualiai ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad už stovėjimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo. Pažymėtina, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius nustatęs ir užfiksavęs vietinės rinkliavos nesumokėjimo faktą, už pareiškėjo automobilio valytuvo paliko pranešimą informuojantį apie tai, jog vairuotojas nesumokėjo vietinės rinkliavos nedelsdamas, pastatęs automobilį mokamoje vietoje. Taip pat šiame pranešime buvo nurodyta, kad nustatyto dydžio rinkliavą galima sumokėti vėliau ar išvykus iš nustatytos mokėjimo vietos, iki kitos dienos 24 val., nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nusprendė ir šios prievolės nevykdyti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriaus pranešimas (b. l. 19), pareiškėjo el. laiškas, kuriame jis nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto administracinio nurodymo jis neįvykdė (b. l. 20), administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, iš kurių taip pat matyti, jog administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas (b. l. 21). Visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog šiuo atveju yra būtini ir liudytojų parodymai, kadangi byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vienas kitą ir nekelia teismui abejonių dėl pažeidimo padarymo. Teismas laiko nepagrįstu ir pareiškėjo teiginį dėl pažeidimu padarytos žalos. Teismas pažymi, jog ATPK 124⁵ str. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti žalos atsiradimo, šiuo atveju atsakomybę užtraukia vien formalus aukščiau aptartos tvarkos nesilaikymas.
Teismui nekyla abejonių ir dėl to, jog pareiškėjo automobilis buvo pastatytas mokamoje zonoje, kadangi tokia apmokestinimo tvarka, pagal kurią apmokestinamos ne konkrečios vietos automobiliams statyti, o visos vietos automobiliams statyti Klaipėdos mieste, kurios suskirstytos į zonas, buvo nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos. Šiuo atveju teismas pritaria atsiliepime nurodytai pozicijai, jog asmuo būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo žinoti apie tai, jog pastatė automobilį mokamoje vietoje. Be to, pažymėtina, jog net ir priešingu atveju, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikties formos ir turinio reikalavimams. Kaip atsiliepime nurodė institucijos atstovė, protokolas buvo pildomas, formuojamas ir registruojamas automatizuotu būdu. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarime „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo <...> formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 5 p. numatyta, jog „automatizuotu būdu Administracinių teisės pažeidimų registre formuojamų administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir šiuo nutarimu patvirtintų formų vaizdinė išraiška gali skirtis.“ Teismas taip pat pritaria atsiliepime nurodytam teiginiui, jog nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo aiškiai ir konkrečiai nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Be to, teismui nekyla abejonių, jog protokolą L. R. surašė įgaliojimus turintis pareigūnas, tai patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 23).
Pareiškėjo teiginys, jog šiuo atveju pinigai, sumokėti kaip rinkliava, eitų ne į Klaipėdos savivaldybės biudžetą, o visai kitam subjektui yra niekuo nepagrįsti, kadangi „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatų 20 punktas numato, jog rinkliavos įmokos yra kaupiamos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Be to, teismas pastebi, kad ši pareiškėjo aptariama aplinkybė neturi nieko bendro su jo padarytu pažeidimu ir nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl aktų, nustatančių rinkliavas, konstitucingumo, išsakė abejones dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigimo bei Klaipėdos miesto savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumo. Dėl šių aplinkybių teismas jau pasisakė savo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo atitikimo Konstitucijai ir kitiems teisės aktas. Teismui nekilo abejonių dėl šioje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
Iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad L. R. pastatė savo automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir nustatyta tvarka nesumokėjo vietinės rinkliavos už parkavimą. Tokiais savo veiksmais pažeidė „Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste“ nuostatu 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimas SAVAD-21N-71716924-16, pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
L. R. skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Audriaus Braslausko 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-21N-71716924-16, kuriuo L. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. padarymą, skirta 31 eurų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.