Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas SNORAS ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsakovui buvo įteiktas ieškinys ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė Paskolos sutartį (b. l. 3-5), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 7 000 Lt paskola (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.4. punktas, b. l. 3), kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti Paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.6. punktas, b. l. 3). Ieškinio pateikimo teismui dieną (2013 m. rugsėjo 6 d.) atsakovas liko negrąžinęs ieškovui 7 000 Lt skolą, 739, 82 Lt palūkanų bei 1 119, 08 Lt delspinigių (b. l. 13). Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, nėra, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti negrąžintą paskolą ir su ja susijusius mokėjimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Atsižvelgiant į šį paskolos sutarties apibrėžimą, įtvirtintą civiliniame kodekse, daroma išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl be bendrųjų sutartims taikomų nuostatų, šiems teisiniams santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XLIII skyriaus Pirmasis skirsnis). Be to, šalių sudarytos Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.2 punkte numatyta, jog paskola atsakovui yra suteikiama naudoti jo nuožiūra, tai reiškia – atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti (b. l. 3). Atkreiptinas dėmesys, jog tai yra vienas esminių požymių, pagal kurį atitinkama sutartis yra kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Šio ginčo kontekste teismas laiko Paskolos sutartį vartojimo sutartimi, kadangi viena iš Paskolos sutarties šalių (atsakovas) yra fizinis asmuo, kita šalis (ieškovas) – verslininkas (juridinis asmuo, veikiantis savo verslo tikslais), paskolos suma yra suteikta atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis). Teismui ex officio pripažinus sutartį vartojimo sutartimi, gali būti taikomos CK 6.188 straipsnio nuostatos.

Ieškovui suteikus paskolą atsakovui, pagal Paskolos sutartį atsakovui atsirado prievolė laiku, t. y. iki 2013 m. lapkričio 11 d., grąžinti visą paskolos sumą kartu su pagal Paskolos sutartį sutartomis ir mokėtinomis palūkanomis (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.6. punktas, b. l. 3). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis, vykdydama prievolę, turi bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, matydamas, jog atsakovas pažeidžia savo prievoles pagal Paskolos sutartį, siuntė atsakovui pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 9-11), tačiau iki šiol atsakovas 7 000 Lt įsiskolinimo negrąžino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 000 Lt skolą yra tenkinamas.

Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisiamos mokėjimo palūkanos – palūkanos už naudojimąsi paskolos suma, kurias sudaro 739, 82 Lt (CPK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalis) (b. l. 13).

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.11. punkte šalys susitarė, jog praleidus prievolės įvykdymo terminą, bus skaičiuojami 0, 05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, kad bylos iškėlimo teisme dieną (2013 m. rugsėjo 9 d.) atsakovas buvo skolingas ieškovui 7 739, 82 Lt negrąžintos paskolos (įskaitant ir palūkanas), į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, numatantį sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams, reiškiamiems dėl delspinigių išieškojimo, į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), remiantis CK CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiama 696, 60 Lt delspinigių, delspinigius skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos (7 739, 82 Lt) už 180 dienų, laikant, kad už vieną pradelsto mokėjimo dieną mokami 3, 87 Lt delspinigiai ( (7 739, 82 Lt * 0, 05 proc.) / 100 proc. = 3, 87 Lt) ; 180 dienų * 3, 87 Lt = 696, 60 Lt) ).

Įstatymas numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalys Paskolos sutarties Bendrosios dalies 14.3 punkte sutarė, kad šalis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už priteistą sumą privalo mokėti procesines palūkanas, kurių norma nurodyta Paskolos sutarties Specialiojoje dalyje (b. l. 5). Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.5 punkte nurodyta 11, 5 procento palūkanų norma. Tokia Paskolos sutarties sąlyga yra laikoma prieštaraujančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo reikalavimams, bei yra nesąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, kadangi ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo interesus, nustatydama neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.188 straipsnio 5 dalis). Todėl, vadovaujantis sutarties privalomumo principo ją sudariusioms šalims išimtimi, kuomet šį principą riboja siekis apginti silpnesnės sutarties šalies, t. y. atsakovo, kaip vartotojo, interesus, bei atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 11, 5 procento dydžio metinių procesinių palūkanų yra mažinamas iki įstatyme numatyto, t. y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau iš atsakovo į valstybės biudžetą (valstybės naudai) yra priteisiama mokėtina 253 Lt žyminio mokesčio suma, apskaičiuota proporcingai tenkintų ieškovo reikalavimų sumai, bei 6 Lt komisinio mokesčio išlaidos už pranešimų atsakovui siuntimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo BAB bankas SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, naudai 7 739, 82 Lt (septynių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių litų ir 82 centų) skolą, 696, 60 Lt (šešių šimtų devyniasdešimt šešių litų ir 60 centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 436,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. rugsėjo 9 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 253 Lt žyminio mokesčio, mokėtino valstybės naudai, žyminio mokesčio sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.