Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. ir nukentėjusiosios I. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-31 nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyneriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius A. T. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nežymiai sužalojo žmogų:

jis, 2008 m. lapkričio 22 d., apie 7 val., Klaipėdos m., Kuncų g. 5, namo kieme, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilus tarpusavio konfliktui su nukentėjusiąja I. Ž., sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir juos rovė, po ko, nukentėjusiajai I. Ž. ištrūkus ir įsėdus į automobilį, atidaręs jo dureles, vieną kartą smogė nukentėjusiajai į veidą bei, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir tokiu būdu tempdamas iš automobilio, trenkė nukentėjusiosios galvą į šaligatvio bortelį, tuo nukentėjusiajai I. Ž. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to A. T., 2009 m. vasario 23 d., apie 14.30 val., Klaipėdos m., Laukininkų g. 2, namo laiptinėje, kilus tarpusavio konfliktui su nukentėjusiąja I. Ž., kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į kairiąją galvos pusę ir vieną smūgį į kairiąją akį, tuo nukentėjusiajai padarydamas minkštųjų audinių paburkimą pakaušio kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies aplinkoje su minkštųjų audinių paburkimu, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-31 nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje rėmėsi tik nukentėjusiosios I. Ž., kuri įvykio metu buvo neblaivi, ir liudytojos I. O. parodymais. Jo santykiai su nukentėjusiąja I. Ž. įtempti, dėl kalbos barjero nesuprato kaltinimų, todėl teismas bylą išnagrinėjo skubotai ir padarė neteisingas išvadas. Specialistas byloje pateikęs prieštaringas viena kitai išvadas teismo posėdyje nebuvo apklaustas. Nuteistasis A. T. teigia, kad turi būti pripažintos jo kaltę lengvinančios aplinkybės, kadangi pergyvena dėl to kas atsitiko, nuoširdžiai gailisi.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-31 nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. T. nepagrįstai ją šmeižė, teigdamas, jog įvykio metu ji buvo neblaivi. Nukentėjusioji pažymi, kad A. T. paskirta bausmė yra per švelni, kadangi jis jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymą, tačiau iš to nepasimokė.

Atsikirsdama į nuteistojo A. T. apeliacinį skundą nukentėjusioji I. Ž. prašo sugriežtinti A. T. paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuteistasis A. T. puikiai moka lietuvių kalbą, be to pats pirmosios instancijos teisme vertėjo atsisakė. Atsikirtime nukentėjusioji I. Ž. teigia, kad A. T. nepripažįsta savo kaltės, o kaltina ją, medicinos ekspertus, liudytoją. Iš to matyti, kad jis nesuvokia savo kaltės, iš klaidų nepasimoko, teistumui neišnykus vėl daro naujus nusikaltimus.

Atsikirsdama į nukentėjusiosios I. Ž. apeliacinį skundą nuteistasis A. T. prašo jį atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad pasikeitė po teismo procesų, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam buvo galima skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsikirtime nuteistasis A. T. teigia, kad jo socialinė branda ir gyvenimo sąlygos šiuo metu yra pasikeitusios, todėl anksčiau paskirtos poveikio priemonės tapo veiksmingos.

Nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji prašo nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusioji I. Ž. prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjas prašo nukentėjusiosios I. Ž. apeliacinį skundus atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems proceso dalyviams.

Nuteistojo A. T. ir nukentėjusiosios I. Ž. apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti skundžiamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p. numatyta, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles.

Nuteistojo A. T. ir nukentėjusiosios I. Ž. apeliaciniuose skunduose nėra išdėstyta argumentų dėl teismo šališkumo, apeliantai nenurodė nė vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 ar 2 d. nustatytų pagrindų. Nuteistasis A. T., išskyrus faktą, kad dėl kalbos barjero nesuprato kaltinimų, nieko daugiau nenurodo. Įtariamojo 2008-12-18, 2009-03-10, 2009-06-03 apklausos protokoluose A. T. nurodė, jog moka lietuvių kalbą, ir tai patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 42, 82, 112). Atsižvelgiant į tai, kad A. T. gimė, augo ir mokėsi Lietuvoje, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, neįmanoma abejoti tuo, jog jis supranta lietuvių kalbą, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis nesuprato jam pareikštų kaltinimų, atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 224 str. numato, kad apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 225 str. 1 d. numato, kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1, 2 ir 3 dalyse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1, 2 ir 3 dalyse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 ir 3 dalyse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. A. T. šioje byloje kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d. numatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trijų metus laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyti nusikaltimai yra nesunkūs, nes jie yra tyčiniai ir jų sankcijose numatyta maksimali bausmė – už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., vieneri metai laisvės atėmimo, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., dveji metai laisvės atėmimo. Taigi tiek Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras kaltinamajame akte nurodydamas, kad ši byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, priimdama nagrinėti bylą, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 224 str. ir 225 str. nustatytų taisyklių.

Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas išnagrinėjus bylą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jokių procesinių pažeidimų nenustatyta: apylinkės teismas išnagrinėjo jam teismingą bylą, o teisiamojo posėdžio metu buvo tinkamai ištirti visi įrodymai – apklaustas kaltinamasis, perskaityti ir apžiūrėti dokumentai, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik šiais, teisiamajame posėdyje ištirtais, įrodymais.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę, kuri griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkiui. Apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam griežčiausios sankcijoje numatytos rūšies bausmę ir nustatydamas griežtesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį, tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo, kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir jų nebeatkartoja. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. ir 64 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Nepagrįstas nuteistojo A. T. apeliacinio skundo motyvas, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuteistasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tik iš dalies pripažino savo kaltę, neigdamas, jog nukentėjusiosios galvą trenkė į bortelį, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad jis nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs A. T. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turinį, pagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-31 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. ir nukentėjusiosios I. Ž. apeliacinius skundus atmesti.