Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-03-27 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono policijos komisariate 2007-02-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00137-07 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, o bylos eigoje perkvalifikavus, dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Šioje byloje V. Č. buvo įtariamas pagal BK 228 str. 1 d. ir 137 str. 3 d. tuo, kad 2007 m. vasario 23 d. apie 4 val. 35 min. Tauragės rajone, kelio Tauragė -Jurbarkas 18 - ame kilometre Eičių k. ribose, vykdydamas Jurbarko r. policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau - PK VP VTEPP) patrulio pareigas, tarnybiniu automobiliu „VW Vento“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Jurbarko r. PK VP VTEPP vyr. patrulis M. K., su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, stabdė automobilį „Subaru Legacy“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nes įtarė, jog šis automobilis siekia blokuodamas kelią sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo kitam jų persekiojamam ir stabdomam automobiliui „VW Transporter“ be valstybinių numerių, kuriame, kaip įtarė, buvo vežamos kontrabandinės cigaretės. „Subaru Legacy“ automobiliui nestojus, V. Č. iš tarnybinio pistoleto ČZ-75 Compact Nr. A 9063 iššovė tris įspėjamuosius šūvius į orą. Automobiliui nestojus, V. Č., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 ir 25 str., 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 123 p. nustatytas šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas bei tvarką ir viršydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, nesant būtinojo reikalingumo panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį ir transporto priemonę, neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ar žmonėms pobūdį, nesilaikydamas atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėdamas savo šaudymo taiklumu, iš maždaug 5 m atstumo, tinkamai neįvertinęs situacijos, tamsiu paros metu, abiems automobiliams važiuojant dideliu greičiu ir manevruojant, pataikyti sudėtingomis sąlygomis iššovė tris šūvius, taikydamas į automobilio „Subaru Legacy“ galinius ratus, tačiau pataikęs į automobilio galą, dėl neatsargumo sužalojo automobilio vairuotoją A. J., padarydamas jam šautinę žaizdą juosmens dešinėje pusėje ir pilvo sienelės klubinėje srityje su žarnų kilpų pažeidimu, ūmiu difuziniu peritonitu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų jo gyvybei, dėl ko nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta didelė žala.

2008-01-30 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. Grikšelienė priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, nesant V. Č. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnyba), požymių, o dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, numatyto BK 137 str. 3 d., nustačiusi baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - profesinių pareigų vykdymą (BK 30 str. 1 d.). Nutarime nurodyta, kad įtariamasis V. Č. prieš šaunamojo ginklo panaudojimą atliko visus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakyme „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ nurodytus stabdymo veiksmus ir atsižvelgdamas į situacijos pavojingumą, A. J. elgesį bei kitas aplinkybes, turėjo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę „Subaru Legacy“, kuria važiuojantis asmuo, policijos pareigūnų įsitikinimu, vykdo nusikalstamą veiką. Policijos pareigūnai pagrįstai manė, kad automobiliu „VW Transporter“ važiuojantys asmenys gabena kontrabandinių cigarečių krovinį, o automobiliu „Subaru Legacy“ važiuojantis asmuo padeda jas gabenti, siekdamas šalinti kliūtis, saugodamas bei pridengdamas savo bendrininkus. Policijos pareigūnų įsitikinimui dėl daromos nusikalstamos veikos susiformuoti turėjo reikšmės tokios faktinės aplinkybės, kaip persekiojamų automobilių būklė (be valstybinių numerių, nedegė galiniai žibintai), krovinio, panašaus į dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis buvimas automobilyje „VW Transporter“, iš automobilio „Subaru Legacy“ išimtos sėdynės, minėtų transporto priemonių vairuotojų elgesys - važiavimas dideliu greičiu, policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, išreiškiamų šviesos ir garso signalais bei garsiakalbio pagalba, paleidžiant įspėjamuosius šūvius į orą, ignoravimas, automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojo išvažiavimas itin dideliu greičiu iš šalutinio kelio prieš pat policijos tarnybinį automobilį, tokiu būdu atskiriant policijos tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais nuo persekiojamo automobilio „VW Transporter“, blokuojant kelią ir neleidžiant aplenkti policijos tarnybiniams automobiliams, siekiant, jog automobilis „VW Transporter“ nebūtų sulaikytas. V. Č., teisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojo A. J. sveikatą, kadangi dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. šaudymo siekiant pataikyti į automobilio „Subaru Legacy“ padangas, tamsiu paros metu, abiems automobiliams važiuojant ir manevruojant dideliu greičiu, gali atsirasti BK 137 str. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes jis galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau įtariamasis V. Č., kaip valstybės tarnautojas dėl neatsargių veiksmų įgaliojimų neviršijo, nes nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., subjektyvioji pusė apibūdinama tik tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), o jo baudžiamąją atsakomybę pagal BK 137 str. šalina BK 30 str. numatyta aplinkybė - profesinių pareigų atlikimas. Prokurorės nutarimą nukentėjusysis A. J. apskundė aukštesniajam prokurorui.

2008-02-20 nutarimu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Kurpavičius atmetė A. J. skundą kaip nepagrįstą konstatavęs, jog įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, nešališkai ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl toks prokurorės nutarimas yra teisėtas, nes pagrįstas norminiais aktais, patvirtinančiais, jog V. Č. teisėtai panaudojo šaunamąjį ginklą ir nepiktnaudžiavo tarnyba, o taip pat padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, tačiau yra jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti BK 30 str. l d. numatyta aplinkybė – profesinių pareigų vykdymas. Šį Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą A. J. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008-03-27 nutartimi, tenkindamas A. J. skundą, panaikino Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2008-02-20 nutarimą, kuriuo atmestas nukentėjusiojo A. J. skundas, ir Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-01-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-00137-07, bei tyrimo organizavimui ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Nutartyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta faktinių duomenų, jog automobiliu „VW Transporter“ važiuojantys asmenys neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamos prekes - cigaretes, o nukentėjusysis A. J., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, padėjo cigaretes gabenti, siekdamas šalinti kliūtis, saugodamas bei pridengdamas savo bendrininkus. Prokurorai išvadas apie automobiliu „VW Transporter“ neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes ir nukentėjusiojo A. J. dalyvavimą nusikaltimo padaryme daro remdamiesi ne faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja BPK nuostatos, o tik įtariamojo V. Č. ir jo kolegų, apklaustų liudytojais, daromomis prielaidomis. Tokie prokurorų vertinimai, priimant galutinį procesinį sprendimą, nelaikytini pagrįstais. Nukentėjusiojo, pas kurį sulaikymo metu nerasti net menkiausi nusikalstamos veikos pėdsakai veiksmai, vairuojant automobilį „Subaru Legacy“, remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti vertinami tik administracinės, bet jokiu būdu ne baudžiamosios teisės kontekste. Todėl galima daryti išvadą, kad V. Č. šaunamojo ginklo, kaip išimtinės prievartos priemonės, panaudojimas prieš A. J., padariusį administracinį teisės pažeidimą, neatitinka nei vieno Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyto atvejo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. Č., neatsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, neįvertinęs sudėtingų važiavimo ir matomumo sąlygų, nesilaikydamas atsargumo taisyklių, nusikalstamai pasitikėdamas savo, kaip šaulio, savybėmis bei jas pervertindamas, šaudamas iš tarnybinio ginklo į tolstančio automobilio galinius ratus ir pataikęs į automobilio galą bei sužalojęs vairuotoją, viršijo savo įgaliojimus ir žalą padarė neteisėtais veiksmais, todėl taikyti BK 30 str. nuostatas ir atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Remiantis pirminiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis darytina išvada, kad V. Č., būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, vykdydamas viešosios tvarkos ir eismo priežiūros pareigas, siekdamas sustabdyti automobilį, kurio vairuotojas nevykdė teisėto reikalavimo sustoti, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23 ir 25 str., 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 123 p. nustatytas šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas, tvarką, nes nesant būtinojo reikalingumo panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį ir transporto priemonę, neatsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ar žmonėms, pobūdį, nesilaikydamas atsargumo taisyklių, nusikalstamai pasitikėdamas savo šaudymo taiklumu, neįvertinęs sudėtingų važiavimo ir matomumo sąlygų, iššovė tris kartus iš tarnybinio pistoleto, taikydamasis į tolstančio automobilio galinius ratus, tačiau pataikęs į automobilio galą sužalojo vairuotoją ir tokiu būdu viršijo įgaliojimus, dėl ko nukentėjusysis A. J. patyrė didelę žalą - sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų jo gyvybei.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įtariamasis V. Č. prieš šaunamojo ginklo panaudojimą atliko visus Įsakyme nurodytus stabdymo veiksmus ir atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją, kuri kėlė tiesioginę grėsmę tiek eismo saugumui, tiek ir žmonėms, turėjo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, nes pagrįstai manė, jog persekiojamomis transporto priemonėmis važiuojantys vairuotojai yra padarę nusikalstamą veiką, o ne administracinės teisės pažeidimą, t. y. kad automobiliu „VW Transporter“ važiuojantys asmenys gabena kontrabandinių cigarečių krovinį (BK 199² str. 1 d. numatyta nusikalstama veika), o automobiliu „Subaru Legacy“ važiuojantis asmuo padeda gabenti, siekdamas šalinti kliūtis, saugodamas bei pridengdamas savo bendrininkus (BK 24 str. 6 d. ir 199² str. l d.). V. Č. bei kitų policijos pareigūnų įsitikinimui dėl daromos nusikalstamos veikos susiformuoti turėjo reikšmės tokios faktinės aplinkybės, kaip persekiojamų automobilių būklė (valstybinių numerių nebuvimas, galinių žibintų nedegimas), krovinio, panašaus į dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis buvimas automobilyje „VW Transporter“, išimtos iš automobilio „Subaru Legacy“ sėdynės, taip pat paminėtų transporto priemonių vairuotojų elgesys - abiejų vairuotojų važiavimas itin dideliu greičiu bei ignoravimas policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, išreiškiamų šviesos ir garso signalais bei garsiakalbio pagalba, taip pat ir paleidžiant įspėjamuosius šūvius į orą, automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojo išvažiavimas itin dideliu greičiu iš šalutinio kelio prieš pat policijos automobilį, atskiriant policijos automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais nuo persekiojamo automobilio „VW Transporter“, blokuojant kelią ir neleidžiant aplenkti tiek minėtam policijos automobiliui, tiek vėliau ir kitam policijos automobiliui, tokiu būdu akivaizdžiai siekiant, kad automobilis „VW Transporter“ nebūtų sulaikytas.

Kadangi V. Č., būdamas valstybės tarnautoju, nepažeisdamas teisės aktais nustatytų sąlygų, teisėtai panaudojo šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kurią siekė sustabdyti bei taip sulaikyti šia transporto priemone važiuojantį asmenį, kuris, jo pagrįstu įsitikinimu, vykdo nusikalstamą veiką (padeda neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas cigaretes, BK 199² str.), o be to, jo veiksmai (šovimas į automobilio padangas, tačiau neatsargus pataikymas į A. J.) nebuvo tyčiniai, o BK 228 str. numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tyčia, todėl teismo išvada, jog V. Č. viršijo įgaliojimus, yra neteisėta, o prokuratūros sprendimas nutraukti tyrimą dėl piktnaudžiavimo, nes V. Č. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 str. l d. požymių, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėsaugos institucijų pareigūnai turi pareigą imtis veiksmų sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir tokie jų veiksmai tokiu atveju vertintini kaip profesinių pareigų vykdymas (BK 30 str.), tačiau vertinant žalą, kylančią vykdant profesinę pareigą, būtina atsižvelgti, ar sulaikymo metu nebuvo padaryta didesnė žala, nei ji galima pagal BK 29 str. 1 d., o sulaikančiajam asmeniui, tame tarpe ir policijos pareigūnui užtenka būti pagrįstai įsitikinusiam, kad asmuo, kurį jis siekia sulaikyti, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Šiuo atveju V. Č., būdamas visiškai pagrįstai įsitikinęs, jog sulaiko nusikaltimą padariusį asmenį, ir išnaudojęs visus kitus jo sulaikymo būdus, teisėtai šaudamas į transporto priemonę dėl savo neatsargumo sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą, o už tokį sveikatos sutrikdymą, vykdant profesines pareigas ir neviršijant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Dėl to teismo išvada, jog nebuvo pagrindo V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 30 str. nuostatas, yra neteisinga.

Teismo posėdyje prokurorė ir gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 9 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. BPK 218 str. nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašo kaltinamąjį aktą. Pripažinus, kad duomenų pagrįsti įtariamojo kaltę nepakanka, arba nustačius BPK 3 str. numatytas aplinkybes, priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., 2 p.). Spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ar byloje nėra aplinkybių, darančių baudžiamąjį procesą negalimu, šioje proceso stadijoje yra išimtinė prokuroro prerogatyva, prokuroras tai sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu.

Kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, policijos pareigūnas V. Č. kartu su porininku M. K. automobiliu „VW Vento“ į pagalbą policijos pareigūnui R. A. atvyko gavę Jurbarko rajono policijos komisariato budėtojo pranešimą, jog R. A. įtardamas, jog yra daromas nusikaltimas – cigarečių kontrabanda, automobiliu „Ford Transit“ persekioja automobilį „VW Transporter“, kuris stabdomas nestoja, ir jam reikalinga pagalba. Apklaustas liudytoju, R. A. paaiškino, kodėl pradėjo persekioti automobilį „VW Transporter“ įtardamas, jog juo gabenama cigarečių kontrabanda. Jis parodė, kad 2007-02-23 apie 4 val. vykdamas tarnybiniu automobiliu „Ford Transit“ į Jurbarko r. PK keliu Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, pamatė iš dešinėje kelio pusėje esančio kelio, vedančio į Smalininkų miestelį, dideliu greičiu išvažiuojantį į pagrindinio kelio, kuriuo jis vyko, priešpriešinę eismo juostą automobilį „VW Transporter“ be valstybinių numerių su nešviečiančiais galiniais gabaritų žibintais. Šio automobilio viduje iki pat viršaus buvo prikrautos dėžės, panašios į dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis. Kai jis įjungė šviesos ir garso signalą, automobilio „VW Transporter“ vairuotojas ne tik kad nesustojo, bet dar padidino greitį nuo maždaug 130 km/h iki 170 km/h. Po to jis garsiakalbio pagalba pareikalavo sustoti, tačiau vairuotojas nereagavo. Tuomet Jurbarko r. PK budėtojo paprašė pastiprinimo. Tęsiant persekiojimą, Tauragės r., Eičių kaimo ribose iš miško keliuko labai dideliu greičiu priešais jo vairuojamą tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais išvažiavo automobilis „Subaru Legacy“, kurio priekyje nebuvo uždėti valstybiniai numeriai, o taip pat nedegė galiniai žibintai. Šis automobilis dėl didelio greičio vos nekliudė policijos automobilio, jo vairuotojas pradėjo važinėti kelyje iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, taip blokuodamas jam kelią ir siekdamas, kad persekiojamas automobilis „VW Transporter“ pabėgtų. Tuomet jis pastebėjo, jog automobilyje yra tik vairuotojas ir nėra priekinės automobilio sėdynės. Dėl visų šių aplinkybių jis buvo tikras, kad yra vežamas kontrabandinis krovinys ir minėtų automobilių vairuotojai yra organizuotos grupės nariai.

Kaip matyti iš R. A. į pagalbą atvykusių policijos pareigūnų M. K. ir V. Č. parodymų, pamačius prieš R. A. vairuojamą tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais važiuojantį automobilį „Subaru Legacy“, kuris blokavo R. A. kelią, važinėdamas iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę ir taip neleido jį aplenkti bei tokiu būdu stengėsi priešais jį važiuojančiam automobiliui „VW Transporter“, pilnai kažko pakrautam, padėti pabėgti, jiems taip pat nekilo abejonių, jog R. A. persekiojamu automobiliu „VW Transporter“ vežamas kontrabandinis krovinys, o abiejų automobilių vairuotojai bendrais suderintais veiksmais siekia išvengti sulaikymo už daromą nusikaltimą. Iš R. A., M. K. ir V. Č. parodymų apie tolimesnę įvykio eigą, matyti, jog M. K. vairuojamam automobiliui „VW Vento“, kuriuo važiavo ir V. Č., privažiavus R. A. vairuojamą automobilį „Ford Transit“, R. A. praleido juos į priekį. Automobilis „VW Vento“ važiavo su įjungtais garso ir šviesos signalais, garsiakalbio pagalba buvo reikalaujama sustoti automobilio „Subaru Legacy“ vairuotoją, tačiau šis ne tik kad nestojo, bet ir neleido jį aplenkti. Vienu momentu bandant aplenkti pastarąjį automobilį, jo vairuotojas staigiai blokavo automobilį „VW Vento“, šis spėjo staigiai pristabdyti ir išvengė nustūmimo nuo kelio. Bandant vėl lenkti, situacija pasikartojo. Matydami, jog automobilis „VW Transporter“ tolsta ir bet kokiu momentu gali įsukti į vieną iš daugelio keliukų į mišką ir dingti iš jų akiračio, M. K. ir V. Č. nutarė prieš automobilį „Subaru Legacy“ panaudoti šaunamąjį ginklą, nelaukiant atvykstant pastiprinimo iš Tauragės r. PK, ir siekiant sulaikyti abiejų persekiojamų automobilių vairuotojus. Tada V. Č. iššovė keletą įspėjamųjų šūvių į orą, o automobiliui ,,Subaru Legacy“ vis tiek nestojant, V. Č. iššovė dar keletą kartų į automobilį, siekdmas pataikyti į padangas. Netikėti šiais išsamiais ir tarpusavyje sutampančiais policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, juos patvirtina tiek Jurbarko r. ir Tauragės r. PK budėtojais dirbę liudytojai K. B. ir R. T., tiek jų vedamuose informacijos žurnaluose užfiksuoti duomenis apie įvykį. Tuo tarpu nukentėjusysis A. J. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kaip jis atsidūrė įvykio vietoje ir kodėl nesustojo stabdomas policijos automobilio. Jo iškelta versija, neva įvykio metu jis tik važinėjosi savo neseniai įsigytu automobiliu miške be jokio tikslo, po to išvažiavo į plentą, yra visiškai neįtikinama, įvertinant tai, kad A. J. vienas automobiliu su išimtomis sėdynėmis važinėjosi miške žiemos metu ir dar naktį. Nukentėjusysis taip pat parodė, jog privažiavus policijos automobiliui, jis iš pradžių padidino greitį, tačiau vėliau jį sumažino ir toliau važiavo apie 100km/h. Tai aiškiai prieštarauja jo versijai, jog jis nesustojo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kadangi tokiu atveju logiška būtų bėgti nuo policijos pareigūnų didinant greitį, o ne, priešingai, jį mažinti.

Nors, aktyviai trukdant A. J., policijos pareigūnams nepavyko sulaikyti automobilio „VW Transporter“, kaip įtariama vežusio kontrabandines cigaretes, ši aplinkybė dar neduoda pagrindo sutikti su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog nėra jokių duomenų, jog automobiliu „VW Transporter" važiuojantys asmenys neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamos prekes - cigaretes, o nukentėjusysis A. J. vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ padėjo minėtas prekes gabenti, siekdamas šalinti kliūtis, saugodamas bei pridengdamas savo bendrininkus, todėl A. J. veiksmai gali būti vertinami tik administracinės, bet jokiu būdu ne baudžiamosios, teisės kontekste. Tai, kad A. J. įvykio vietoje atsirado ne atsitiktinai, ir atliko bendrus kryptingus suderintus veiksmus su „VW Transporter" važiavusiais asmenimis, patvirtina ne tik aukščiau aptartos aplinkybės, bet ir byloje surinkti A. J. charakterizuojantys duomenys. A. J. yra jauno amžiaus, nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus (per laikotarpį nuo 2002-10-14 iki 2007-01-26 jis baustas 14 kartų, iš jų 11 kartų už transporto priemonės vairavimą be vairuotojo pažymėjimo), dviejose baudžiamosiose bylose yra įtariamas atitinkamai pagal BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. cigarečių kontrabanda organizuotoje bendrininkų grupėje ir pagal BK 24 str. 6 d., 199² str. neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bendrininkų grupėje (kaip matyti iš pranešimų apie įtarimą, darant šias nusikalstamas veikas buvo panaudoti automobiliai „Subaru Legacy“ su tranzitiniais numeriais, bei automobiliai „Ford Transit“ ir „Fiat Ducato“, savo techninėmis charakteristikomis panašūs į „VW Transporter“).

Taigi nekyla abejonių, jog A. J., iš šalutinio kelio dideliu greičiu įvažiuodamas į pagrindinį kelią tarp automobilio „VW Transporter“ ir jį persekiojusio policijos automobilio „Ford Transit“ su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, bei mažindamas greitį ir blokuodamas policijos automobilius, taip neleisdamas policijos automobiliams jo aplenkti ir toliau vytis automobilį „VW Transporter“, akivaizdžiai siekė akyviais veiksmais padėti kaip įtariama kontrabandinį krovinį automobiliu „VW Transporter“ vežusiems asmenims išvengti sulaikymo, todėl įvykio metu policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti jį darant nusikaltimą, o ne administracinį teisės pažeidimą. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnų M. K. ir V. Č. parodymų, pavojingai manevruodamas kelyje, A. J. kėlė grėsmę ne tik jiems, bet ir priešpriešine eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms bei jomis važiuojantiems asmenims.

2002-12-24 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) 77 p., 77.2 p., 77.3 p., 77.5 p., nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; prireikus Policijos veiklos įstatymo nustatyta tvarka panaudoti priverstinio stabdymo priemones arba šaunamąjį ginklą. Šio Įsakymo 123 p. nurodyta, kad „patrulio pareigūnai, sulaikydami ir pristatydami į policijos įstaigą asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitą prievartą naudoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją“. Policijos veiklos įstatymo 25 str. 2 d. numatytas vienas iš atvejų, kai policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, o būtent „sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti“. Įstatymo 25 str. 3 d. nurodyta, kad „policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę ir gyvūnus“ (kadangi šioje dalyje nedetalizuotos sąlygos, kurioms esant galimas šaunamojo ginklo panaudojimas prieš transporto priemonę ir gyvūnus, darytina išvada, jog šios sąlygos, priklausomai nuo konkretaus įvykio aplinkybių, savo esme yra švelnesnės nei tos, kurių reikalaujama panaudojant šaunamąjį ginklą prieš asmenį).

Kaip jau buvo aptarta, policijos pareigūnas V. Č., pagrįstai manydamas, jog automobiliu „VW Transporter“ važiuojantys asmenys gabena kontrabandinių cigarečių krovinį (BK 199² str. 1 d. numatyta nusikalstama veika), o automobiliu „Subaru Legacy“ važiuojantis asmuo aktyviais veiksmais, blokuodamas policijos automobilius, keldamas grėsmę pareigūnams bei kitiems eismo dalyviams, padeda daryti šį nusikaltimą ir kliudo sulaikyti įtariamus sunkaus nusikaltimo darymu asmenis, t. y. esant Policijos veiklos įstatymo 25 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, suteikiančioms teisę panaudoti šaunamąjį ginklą netgi prieš asmenį, teisėtai šį ginklą panaudojo prieš transporto priemonę, šaudamas į jos padangas. Tai, kad dvi kulkos pataikė ne į padangas, o į galinę apatinę automobilio dalį ir, perskridusios visą automobilio saloną, sužeidė jos vairuotoją, laikytina atsitiktinumu, ir neduoda jokio pagrindo teigti, jog V. Č. A. J. sužalojo tyčiniais veiksmais.

Išdėstytų aplinkybių kontekste apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorų padaryta išvada, jog policijos pareigūnas V. Č., nepažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 23 ir 25 str., 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 123 p. nustatytų šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygų, teisėtai panaudojo šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, siekdamas ją sustabdyti bei taip sulaikyti šia transporto priemone važiuojantį asmenį, kuris policijos pareigūno pagrįstu įsitikinimu vykdė nusikalstamą veiką, o nukentėjusįjį A. J. sužalojo neatsargiais veiksmais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo neatsako už žalą, kurią padarė, vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų (BK 30 straipsnis). Vadinasi, profesinių pareigų (įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų asmens funkcijų ar pareigų) vykdymas šalina baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte numatytomis sąlygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi BK 30 straipsnyje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas. Profesinė pareiga – asmens, dirbančio tam tikrą darbą, einančio tam tikras pareigas ar užsiimančio tam tikra veikla, veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti ir atlieka savo darbo, profesinės veiklos sferoje, remdamasis darbą, profesinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat institucijos, kurioje dirba, vidaus tvarkos taisyklėmis, atitinkamais statutais ir panašiai. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Č. įvykio metu ėjo Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio pareigas, šios pareigybės aprašyme viena iš atliekamų funkcijų yra ir nusikaltimų bei kitų pažeidimų prevencija, užkardymas, todėl jis, neviršydamas savo kompetencijos persekiojo nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį ir teisėtai, nepažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 23 ir 25 str., 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 123 p. nustatytų šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygų, teisėtai panaudojo šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę. Konstatavus teisėtą šaunamojo ginklo panaudojimą, nekelia abejonių ir prokurorės išvada, jog įtariamasis V. Č. sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą dėl neatsargumo vykdydamas savo profesines pareigas, todėl ši aplinkybė šalina jo baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 137 str.

Remiantis išdėstytu, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, panaikinanti Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2008-02-20 nutarimą, kuriuo atmestas nukentėjusiojo A. J. skundas, ir Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-01-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-00137-07, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, paliekant galioti minimus prokurorų nutarimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. kovo 27 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nukentėjusiojo A. J. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. sausio 30 d. nutarimo ir Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008 m. vasario 20 d. nutarimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.